Atidarote spintelę po virtuvės kriaukle ir kampe pastebite kelis mažus, tamsius grūdelius. Pirmasis impulsas gali būti paimti dulkių siurblį ir kuo greičiau sutvarkyti nešvarią vietą.
Tačiau būtent tokio valymo rekomenduojama vengti. Sausai siurbiant ar šluojant graužikų išmatas, šlapimą arba lizdo medžiagas, užterštos dalelės gali pasklisti ore. Saugiau pirmiausia jas sudrėkinti dezinfekantu ir pašalinti drėgnu būdu.
Šį praktinį patarimą pateikia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC). Jis papildo spalio 15 dieną paskelbtas Lietuvos NVSC rekomendacijas dėl graužikų platinamų infekcijų prevencijos.
Esmė
Esmė
Radote pelių išmatų namuose? Sužinokite, kodėl jų negalima siurbti ar sausai šluoti, kaip saugiai dezinfekuoti paviršius ir užkirsti kelią graužikams.
- Nesiurbkite ir nešluokite sausų išmatų JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) įspėja, kad taip į orą gali patekti užterštų dalelių, kurias žmogus gali įkvėpti.
- Pirmiausia sudrėkinkite dezinfekantu Užterštą vietą rekomenduojama gausiai sudrėkinti tinkamu dezinfekantu, palaukti apie 5 minutes arba tiek, kiek nurodyta produkto etiketėje, ir tik tada surinkti išmatas popieriniais rankšluosčiais.
- Pelėms pakanka labai mažo tarpo CDC duomenimis, pelės gali pralįsti pro maždaug 6 mm skersmens angą. Todėl verta tikrinti plyšius prie vamzdžių, durų, grindjuosčių ir virtuvės spintelių.
- Ne kiekviena pelė yra užsikrėtusi Graužikai gali platinti infekcijas, tačiau vien jų išmatų radimas nereiškia, kad namuose yra konkrečios ligos sukėlėjų ar kad gyventojai jau užsikrėtė.
Kodėl rudenį pelės ieško kelio į namus?
Atvėsus orams, graužikai dažniau ieško šilumos, maisto ir saugių vietų įsikurti. Jų galima aptikti ne tik senų individualių namų rūsiuose, bet ir gyvenamųjų pastatų virtuvėse, sandėliukuose, garažuose bei ūkiniuose pastatuose.
Graužikus vilioja lengvai pasiekiamas maistas, gyvūnų pašarai, vanduo ir nuošalios vietos, kuriose galima susisukti lizdą. Kartais tam užtenka neuždaryto šiukšlių kibiro, išbyrėjusių kruopų ar plyšio prie vamzdžio.
NVSC pabrėžia, kad pelės ir žiurkės gali ne tik sugadinti maistą, laidus ar kitas namuose esančias medžiagas, bet ir užteršti aplinką infekcijų sukėlėjais.
Vis dėlto spalio 15 dienos perspėjimas nėra įrodymas, kad šiemet Lietuvoje pelių ar žiurkių yra daugiau nei ankstesniais metais. Tai sezoninis prevencinis priminimas, o ne nustatyto graužikų antplūdžio statistika.
Kaip suprasti, kad namuose apsigyveno pelės?
Pačius graužikus pamatyti gali būti sunku, nes jie dažnai juda naktį ir slepiasi sunkiai pasiekiamose vietose. Apie jų buvimą paprastai pirmiau praneša kiti požymiai.
Vienas aiškiausių – mažos, pailgos, tamsios išmatos, kurios gali priminti ryžių grūdelius. Jų galima rasti prie sienų, už virtuvės spintelių, stalčiuose arba šalia maisto atsargų.

Kiti požymiai – apgraužtos maisto pakuotės, smulkios skylės, pakramtyti paviršiai, lizdams suneštos medžiagos ar pasikartojantys garsai sienose bei lubose.
CDC pažymi, kad vien senų išmatų nepakanka nustatyti, ar namuose šiuo metu gyvena graužikai. Tačiau jei saugiai išvalius vietą išmatų atsiranda iš naujo, tai rodo aktyvų graužikų judėjimą.
Kodėl sausas šlavimas ir dulkių siurblys gali būti nesaugūs?
Įprastai dulkių siurblys padeda greitai pašalinti purvą. Tačiau valant graužikų išmatas situacija kitokia.
Graužikų šlapime, išmatose ar lizdų medžiagose gali būti ligų sukėlėjų. Kai tokios medžiagos sausos, jas judinant gali pasklisti smulkios dulkės ir lašeliai. Jei juose yra patogenų, atsiranda galimybė juos įkvėpti.
CDC ypač pabrėžia šią atsargumo priemonę siekdami mažinti užsikrėtimo graužikų platinamomis infekcijomis, įskaitant hantavirusų sukeltas ligas, riziką. Tai tarptautinė rekomendacija, o ne teiginys, kad kiekviena Lietuvoje randama pelė nešioja hantavirusą.
