Lietuvoje kainų augimas gegužę išliko vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Pagal su kitomis ES valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) metinė infliacija šalyje siekė 5,1 proc. – gerokai daugiau nei 3,3 proc. ES vidurkis.
Galutiniais Eurostato duomenimis, aukštesnė metinė infliacija gegužę buvo tik Rumunijoje, kur ji siekė 9,7 proc., ir Bulgarijoje – 6,3 proc. Euro zonoje kainos per metus pakilo 3,2 proc., palyginti su 3 proc. balandį ir 1,9 proc. prieš metus.
Lietuvos rodiklis buvo didesnis ir už kaimyninių valstybių: Estijoje metinė infliacija siekė 3,6 proc., Latvijoje – 3,5 proc., Lenkijoje – 3,3 proc. Mažiausias kainų augimas ES užregistruotas Švedijoje – 1,1 proc., o Danijoje ir Čekijoje jis sudarė po 1,8 proc.
Metinė infliacija aukšta, nors per mėnesį kainos mažėjo
Gegužės duomenyse matyti iš pirmo žvilgsnio prieštaringas vaizdas: metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių ES, tačiau per mėnesį kainos sumažėjo 0,1 proc. Šie rodikliai matuoja skirtingus dalykus. Metinė infliacija lygina 2026 m. gegužės kainas su 2025 m. geguže, o mėnesinis pokytis – su šių metų balandžiu.
Todėl nedidelė mėnesio defliacija dar nereiškia, kad ankstesnis kainų šuolis jau panaikintas. Ji tik rodo, kad gegužę bendras kainų lygis buvo truputį mažesnis nei prieš mėnesį. ES ir euro zonoje tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija.
Kainos per mėnesį mažėjo ir Belgijoje, Liuksemburge, Airijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje. Tuo metu didžiausias mėnesinis augimas fiksuotas Maltoje – 1,4 proc., ir Švedijoje – 1 proc. Latvijoje kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., Estijoje – 0,5 proc.
Euro zonoje daugiausia prisidėjo paslaugos ir energija
Eurostato vertinimu, didžiausią teigiamą poveikį euro zonos metinei infliacijai gegužę turėjo paslaugos – jų indėlis siekė 1,61 procentinio punkto. Energija pridėjo 0,98 procentinio punkto, maistas, alkoholis ir tabakas – 0,36, o ne energijos pramoninės prekės – 0,23 procentinio punkto.
Šie skaičiai apibūdina visą euro zoną, todėl jų negalima tiesiogiai laikyti Lietuvos kainų augimo struktūra. Vis dėlto energijos brangimas svarbus ir Lietuvos perspektyvai: centrinis bankas jį įvardija kaip pagrindinę 2026 m. infliaciją lemiančią sudedamąją dalį.
Lietuvos bankas šiemet tikisi 5,1 proc. vidutinės infliacijos
Birželį atnaujintose Lietuvos banko prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2026 m. sieks 5,1 proc. Kai kuriais metų mėnesiais metinis kainų augimas gali būti dar didesnis.
Be energijos išteklių, infliaciją šiemet didins nuo sausio pakelti netiesioginiai mokesčiai. Lietuvos bankas taip pat vertina, kad dalies gyventojų atsiimamos antrosios pensijų pakopos lėšos didins vidaus paklausą ir prie bendrosios infliacijos pridės apie 0,2 procentinio punkto.
Pagal pagrindinį scenarijų, 2027 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., o 2028 m. – iki 2,6 proc. Tokia prognozė remiasi prielaida, kad energijos išteklių kainos mažės, mokesčių poveikis silpnės, o darbo užmokestis augs lėčiau.
Vis dėlto prognozę gaubia didelis neapibrėžtumas. Energijos ir kitų žaliavų kainų raida priklausys nuo geopolitinės padėties ir galimų tiekimo sutrikimų, todėl spartesnis kainų mažėjimas nėra garantuotas.