Esmė
Esmė
Oskaras Buinickas papasakojo apie mirtiną konfliktą ir įkalinimą. Ką galima patvirtinti iš 2009 metų archyvų ir kas lieka neaišku?
- Teismas nustatė daugybinį smurtą Prienuose nagrinėtoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo mušamas ir daug kartų sužalotas peiliu. Nuo patirtų sužalojimų vyras mirė.
- Skirta aštuonerių metų bausmė 2010 metų gruodžio 21 dienos nuosprendžiu O. B. pripažintas kaltu dėl nužudymo chuliganiškomis paskatomis ir viešosios tvarkos pažeidimo.
- Teismas nustatė netiesioginę tyčią Nors interviu O. Buinickas kalbėjo apie netyčinį žmogaus mirties pobūdį, aptariamoje byloje teismas konstatavo sąmoningą pavojingų padarinių leidimą.
- Interviu – ir apie gyvenimą po įkalinimo Kovotojas atskleidė, kodėl ilgai vengė kalbėti apie praeitį, ką patyrė įkalinimo įstaigose, kaip išvyko į Vokietiją ir kodėl dabar siekia kitokio gyvenimo.
„Susimušėm ir vienas mirė“ – taip kovotojas apibūdino praeitį
Oskaras Buinickas, Lietuvos kovinio sporto gerbėjams pažįstamas iš UTMA turnyrų, viešai papasakojo apie savo kriminalinę praeitį. Pokalbyje su Mantu Stankevičiumi sportininkas patvirtino, kad būdamas šešiolikos metų pateko į įkalinimo įstaigą dėl konflikto, per kurį žuvo žmogus.
Pasak O. Buinicko, viskas prasidėjo nuo nesutarimų su vyresniu kaimynu. Jis teigė, kad vyras nuolat vartodavo alkoholį, triukšmaudavo ir keldavo problemų.
Sportininkas prisiminė kelis susidūrimus daugiabučio koridoriuje, kurie galiausiai baigėsi smurtu.
„Susimušėm ir vienas mirė, ir viskas.“
Jis taip pat teigė, kad nukentėjusysis nukraujavo, o jį patį dėl įvykio nuteisė.
Tačiau viešai rastos baudžiamosios bylos dokumentuose aprašytas gerokai didesnio masto smurtas nei šis trumpas pasakojimas apie muštynes.
Rastas 2010 metų teismo nuosprendis: kas jame nustatyta?
Viešai prieinamoje teismų praktikos duomenų bazėje paskelbtas 2010 metų gruodžio 21 dienos Kauno apygardos teismo nuosprendis, baudžiamoji byla Nr. N1-283-175/2010, proceso Nr. 79-1-00603-2009.
Šioje byloje nagrinėtas 2009 metų gruodžio 12–13 dienų naktį Prienuose įvykdytas vyro, dokumentuose įvardyto inicialais A. K., nužudymas.
Teismas nustatė, kad dėl triukšmo kilus konfliktui du jaunuoliai – O. B. ir M. Z. – smurtavo prieš nukentėjusįjį. Abu dalyvavo mušant vyrą, tačiau už jo nužudymą buvo nuteistas O. B.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nukentėjusiojo kūne buvo daugybinės durtinės ir pjautinės žaizdos. Šeši aštraus daikto sužalojimai teko krūtinės ir nugaros sritims, dar penki aštraus daikto poveikiai nustatyti kitose kūno vietose.
Ekspertizė taip pat nustatė smurtinio mušimo požymių galvos, rankų ir kojų srityse. Teismas konstatavo, kad abu kaltinamieji nukentėjusįjį spardė.
Vyro mirties priežastis buvo daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos, sukėlusios ūmų išorinį ir vidinį nukraujavimą.
Teismo dokumentuose aprašyti ir kūno vilkimo požymiai. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad sužalotas nukentėjusysis buvo paliktas be medicinos pagalbos.
Teismo išvada: smūgiai peiliu ir sąmoningai prisiimta mirties rizika
Vienas reikšmingiausių nuosprendžio fragmentų susijęs su kaltininko tyčios vertinimu.
Teismo išvados esmė – O. B., daug kartų smogdamas peiliu A. K. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė keliantis pavojų jo gyvybei.
Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis numatė galimybę atimti žmogaus gyvybę ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Tai buvo įvertinta kaip netiesioginė tyčia. Tokia kaltės forma Lietuvos baudžiamojoje teisėje priskiriama tyčiniams nusikaltimams, o ne neatsargiam gyvybės atėmimui.