Esminė taisyklė: pirmiausia sudrėkinkite ir dezinfekuokite, tik tada surinkite.
Net jei išmatų nedaug, nerekomenduojama jų sausai šluoti, purtyti šepetėliu, siurbti įprastu dulkių siurbliu ar pūsti suspausto oro srove.
Jeigu jau spėjote išmatas susiurbti, tai savaime nereiškia, kad užsikrėtėte. Tačiau likusią užterštą vietą reikėtų tvarkyti pagal saugaus valymo rekomendacijas, vengiant tolesnio dulkių skleidimo.
Kaip saugiai išvalyti pelių išmatas: praktinė eiga
CDC pateikia konkrečią valymo tvarką, kurią galima pritaikyti ir namuose. Ji skirta nedidelėms užterštoms vietoms; gausiam graužikų išplitimui reikalingos papildomos atsargumo priemonės.
- Išvėdinkite patalpą. Prieš pradėdami valyti atidarykite langus ir, jei įmanoma, duris. CDC rekomenduoja vėdinti apie 30 minučių ir tuo metu išeiti iš patalpos.
- Užsimaukite pirštines. Naudokite gumines arba plastikines pirštines. Nevalykite išmatų plikomis rankomis.
- Gausiai sudrėkinkite užterštą vietą. Išmatas ir šalia esančius paviršius apipurkškite tinkamu dezinfekantu. Priemonė turi būti skirta dezinfekcijai, o ne tik įprastam paviršiaus valymui.
- Palaukite. CDC rekomenduoja dezinfekantui leisti veikti maždaug 5 minutes arba tiek, kiek nustatyta konkretaus produkto naudojimo instrukcijoje.
- Surinkite drėgnu būdu. Išmatas, skystį ir kitus nešvarumus pašalinkite vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais. Panaudotus rankšluosčius išmeskite į uždaromą šiukšlių talpą.
- Dar kartą nuvalykite paviršius. Dezinfekuokite grindis, stalčius, spinteles ir kitus galimai užterštus kietus paviršius.
- Nusiplaukite rankas. Prieš nusiimdami pirštines nuplaukite arba dezinfekuokite jų išorę, tada nusimaukite ir kruopščiai nusiplaukite rankas vandeniu bei muilu.
Naudodami dezinfekcines priemones visada laikykitės etiketėje nurodytos koncentracijos, veikimo laiko ir paviršių suderinamumo reikalavimų. Nemaišykite chloro turinčių priemonių su actu, rūgštiniais valikliais ar amoniako turinčiais produktais, nes gali išsiskirti pavojingos dujos.
Jeigu aptikote nugaišusią pelę ar jos lizdą, CDC rekomenduoja juos pirmiausia sudrėkinti dezinfekantu, palaukti nurodytą laiką, tuomet su pirštinėmis surinkti ir įdėti į sandariai užrišamą maišelį, o šį – į antrą maišelį.
Ką daryti, jei pelės buvo prie maisto?
Virtuvėje svarbu ne tik pašalinti matomas išmatas. Graužikai gali užteršti maisto produktus šlapimu, seilėmis ar išmatomis, todėl maisto sauga čia ne mažiau svarbi už paviršių valymą.
NVSC pataria nevartoti produktų, kuriuos graužikai galėjo apgraužti ar užteršti. Tai ypač aktualu kruopoms, miltams, riešutams ir kitiems produktams popierinėse, kartoninėse ar lengvai pažeidžiamose pakuotėse.
Jeigu pastebėjote apgraužtą maišelį arba ant jo yra graužikų išskyrų, tokį maistą saugiausia išmesti. Neužtenka vien pašalinti akivaizdžiai pažeistą produkto dalį.
Stiklines, metalines ir tinkamas kieto plastiko talpas galima išvalyti ir dezinfekuoti pagal gamintojo bei maistui skirtų paviršių priežiūros reikalavimus. Užterštas kartonines dėžes geriau pašalinti.
Po valymo produktus verta perkelti į sandarius, tvirtus indus, kurių graužikai lengvai nepažeistų.
Kokias ligas gali platinti graužikai?
Spalio 15 dienos pranešime NVSC atkreipė dėmesį į tris Lietuvai aktualias infekcijas: jersiniozę, tuliaremiją ir leptospirozę.
Jersiniozė – bakterinė infekcija, galinti sukelti karščiavimą, pilvo skausmus ir viduriavimą. Kai kuriems žmonėms pilvo skausmas gali priminti apendicitą. Užsikrėtimas dažnai siejamas su užterštu maistu, o infekcijos sukėlėjai gali cirkuliuoti ir tarp gyvūnų.
Tuliaremija – bakterinė liga, kuria galima užsikrėsti per kontaktą su infekuotais gyvūnais, užterštą vandenį arba įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams, pavyzdžiui, erkėms. Liga gali prasidėti staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais.
