Tiesioginis atsakymas yra toks: JAV skola dar nesugriovė dolerio dominavimo, nes pasauliui reikia ne mažiausiai prasiskolinusios valstybės valiutos, o tokios valiutos, kuria būtų lengva atsiskaityti, skolintis, investuoti ir greitai perkelti dideles sumas. Šiuo metu doleris šiuos poreikius patenkina geriau už konkurentus.
Jo poziciją palaiko penkios tarpusavyje susijusios atramos: JAV finansų rinkų gylis, jų likvidumas, dolerio tinklo efektas, pasitikėjimas šalies institucijomis ir silpnesnės alternatyvos. Federalinė skola yra reali rizika šiai sistemai, tačiau kol kas ji nepanaikino nė vienos iš šių atramų.
Skola ir dolerio statusas nėra tas pats
2026 m. liepos pabaigoje JAV federalinė skola siekė maždaug 39,8 trln. dolerių, rodo JAV iždo kasdien atnaujinami duomenys. Tai didžiulė suma, bet ji nėra vien skola Kinijai, Japonijai ar kitoms užsienio valstybėms. JAV obligacijas taip pat laiko šalies pensijų fondai, bankai, draudikai, investiciniai fondai, gyventojai, Federalinė rezervų sistema ir federalinės institucijos.
Valstybės skola taip pat neveikia kaip būsto paskola, kurią vieną dieną būtina visiškai uždaryti. JAV iždas nuolat išperka suėjusias obligacijas ir išleidžia naujas. Esminis klausimas yra ne tai, ar skola kada nors taps lygi nuliui, o ar investuotojai tebepasitiki JAV gebėjimu mokėti palūkanas, refinansuoti įsipareigojimus ir išsaugoti dolerio perkamąją galią.
Be to, JAV skolinasi savo valiuta. Tai nesuteikia galimybės be pasekmių kurti neribotą kiekį pinigų, tačiau sumažina riziką, kad valstybė pritrūks užsienio valiutos skoloms grąžinti. Didžiausia ilgalaikė grėsmė tokiu atveju yra ne mechaninis dolerių stygius, o infliacija, brangstantis skolinimasis ir pasitikėjimo praradimas.
Penkios priežastys, dėl kurių doleris išlieka pagrindinis
Gili saugių aktyvų rinka. JAV iždas išleidžia milžinišką kiekį skirtingos trukmės vertybinių popierių. Centriniai bankai, fondai ir tarptautinės bendrovės gali juose laikyti dideles sumas neprivalėdami ieškoti daugybės mažesnių rinkų. Paradoksalu, bet federalinė skola kartu sukuria ir pasiūlą turto, kurį pasaulio investuotojai naudoja kaip rezervą ar užstatą.
Likvidumas. Svarbu ne tik turėti aktyvą, bet ir galėti jį greitai parduoti nepatiriant didelio nuostolio. JAV obligacijų ir dolerio rinkose kasdien vyksta milžiniška prekyba, todėl jos tinka tiek įprastam rezervų valdymui, tiek skubiam pinigų poreikiui per krizę.
Tinklo efektas. Kuo daugiau bankų, įmonių ir valstybių naudoja dolerį, tuo patogiau jį rinktis ir kitiems. Sutartys, apskaitos sistemos, paskolos, išvestinės finansinės priemonės ir atsiskaitymo infrastruktūra jau pritaikytos doleriui. Pereiti prie kitos valiutos kainuoja, todėl pokytis paprastai vyksta lėtai.
Institucijos ir teisė. Investuotojai vertina ne vien JAV ekonomikos dydį. Jiems svarbu prognozuojama nuosavybės apsauga, sutartinių ginčų sprendimas, vieši rinkos duomenys ir centrinio banko gebėjimas krizės metu aprūpinti sistemą likvidumu. Politiniai konfliktai JAV šį pasitikėjimą silpnina, bet kol kas jo nesunaikino.
Lygiavertės alternatyvos stoka. Euras yra svarbi rezervų valiuta, tačiau euro zonos valstybių obligacijų rinkos tebėra suskaidytos. Kinijos ženminbio naudojimą riboja kapitalo judėjimo kontrolė ir mažesnis rinkos atvirumas. Auksas tinka vertei saugoti, bet nemoka palūkanų ir negali atstoti plataus tarptautinių kreditų bei mokėjimų tinklo.
Šių veiksnių mastą rodo du rodikliai. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį doleris sudarė 57,13 proc. pasaulio užsienio valiutos rezervų, o euras – 20,03 proc. Tuo metu Tarptautinių atsiskaitymų banko 2025 m. tyrimas parodė, kad doleris buvo vienoje 89,2 proc. pasaulinių valiutos sandorių pusėje. Kadangi kiekviename sandoryje dalyvauja dvi valiutos, bendros jų dalys sudaro 200 proc., tačiau atotrūkis vis tiek rodo dolerio centrinį vaidmenį.
Kada skola tampa grėsme dolerio statusui
Skolos dydis svarbus tada, kai pradeda keisti investuotojų vertinimą. Kuo daugiau biudžeto tenka palūkanoms, tuo mažiau lieka kitoms išlaidoms ir tuo sunkiau reaguoti į recesiją, karą ar finansų krizę. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 m. visuomenės laikoma federalinė skola sieks apie 101 proc. JAV bendrojo vidaus produkto, o grynosios palūkanų išlaidos – apie 1 trln. dolerių.
Dolerio pozicijoms pavojingas būtų ne vien aukštas skolos santykis, o kelių problemų derinys: nuolat dideli deficitai, sunkiai valdoma infliacija, ilgalaikis palūkanų šuolis ir politiniai sprendimai, keliantys abejonių dėl įsipareigojimų vykdymo. Ypač žalingas būtų sąmoningas mokėjimų sutrikdymas dėl nesutarimų dėl skolos limito, nes jis paliestų patį JAV obligacijų kaip patikimo turto pagrindą.
Kol investuotojai mano, kad JAV šias problemas gali suvaldyti, jie vertina obligacijas ne pagal bendrą skolos skaičių, o pagal tikimybę laiku gauti mokėjimus ir galimybę bet kada parduoti turimą turtą.
Dominavimas gali mažėti ir be griūties
Dolerio dalis pasaulio rezervuose per kelis dešimtmečius sumažėjo, o kai kurios valstybės daugiau naudoja auksą ar vietos valiutas. Tai rodo laipsnišką diversifikaciją, bet ne staigų sistemos lūžį. Net mažėjant dolerio daliai, jis gali ilgai išlikti svarbiausia rezervų, prekybos ir finansavimo valiuta.
Reali permaina įvyktų tuomet, jei kartu susilpnėtų pasitikėjimas JAV politika ir atsirastų konkurentas, siūlantis panašaus dydžio, atvirą bei likvidžią saugių aktyvų rinką. Kol tokio derinio nėra, JAV skola lieka rimtu rizikos veiksniu, tačiau dolerio statusą labiau lemia rinkų likvidumas, institucijų patikimumas ir alternatyvų stiprumas, o ne vien skolos skaitiklio dydis.