Teismas taip pat nurodė, kad nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Konfliktas dėl triukšmo buvo įvertintas kaip menkavertė dingstis smurtui.
Įrodymai ir kaltinamojo pakeisti parodymai
Nuosprendyje išsamiai aptarta, kokiais įrodymais teismas grindė O. B. kaltę.
Byloje vertinti liudytojų parodymai, teismo medicinos ekspertizės, biologinių pėdsakų tyrimai, nusikaltimo įrankio ekspertizė ir kaltinamojo parodymai.
Teismo nustatytomis aplinkybėmis, O. B. pirmųjų apklausų metu prisipažino padaręs nužudymą ir parodymų patikrinimo vietoje nurodė reikšmingas įvykio detales. Vėliau jis savo parodymus pakeitė, neigė nužudęs A. K. ir dėl mirtinų sužalojimų kaltino kitą konflikto dalyvį.
Teismas šią versiją atmetė. Nuosprendyje nurodyta, kad pirminius parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.
Ekspertai taip pat nustatė nukentėjusiojo kraujo pėdsakų ant įvykio vietoje rastų daiktų ir kaltinamųjų drabužių. Ant peilio rankenos aptiktas O. B. kvapo pėdsakas.
Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija pripažino įrodyta, kad A. K. nužudė būtent O. B., o ne kitas muštynėse dalyvavęs asmuo.
Kokia bausmė buvo skirta?
Kauno apygardos teismas O. B. pripažino kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų:
- BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas – nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.
- BK 284 straipsnio 1 dalis – viešosios tvarkos pažeidimas.
Už nužudymą jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, už viešosios tvarkos pažeidimą – vienerių metų bausmė. Jas subendrinus galutinė bausmė liko aštuoneri metai laisvės atėmimo.
Nuosprendyje nustatyta, kad nusikaltimo metu O. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Teismas šią aplinkybę įvertino kaip sunkinančią atsakomybę, o lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Be to, nuosprendyje nurodyta, kad O. B. jau buvo teistas ir kitoje byloje: 2010 metų gegužės 11 dieną Prienų rajono apylinkės teismas jį nuteisė už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Ši ankstesnė veika minima vertinant kaltinamojo asmenybę ir skiriant bausmę nužudymo byloje.
Teismas taip pat patenkino 50 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą nužudytojo sūnui V. K. Dokumentuose nurodyta, kad turtinė žala buvo atlyginta. Duomenų, ar visa priteista neturtinės žalos suma vėliau sumokėta, nėra.
Kokia buvo kito konflikto dalyvio atsakomybė?
Toje pačioje byloje teistas ir M. Z., kuris dalyvavo smurtaujant prieš nukentėjusįjį.
Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nusikaltimo slėpimo. Teismas už šias veikas skyrė subendrintą vienų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Už patį A. K. nužudymą M. Z. nebuvo nuteistas. Teismas atsakomybę už mirtinus sužalojimus priskyrė O. B.
2016 metais prašė sušvelninti bausmę
Rastas ir vėlesnis tos pačios bylos dokumentas – 2016 metų balandžio 6 dienos Kauno apygardos teismo nutartis Nr. T-86-175/2016.
Joje patvirtinta, kad O. B. buvo nuteistas galutine aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, o nuosprendis įsiteisėjo 2011 metų kovo 24 dieną.
2016 metais nuteistasis prašė sušvelninti bausmę. Prašyme nurodė, kad nelaisvėje atsidūrė šešiolikos metų ir jau atliko daugiau kaip tris ketvirtadalius bausmės.
Tačiau teismas prašymą atmetė. Nutartyje paaiškinta, kad pasirinkta netinkama teisinė procedūra, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal atskirą įstatymų nustatytą tvarką.
Šis dokumentas papildomai patvirtina ankstesnio nuosprendžio teisinę kvalifikaciją ir bausmės trukmę.
Kodėl interviu pasakojimas skiriasi nuo teismo nustatytų aplinkybių?
Pokalbyje su M. Stankevičiumi O. Buinickas žmogaus mirtį apibūdino kaip muštynių pasekmę. Paklaustas apie netyčinį nužudymą, jis teigė, kad mirtis nebuvo tyčinė, nors tiksliai neprisiminė teisinės kvalifikacijos.