Leptospirozė – infekcija, kurios sukėlėjai gali patekti į organizmą per pažeistą odą ar gleivines kontaktuojant su gyvūnų šlapimu užterštu vandeniu ar aplinka. Sunkiais atvejais liga gali pažeisti inkstus ir kepenis.
NVSC paskelbti 2025 metų Lietuvos duomenys:
| Infekcija | Registruoti atvejai 2025 m. |
|---|---|
| Jersiniozė | 232 |
| Tuliaremija | 27 |
| Leptospirozė | 2 |
Šie skaičiai nėra pelių namuose sukeltų susirgimų statistika. Tai bendri Lietuvoje registruoti atitinkamų ligų atvejai, tarp kurių gali būti įvairių užsikrėtimo kelių. Iš šių duomenų negalima nustatyti, kiek žmonių užsikrėtė valydami graužikų išmatas ar turėdami pelių gyvenamosiose patalpose.
Jeigu po galimo kontakto su graužikais atsiranda karščiavimas, stiprus silpnumas, neįprasti virškinimo sutrikimai ar kiti ryškūs simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir paminėti galimą sąlytį su graužikais arba jų išskyromis.
Kaip neleisti pelėms vėl patekti į namus?
Vienkartinis valymas pašalina užterštumą, bet neišsprendžia priežasties, dėl kurios graužikai pateko į patalpą.
NVSC pataria užtaisyti plyšius, tinkamai laikyti maistą, reguliariai pašalinti atliekas ir nekaupti daiktų vietose, kuriose graužikai galėtų slėptis.
CDC pateikia ir labai konkretų orientyrą: pelės gali pralįsti pro maždaug 6 milimetrų skersmens angą – maždaug pieštuko storio plyšį.
Todėl verta apžiūrėti vietas aplink vandentiekio ir šildymo vamzdžius, po kriaukle, už virtuvės įrangos, prie durų slenksčių, pamatų ir ventiliacijos angų.
Mažas angas CDC pataria užpildyti metaline vata ir ją pritvirtinti tinkamu sandarikliu, o didesnes – uždengti tinkleliu, skarda, metalu ar kitomis graužikams atspariomis medžiagomis.
Ne mažiau svarbu pašalinti maisto šaltinius. Sausus produktus laikykite tvirtose sandariose talpose, nepalikite gyvūnų ėdalo per naktį, o šiukšles laikykite uždaromuose konteineriuose.
Išsamūs galimų landų paieškos ir užsandarinimo patarimai pateikiami CDC graužikų patekimo į pastatus prevencijos rekomendacijose.
Kada namų valymo ir spąstų jau nepakanka?
Jeigu išmatų vis atsiranda iš naujo, girdite pasikartojantį graužikų judėjimą arba randate lizdus keliose pastato vietose, problema gali būti didesnė nei vienos pelės apsilankymas.
Tokiu atveju verta kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie gali nustatyti graužikų patekimo vietas, įvertinti problemos mastą ir parinkti tinkamas kontrolės priemones.
Profesionali pagalba ypač svarbi, kai užterštos sunkiai pasiekiamos ertmės, ventiliacijos sistemos ar izoliacinės medžiagos. Gausiai graužikų užterštoms patalpoms CDC numato ir papildomas asmens apsaugos priemones, kurių įprastam nedidelės vietos valymui gali nereikėti.
Jeigu naudojami graužikams naikinti skirti cheminiai produktai, NVSC rekomenduoja rinktis autorizuotas priemones ir griežtai laikytis jų naudojimo instrukcijų. Ypač svarbu apsaugoti vaikus, naminius gyvūnus ir maisto produktus.
Ką svarbiausia žinoti iš NVSC ir CDC rekomendacijų?
Abiejų institucijų rekomendacijos viena kitą papildo, tačiau pabrėžia kiek skirtingus veiksmus.
Lietuvos NVSC daugiausia dėmesio skiria graužikų patekimo į namus prevencijai, saugiam maisto laikymui, aplinkos priežiūrai ir laiku taikomoms kontrolės priemonėms.
CDC pateikia išsamesnį atsakymą į klausimą, ką daryti jau radus graužikų išmatų: jų nesiurbti ir nešluoti sausai, pirmiausia sudrėkinti dezinfekantu, palaukti reikiamą laiką ir pašalinti vienkartinėmis priemonėmis.
Būtent šių dviejų rekomendacijų derinys yra praktiškiausias namų ūkiui: saugiai sutvarkyti jau užterštą vietą ir pašalinti sąlygas, dėl kurių graužikai galėtų sugrįžti.
Radus kelias pelių išmatas nereikia panikuoti, tačiau nereikėtų jų laikyti ir paprastomis dulkėmis. Pirmas teisingas veiksmas – ne įjungti dulkių siurblį, o pasiruošti saugiam drėgnam valymui. Antras – surasti, pro kur pelės patenka į namus, ir užkirsti joms kelią.
Komentarai