Dyzelinas po 3 eurus už litrą – reali grėsmė ar juodžiausias scenarijus?

Dar prieš kelis mėnesius 3 Eur už litrą dyzelino Lietuvoje būtų skambėję kaip itin tolimas scenarijus. Dabar atstumas iki tokios kainos gerokai sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjo 30 d. rytą vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse buvo apie 2,28 Eur už litrą.

Tai reiškia, kad iki simbolinės 3 Eur ribos trūksta maždaug 72 centų už litrą, arba apie 32 proc. dabartinės kainos.

Vis dėlto vien pažvelgti į „Brent“ naftos grafiką neužtenka. Galutinę kainą degalinėje sudaro žaliavinė nafta, jos perdirbimas į dyzeliną, didmeninės ir mažmeninės maržos, transportavimas, akcizas, PVM ir euro bei JAV dolerio kursas. Būtent dėl to nėra vienos naftos kainos, kuri automatiškai reikštų 3 Eur dyzeliną.

Kiek iš tikrųjų turėtų pabrangti nemokestinė kainos dalis?

Pagal Finansų ministerijos skelbiamus tarifus, įprastam dyzelinui Lietuvoje taikomas 553,6 Eur už 1 000 litrų, arba 0,5536 Eur už litrą, akcizas. Standartinis PVM tarifas yra 21 proc.

Jeigu litras kainuoja 2,279 Eur, jame yra maždaug 0,396 Eur PVM. Atėmus PVM ir akcizą, lieka apie 1,33 Eur. Tai nėra vien žalios naftos kaina – į šią dalį patenka pats naftos produktas, perdirbimas, logistika, biodegalų ir kitos sąnaudos bei prekybos maržos.

Esant 3 Eur galutinei kainai ir nepakitus mokesčiams, PVM sudarytų apie 0,521 Eur, o akcizas liktų 0,554 Eur. Visa likusi kainos dalis turėtų padidėti iki maždaug 1,93 Eur už litrą.

Taigi nemokestinė kainos dalis turėtų išaugti beveik 60 centų už litrą. Pridėjus PVM, vartotojo mokama kaina dėl tokio pokyčio padidėtų maždaug 72 centais.

Ar tam reikėtų 200 dolerių už barelį naftos?

Jeigu vienintelis besikeičiantis veiksnys būtų žaliavinės naftos kaina, atsakymas būtų maždaug toks: reikėtų itin didelio šuolio, galinčio nuvesti „Brent“ kainą į maždaug 200 JAV dolerių už barelį zoną.

Tai nėra prognozė ir nėra tiksli 3 Eur kainos riba. Tai iliustracinis skaičiavimas, parodantis reikalingo šoko mastą.

Europos Centrinis Bankas yra apskaičiavęs, kad naftos kainos pokyčiai į transporto degalų kainas paprastai persiduoda gana greitai – per vieną ar du mėnesius. Istoriškai maždaug 0,10 Eur už litrą padidėjusi žalios naftos kaina ilgainiui reiškia panašaus dydžio prieš mokesčius skaičiuojamą degalų kainos padidėjimą.

Rugsėjo pabaigoje „Brent“ nafta kainavo kiek daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį. Tad vien per žaliavinę naftą sukurti dar beveik 60 centų už litrą nemokestinės kainos prieaugį reikštų maždaug dar vieną dabartinio masto naftos kainos šuolį.

Tačiau čia atsiranda svarbiausia išlyga: vairuotojas perka ne žalią naftą, o dyzeliną.

Dyzelinas gali brangti daug greičiau už pačią naftą

2026 m. jau buvo matyti, kad dyzelino kaina gali atsiplėšti nuo žalios naftos. ECB duomenimis, balandį rafinuoto dyzelino kaina tarptautinėje rinkoje buvo pasiekusi 197 JAV dolerius už barelį, o euro zonos degalinėse vidutinė mažmeninė dyzelino kaina per kelias savaites pakilo nuo 1,63 iki 2,18 Eur/l.

Rugsėjo pabaigoje ši problema vėl paaštrėjo. „Reuters“ spalio 1 d. skelbė, kad Europos dyzelino perdirbimo marža siekė apie 78 JAV dolerius už barelį. Tuo pat metu rinką veikė tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, ribotas perdirbimo pajėgumas bei Kinijos sprendimas apriboti degalų eksportą.

„Reuters“ aprašyta situacija parodo, kodėl 3 Eur scenarijui nebūtinai reikia 200 dolerių vertės „Brent“. Jeigu nafta pakiltų mažiau, tačiau kartu dar labiau išaugtų būtent dyzelino trūkumas ir jo perdirbimo marža, galutinė kaina galėtų priartėti prie 3 Eur ir esant gerokai mažesnei žalios naftos kainai.

Kas turėtų nutikti, kad 3 Eur taptų realia grėsme?

Labiausiai tikėtinas kelias į tokią kainą būtų ne vienas įvykis, o kelių nepalankių veiksnių kombinacija.

• Didelis žalios naftos tiekimo sutrikimas. Ilgesni eksporto ar laivybos trikdžiai Persijos įlankos regione galėtų dar kartą staigiai sumažinti pasaulinę pasiūlą.
• Dar didesnis dyzelino trūkumas. Naftos perdirbimo gamyklų gedimai, kariniai pažeidimai, sankcijos ar eksporto ribojimai gali pakelti rafinuoto dyzelino kainą net ir tada, kai pati nafta brangsta mažiau.
• Silpnesnis euras. Nafta ir naftos produktai pasaulinėje rinkoje daugiausia įkainojami JAV doleriais. Silpnėjantis euras europiečiams reiškia brangesnį importą net esant tai pačiai dolerinei naftos kainai.
• Ilgai išliekantis šokas. Vienos ar dviejų dienų kainos šuolio degalinėse nebūtinai pamatytume visu mastu. Daug pavojingesnė situacija, kai aukštos didmeninės kainos išsilaiko savaites ar mėnesius.