Tuo tarpu aptariamoje teismo byloje nustatytas ne neatsargus gyvybės atėmimas, o tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Teismas išsamiai vertino daugybinius smūgius peiliu, jų kryptį, sužalotas gyvybiškai svarbias kūno vietas ir nukentėjusiojo palikimą be pagalbos.
Todėl šioje byloje žmogaus mirtis nebuvo vertinama kaip atsitiktinė muštynių baigtis, kurios rizikos kaltininkas negalėjo numatyti.
Dar vienas skirtumas išryškėjo kalbant apie priteistą žalos atlyginimą. Interviu O. Buinickas painiojosi įvardydamas nukentėjusiojo artimąjį, kuriam turėjo būti mokama kompensacija, ir kalbėjo apie anūkę. Tuo tarpu aptariamo teismo nuosprendžio duomenimis, 50 tūkst. litų neturtinės žalos buvo priteista nužudyto vyro sūnui.
Ar teismo dokumentuose minimas O. B. yra Oskaras Buinickas?
Šis klausimas svarbus, nes viešai paskelbtame nuosprendyje kaltinamojo vardas ir pavardė nuasmeninti.
Bylos aplinkybės turi daug reikšmingų sutapimų su O. Buinicko pasakojimu: 2009 metų įvykis Prienuose, šešiolikmetis konflikto dalyvis, vyro mirtis, antras jaunuolis ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ypač reikšmingas sutapimas – paties kovotojo pasakyta bausmės trukmė ir 2016 metų teismo dokumente nurodyti aštuoneri metai.
Vis dėlto vien sutampančios aplinkybės ir inicialai nėra tiesioginis asmens tapatybės patvirtinimas. Viešai paskelbtame nuosprendyje pilna nuteistojo pavardė nenurodyta, todėl jo negalima be išlygos pristatyti kaip dokumentiškai patvirtinto O. Buinicko nuosprendžio.
Tačiau pati Prienų byla nepalieka abejonių dėl teismo konstatuotos nusikalstamos veikos: joje už tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų buvo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kodėl O. Buinickas apie praeitį ilgai nekalbėjo?
Po pasakojimo apie mirtiną konfliktą M. Stankevičius paklausė, kodėl sportininkas taip ilgai vengė viešai aptarti savo praeitį.
O. Buinickas teigė seniai svarstęs apie tai prabilti, tačiau bijojęs aplinkinių reakcijos. Anot jo, tylėti patarinėjo ir tėvas.
Sportininkas prisiminė jau anksčiau turėjęs progų atskleisti savo istoriją. Viena jų buvo pokalbis su Goda, kuriame jis trumpai užsiminė apie šešiolikos metų amžiaus įvykius, tačiau tuomet nusprendė nesileisti į detales.
Jis pripažino sąmoningai laukęs momento, kai visuomenė jį geriau pažins kaip kovotoją.
Pasak O. Buinicko, jei apie nusikaltimą būtų papasakojęs iškart po pirmųjų pasirodymų UTMA, reakcija galėjo būti kitokia. Dabar, jo vertinimu, žmonės jau spėjo susidaryti nuomonę apie jo asmenybę.
Vis dėlto toks sprendimas reiškė ir tai, kad ilgą laiką viešumoje cirkuliavo įvairios, paties sportininko nekomentuojamos istorijos.
Pripažino bandęs pašalinti seną publikaciją
Ypač dėmesio vertas momentas, kai pokalbis pasisuko apie senus žiniasklaidos pranešimus.
O. Buinickas patvirtino žinojęs, kad internete išlikęs 2009 metų straipsnis apie Prienuose įvykusį nusikaltimą. Jis taip pat prisiminė anksčiau klausęs M. Stankevičiaus, ar būtų įmanoma tokią publikaciją pašalinti.
Kovotojas neslėpė norėjęs, kad praeities įvykiai nebebūtų taip lengvai randami internete.
Tačiau pokalbyje jis pats pripažino, kad tokios istorijos paslėpti neįmanoma.
Ši aplinkybė reikšminga vertinant dabartinį sportininko prisipažinimą. Viešas praeities atskleidimas įvyko ne informacijos vakuume – dalis archyvinių dokumentų ir pranešimų buvo prieinami jau daugelį metų.
Teismo nuosprendžiai ir žiniasklaidos archyvai atlieka viešojo intereso funkciją. Net ir atlikus bausmę pats nusikaltimo faktas bei nukentėjusiojo istorija neišnyksta.
