Rugsėjo 8-osios naujienų sraute karinė eskalacija vis dažniau persipina su ekonominėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Saudo Arabijoje smūgiai palietė energetikos infrastruktūrą, Kyjive – civilinius objektus, o Kanada ir kelios Europos valstybės ėmėsi naujų prekybos ar diplomatinių veiksmų.
Esmė
Esmė
Husiai smogė Saudo Arabijos energetikai, Rusija atakavo Kyjivą, Kanada įvedė atsakomuosius muitus, Europa ėmėsi naujų priemonių.
- Husiai smogė Saudo Arabijos energetikos objektams Per koordinuotą raketų ir dronų atakų bangą sužeisti 73 žmonės, kilo gaisrų, o „Brent“ nafta pakilo virš 98 JAV dolerių už barelį.
- Kyjive žuvo penki žmonės Rusija atnaujino masines raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos sostinę; tą pačią dieną Jungtinė Karalystė paskelbė apie 100 mln. svarų paketą Ukrainos oro gynybai.
- Kanada įvedė naujus atsakomuosius muitus JAV Rugsėjo 8 d. įsigaliojo muitai JAV prekėms, kurių importo vertė siekia 27,6 mlrd. Kanados dolerių; kai kuriuose sektoriuose tarifas siekia 50 proc.
- Europoje – nauji diplomatiniai sprendimai Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kanada rengia prekybos draudimus Izraelio gyvenviečių prekėms, o Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų.
Husių smūgiai Saudo Arabijoje sužeidė 73 žmones
Rugsėjo 8 d. Irano remiami Jemeno husiai surengė koordinuotą raketų ir dronų atakų bangą prieš pietų Saudo Arabiją; sužeisti 73 žmonės, tarp jų moterys ir vaikai, o dalyje energetikos objektų kilo gaisrų ir sutriko veikla. Reuters ir Associated Press pranešė apie smūgius ir jų padarinius Abhoje, Džizane, Nadžrane bei Khamis Mushait.

Saudo Arabijos Energetikos ministerija atakas pavadino pavojinga eskalacija. Artimųjų Rytų įtampai išliekant aukštai, „Brent“ naftos kaina pakilo iki maždaug 98,6 JAV dolerio už barelį, todėl smūgių reikšmė neapsiriboja regionu – didėja energijos tiekimo ir kainų rizika.
Kyjive žuvo penki žmonės; JK skiria 100 mln. svarų oro gynybai
Rugsėjo 8 d. Rusija atnaujino masines raketų ir dronų atakas prieš Kyjivą; iki 17.05 val. miesto valdžia buvo patvirtinusi penkis žuvusiuosius, o 16.58 val. duomenimis 23 žmonės buvo sužeisti, 14 jų gydyti ligoninėse, trys buvo sunkios būklės. Oficiali Kyjivo miesto informacija skelbė apie smūgius ir gaisrus keliuose rajonuose, o Reuters nurodė, kad buvo apgadinti gyvenamieji namai, mokykla, klinika, sandėliai ir televizijos pastatas.

Tą pačią dieną Jungtinė Karalystė paskelbė skirianti 100 mln. svarų NATO prioritetinių Ukrainos poreikių programai. Į paketą įtrauktos „Patriot“ raketos ir kita oro gynybos įranga, kurią planuojama pristatyti iki žiemos – tai tiesioginis atsakas į Ukrainos poreikį geriau saugoti miestus ir kritinę infrastruktūrą nuo Rusijos oro atakų.
Kanada įvedė muitus 27,6 mlrd. Kanados dolerių vertės JAV importui
Rugsėjo 8 d. įsigaliojo naujos Kanados atsakomosios priemonės JAV prekėms, kurių importo vertė siekia 27,6 mlrd. Kanados dolerių. Kanados vyriausybė nurodo, kad muitai taikomi, be kita ko, plienui ir aliuminiui, pieno produktams, buitinei technikai, žemės ūkio įrangai, popieriui, plastikams ir elektronikai; kai kuriuose sektoriuose tarifas siekia 50 proc.

Reuters šį žingsnį vertina kaip naują JAV ir Kanados prekybos ginčo eskalaciją po nutrūkusių derybų. Praktinė rizika – didesnės sąnaudos abiejose itin glaudžiai susietose ekonomikose ir dar daugiau neapibrėžtumo Šiaurės Amerikos tiekimo grandinėms.
JK, Prancūzija ir Kanada rengia draudimus Izraelio gyvenviečių prekėms
Rugsėjo 8 d. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kanada paskelbė rengsiančios nacionalines priemones, kuriomis būtų uždrausta prekyba prekėmis iš Izraelio gyvenviečių okupuotame Vakarų Krante. Bendrame užsienio reikalų ministrų pareiškime dar kelios Europos valstybės nurodė ketinančios įvesti nacionalinius arba remti europinius prekybos apribojimus, o Reuters pažymi, kad trijų valstybių žingsnis yra politiškai reikšmingas, nors pati prekybos apimtis nedidelė.

Priemonės nėra bendras Izraelio prekių boikotas – jos nukreiptos į gyvenviečių ekonomiką. Jas skelbiančios šalys savo sprendimą sieja su spartėjančia gyvenviečių plėtra ir grėsme dviejų valstybių sprendimo perspektyvai; konkreti įsigaliojimo tvarka priklausys nuo kiekvienos valstybės nacionalinių procedūrų.
Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, Rumunija pranešė apie sabotažo bylą
Rugsėjo 8 d. Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, kaltindama juos veikla, nesuderinama su diplomatiniu statusu pagal Vienos konvenciją; Maskva pažadėjo atsakomąsias priemones. Reuters nurodo, kad tai pirmas viešai paskelbtas toks Vengrijos žingsnis nuo 2018 m.

Atskirai Rumunijos žvalgybos tarnyba SRI paskelbė sužlugdžiusi, jos teigimu, Rusijos koordinuotą sabotažo operaciją: įtariamasis esą rinko nuotraukas ir vaizdo medžiagą apie strateginius karinius objektus, tarp jų Ukrainos krovininius „Antonov“ orlaivius. Reuters pažymi, kad tai yra Rumunijos tarnybos teiginys; Rusijos ambasada Bukarešte tuo metu jo nekomentavo, o Maskva apskritai neigia jai priskiriamą sabotažo veiklą Europoje.
Komentarai