Todėl 3 Eur šiuo metu labiau primena ne pagrindinį rinkos scenarijų, o labai nepalankų kelių šokų derinį. Tačiau esant jau aukštai pradinei dyzelino kainai jis yra gerokai arčiau nei tuo metu, kai litras kainavo 1,50–1,60 Eur.

Ką 3 Eur reikštų paprastam vairuotojui?

Skirtumas atrodo aiškiau pavertus centus kelionės kaina. Tarkime, automobilis sunaudoja 6 litrus dyzelino 100 kilometrų.

Per mėnesį nuvažiavus 1 000 kilometrų tai reikštų apie 43 Eur papildomų išlaidų. Per metus – daugiau kaip 500 Eur, jeigu tokia kaina išsilaikytų visus metus.

Vežėjams skirtumas būtų skaičiuojamas tūkstančiais

Dar stipriau kainos pokytį pajustų kelių transportas. Iliustracijai galima imti sunkvežimį, sunaudojantį 30 litrų dyzelino 100 kilometrų.

Esant 2,279 Eur/l kainai, kuras 100 kilometrų kainuotų apie 68,37 Eur. Esant 3 Eur/l – 90 Eur. Skirtumas siektų beveik 21,63 Eur kiekvienam 100 kilometrų.

10 tūkst. kilometrų per mėnesį nuvažiuojančiam sunkvežimiui tai reikštų daugiau kaip 2,1 tūkst. Eur papildomų kuro išlaidų per mėnesį. Realios vežėjo sąnaudos priklauso nuo automobilio, krovinio, maršruto ir to, kur pilami degalai, todėl tai yra tik mastą parodantis pavyzdys.

Ar tada smarkiai šokteltų ir maisto kainos?

Taip, spaudimas didėtų, tačiau čia svarbu nesupainioti procentų. Jei dyzelinas pabrangtų nuo 2,28 iki 3 Eur, tai būtų maždaug 32 proc. šuolis, tačiau duonos, pieno ar televizoriaus kaina dėl to nepadidėtų 32 proc.

Transportas yra tik viena galutinės prekės savikainos dalis. Pavyzdžiui, mūsų hipotetiniam 30 l/100 km sunkvežimiui 500 kilometrų kelionė dėl tokio dyzelino pabrangimo kainuotų apie 108 Eur daugiau. Jeigu jis vežtų 20 tonų krovinį, vien tiesioginis papildomas kuro kaštas sudarytų maždaug pusę cento vienam kilogramui krovinio. Realiame tiekimo tinkle prisideda sandėliavimas, keli pristatymo etapai, tušti reisai ir kitos sąnaudos, todėl poveikis skirtingoms prekėms būtų nevienodas.

Maisto atveju energijos šokas gali veikti keliais kanalais vienu metu: per žemės ūkį, trąšas, gamybą, šaldymą, pakavimą ir transportą. ECB birželio prognozėse jau numatyta, kad aukštesnės energijos kainos palaipsniui persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainoms. Tai vyksta lėčiau nei degalų kainų reakcija, nes įmonės sąnaudas vartotojams perkelia ne iš karto ir ne visada visu mastu.

Lietuvoje šis kanalas ypač svarbus. Lietuvos bankas rugsėjį nurodė, kad degalai sudaro apie 5,7 proc. Lietuvos vartotojų krepšelio ir 2026 m. buvo vienas svarbiausių energijos infliacijos šaltinių.

Mokesčiai galėtų dalį smūgio sušvelninti, bet ne panaikinti

Galutinė 3 Eur riba priklausytų ir nuo valstybės sprendimų. 2026 m. pavasarį, energijos kainoms šoktelėjus, Lietuva jau buvo laikinai 50 Eur už 1 000 litrų sumažinusi dyzelino akcizo pastoviąją dalį. Finansų ministerija tuomet skaičiavo, kad vartotojo mokama kaina dėl to galėjo sumažėti maždaug 6 centais už litrą su PVM.

Tai parodo ir tokios priemonės mastą: kelių ar keliolikos centų mokestinis sumažinimas gali amortizuoti šoką, tačiau 72 centų atotrūkiui tarp dabartinės kainos ir 3 Eur ribos kompensuoti reikėtų nepalyginamai didesnio pokyčio.

Taigi 3 Eur – reali grėsmė ar juodžiausias scenarijus?

Esant dabartinei maždaug 2,28 Eur kainai, 3 Eur už litrą jau nėra toks tolimas skaičius kaip anksčiau, tačiau jam vis dar reikėtų labai rimto papildomo šoko.

Jeigu dyzelino perdirbimo maržos pradėtų normalizuotis ir „Brent“ nafta grįžtų žemiau dabartinių lygių, tokio scenarijaus tikimybė mažėtų. Jeigu tuo pat metu sutriktų naftos tiekimas, dar labiau trūktų rafinuoto dyzelino ir silpnėtų euras, 3 Eur riba taptų gerokai realesnė net ir naftai nepasiekus 200 JAV dolerių už barelį.

Svarbiausias rodiklis vairuotojams todėl yra ne vien „Brent“ kaina. Dabartinėje rinkoje ne mažiau svarbu stebėti, kiek kainuoja jau perdirbtas dyzelinas Europoje ir ar pradeda mažėti neįprastai didelės jo perdirbimo maržos.