Aštuoneri metai nelaisvėje: pasakojo apie baimę ir smurtą
Paklaustas, ką šešiolikmečiui reiškė patekti į kalėjimą, O. Buinickas neslėpė, kad tai buvo itin sunkus laikotarpis.
Pasak jo, iš pradžių jis daugiau kaip metus laukė bylos baigties, vėliau pateko į nepilnamečių pataisos įstaigą, o sulaukęs aštuoniolikos buvo perkeltas į Pravieniškes.
Sportininkas prisiminė patyręs stiprią emocinę krizę. Jis atvirai pasakojo apie anuomet išgyventą neviltį ir mėginimus nusižudyti.
Tokie jo prisiminimai atskleidžia asmeninę įkalinimo patirtį, tačiau nepakeičia atsakomybės už nusikaltimą, dėl kurio buvo paskirta bausmė.
O. Buinickas taip pat papasakojo apie smurtinį konfliktą įkalinimo įstaigoje, po kurio jam liko matomas lūpos randas.
Jo teigimu, konfliktas kilo dėl cigarečių. Sportininkas pasakojo susimušęs su kitu kaliniu, o šio draugas jam smogė metaliniu daiktu.
Po smūgio, anot jo, prireikė medikų pagalbos ir susiūti lūpą. Randas išliko iki šiol.
Šios aplinkybės žinomos iš paties O. Buinicko pasakojimo – atskirų dokumentų, patvirtinančių konkretų incidentą įkalinimo įstaigoje, nėra pateikta.
„Nesu tas pats žmogus“: kovotojo požiūris į praeitį
Pokalbio metu O. Buinickas kelis kartus kartojo, kad gailisi praeities įvykių ir nebenori būti vertinamas tik pagal savo jaunystės nusikaltimą.
Jis tvirtino dabar vengiantis gatvės konfliktų ir besistengiantis kitus žmones perspėti apie smurto pasekmes.
Sportininkas kalbėjo, kad net vienas smūgis gali turėti mirtinų padarinių, jei žmogus kris ir susižalos galvą.
Tačiau jo teiginiai apie pasikeitimą yra asmeninis dabartinio elgesio vertinimas. Jie nepaneigia istorinių faktų ir savaime neleidžia spręsti, kaip jo veiksmus vertina nukentėjusiojo artimieji.
Ypač svarbu atskirti dvi aplinkybes: žmogus gali atlikti paskirtą bausmę ir vėliau gyventi kitaip, tačiau tai nepanaikina nusikaltimo pasekmių.
Kodėl išvykęs iš kalėjimo paliko Lietuvą?
O. Buinickas pasakojo, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos Lietuvoje ilgai neužsibuvo.
Pasak jo, vos sugrįžus į laisvę pradėjo skambinti buvę pažįstami ir siūlyti įvairius neaiškius užsiėmimus bei vykti į užsienį.
Sportininkas teigė nenorėjęs sugrįžti į ankstesnį gyvenimo būdą. Po pokalbio su tėvu jis nusprendė išvykti pas Vokietijoje gyvenusią giminaitę.
Anot kovotojo, Lietuvoje jis praleido apie tris savaites, o tada išvyko į Berlyną.
Vokietijoje O. Buinickas pradėjo dirbti, vėliau rimčiau užsiėmė sportu ir ėmė treniruoti kitus žmones.
Sportininkas nurodė koviniu sportu rimtai pradėjęs užsiimti maždaug dvidešimt penkerių metų. Vėliau jis dalyvavo varžybose ir pradėjo profesionalią kovotojo karjerą.
Atviravo apie sudėtingus santykius su tėvu
Interviu buvo paliesta ir O. Buinicko šeima.
Kovotojas pasakojo, kad su savo tėvu jau ilgą laiką nebendrauja. Jis teigė, kad jų santykiai ne kartą nutrūkdavo ilgesniam laikui, o nesutarimus lydėjo įtemptas bendravimas.
Pasak sportininko, paskutinio susitikimo metu tėvas su juo net nepasisveikino. O. Buinickas taip pat tvirtino, kad prieš vieną kovą tėvas buvo užsimojęs prieš jį.
Šie teiginiai yra vienos konflikto pusės pasakojimas. Tėvo pozicija interviu nepateikta, todėl konkrečios šeimos nesutarimų aplinkybės nėra nepriklausomai patvirtintos.
Kalbėdamas apie šeimą, sportininkas pabrėžė, kad gimus dukrai pradėjo kitaip vertinti tėvo ir vaiko santykius.
O. Buinickas sakė nesuprantantis, kaip tėvas gali nutraukti ryšį su savo vaiku. Jis pats teigė norintis palaikyti artimus santykius su dukra ir būti aktyvus jos gyvenime.
Dukters gimimas ir pasikeitęs požiūris į gyvenimą
Didelę pokalbio dalį užėmė tėvystės tema. O. Buinickas pasakojo, kad dukters gimimas stipriai pakeitė jo kasdienybę ir asmeninius prioritetus.
Sportininkas neslėpė, kad anksčiau nemažai dėmesio skirdavo konfliktams, sportiniam varžymuisi ir viešiems ginčams. Dabar, jo teigimu, svarbiausia tapo šeimos gerovė.
Jis pasakojo su žmona ir dukra atvykęs į Lietuvą aplankyti artimųjų. Tai buvo pirmasis jo mažametės dukters apsilankymas tėvo gimtinėje.
O. Buinickas taip pat parodė tatuiruotę, kurioje įamžinti dukters gimimo duomenys. Pasak jo, tai viena asmeniškai reikšmingiausių tatuiruočių.
Vis dėlto pokalbyje nebuvo pateikta informacijos, leidžiančios objektyviai įvertinti, kiek sportininko deklaruojami asmeniniai pokyčiai atsispindi jo elgesyje už viešumos ribų.
Kaip susipažino su žmona brazile?
O. Buinickas papasakojo ir neįprastą pažinties su dabartine žmona istoriją.
Pasak jo, iš pradžių jie bendravo internetu. Moteris planavo atvykti į Berlyną, o O. Buinickas ketino jai aprodyti miestą.
Tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijai planai pasikeitė. Sportininkas nusprendė pats išvykti į Braziliją.
Jis prisiminė, kad išskrido prieš pat griežtų kelionių ribojimų įvedimą. Dėl pandemijos Brazilijoje jam teko praleisti gerokai daugiau laiko, nei iš pradžių planavo – maždaug metus ir du mėnesius.
Šalyje jis ne tik užmezgė artimus santykius su būsima žmona, bet ir toliau treniravosi, gilino braziliškojo džiudžitsu įgūdžius.
Sportininkas taip pat pasakojo gavęs baudą dėl viršyto leidžiamo buvimo Brazilijoje laikotarpio. Tai jo paties pateikta informacija, kurios dokumentai interviu nebuvo parodyti.
Po sunkios kojos traumos – planai grįžti į ringą
Pokalbio pradžioje daug dėmesio skirta ir naujausiai kovotojo sveikatos būklei.
Po rugsėjo 26 dieną vykusio UTMA 19 turnyro, kuriame O. Buinickas susitiko su brazilu Rodrigo Mineiro, lietuviui prireikė medikų pagalbos.
Sportininkas pasakojo, kad koja buvo stipriai ištinusi, o gydytojai perspėjo apie galimas komplikacijas. Jo teigimu, buvo svarstoma chirurginės intervencijos būtinybė, jei tinimas nesumažėtų.
Interviu metu O. Buinickas tvirtino, kad sveikata jau pagerėjo ir jis planuoja grįžti į treniruotes.
Kovotojas paskelbė ketinantis vėl kovoti lapkričio 28 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje. Jis nurodė, kad kova turėtų vykti pagal kikbokso taisykles, 81 kilogramo svorio kategorijoje.
Varžovo pavardės pokalbio metu sportininkas neatskleidė.
Nepritarė teisėjų sprendimams ir kritikavo kitus kovotojus
O. Buinickas taip pat aptarė savo pasirodymus UTMA organizacijoje.
Jis neslėpė nepasitenkinimo teisėjų sprendimu po kovos su Rodrigo Mineiro. Nors oficialiai pergalė buvo skirta brazilui, lietuvis tvirtino manantis, kad ringe pasirodė geriau.
Sportininkas pasakojo kelis kartus peržiūrėjęs kovos įrašą ir analizavęs smūgius, tačiau tai yra jo paties subjektyvus dvikovos vertinimas.
Jis taip pat kritiškai pasisakė apie Arnoldą Misiūną bei Dominyką Dirkstį. Vieną iš pastarojo traumų O. Buinickas pavadino galimai suvaidinta.
Šie kaltinimai interviu nebuvo pagrįsti nepriklausomais medicininiais duomenimis ar kitais įrodymais, todėl jų negalima laikyti nustatytais faktais.
Kalbėdamas apie savo karjerą, O. Buinickas pripažino, kad nuolatinis keliavimas tarp Vokietijos ir Lietuvos trukdė nuosekliai ruoštis kovoms. Ateityje jis norėtų turėti pastovią trenerių komandą.
Ateities planuose – nuosava sporto salė
Interviu pabaigoje M. Stankevičius paklausė, kaip O. Buinickas įsivaizduoja savo gyvenimą po dešimties metų.
Kovotojas atsakė norintis ateityje turėti nuosavą sporto salę. Pasak jo, nors gyvena Vokietijoje ir yra glaudžiai susijęs su Brazilija per žmonos šeimą, Lietuva jį vis dar traukia.
Kaip vieną galimų vietų sporto salei jis įvardijo Vilnių.
O. Buinickas taip pat kalbėjo apie finansinę nepriklausomybę ir norą užtikrinti patogų gyvenimą šeimai.
Paklaustas, ką darytų laimėjęs didelę pinigų sumą, jis sakė pirmiausia pasirūpinsiantis šeimos būstu, dukters ateitimi ir norintis įsteigti labdaros fondą, padedantį vaikams.
Šie sumanymai išsakyti kaip ateities norai. Interviu nepateikta informacijos, kad tokia sporto salė ar labdaros fondas jau būtų kuriami.
Prašo nebepriminti nusikaltimo, tačiau išlieka klausimų
Vienas ryškiausių interviu momentų buvo O. Buinicko prašymas visuomenei nustoti nuolat priminti jo praeities nusikaltimą.
Sportininkas pasakojo dažnai sulaukiantis komentarų socialiniuose tinkluose, kuriuose minimas įkalinimas ir žmogaus mirtis.
Jis vylėsi, kad atviras prisipažinimas sumažins gandų ir leis daugiau dėmesio skirti dabartinei jo veiklai.
O. Buinickas taip pat pripažino nežinantis, kaip žmonės sureaguos į jo pasakojimą. Jis svarstė, kad visuomenės nuomonė gali tiek pagerėti, tiek pablogėti.
Tačiau viešas prisipažinimas nėra tas pats, kas išsamus nusikaltimo aplinkybių paaiškinimas.
Ypač svarbu tai, kad paties kovotojo vartojamas „netaikyčinės“ mirties apibūdinimas nesutampa su aptariamoje Prienų byloje teismo nustatyta netiesiogine tyčia, o jo pasakojime apie žalos atlyginimą taip pat yra netikslumų.
Visuomenė turi pagrindą domėtis reikšminga viešai veikiančio sportininko praeitimi, tačiau atskiri duomenys turi būti tikrinami dokumentais, o ne grindžiami vien socialinių tinklų komentarais.
Už viešo prisipažinimo – atimta žmogaus gyvybė
O. Buinickas viešai kalba apie praeitį, atliktą bausmę, šeimą ir dabartinį gyvenimą. Tačiau pagrindinis šios istorijos faktas nėra jo sportinė karjera ar asmeniniai pokyčiai.
2009 metų gruodį Prienuose buvo nužudytas žmogus. Teismas nustatė daugybinius smurtinius veiksmus, mirtinus sužalojimus peiliu ir tyčinę nusikalstamą veiką, kurios pasekmė – negrįžtamai prarasta gyvybė.
Viešas pasakojimas apie atliktą bausmę nepakeičia teismo nustatytų faktų. Nukentėjusiojo mirtis ir jo artimųjų patirta netektis išlieka svarbiausia šios bylos pasekme.
Interviu atskleidė, kaip O. Buinickas šiandien vertina savo praeitį ir kokią ateitį įsivaizduoja. Tačiau žmogaus mirtimi pasibaigusio nusikaltimo vertinimas negali apsiriboti vien nuteisto asmens prisiminimais ar noru būti suprastam.
Svarbiausi klausimai lieka faktiniai: kokias aplinkybes nustatė teismas, kas buvo pripažintas atsakingu už žmogaus mirtį ir kokios pasekmės teko nukentėjusiojo artimiesiems.
Į šiuos klausimus atsakymų pirmiausia reikia ieškoti teismo dokumentuose, o ne sportininko reputaciją formuojančiuose viešuose pasisakymuose.
Komentarai