Rugsėjo 3-iosios naujienos: ES muitų reforma ir Lietuvos protestas Rusijai

Rugsėjo 3-iosios dienos vaizdą Europoje formavo ne viena izoliuota naujiena, o keli tarpusavyje susiję sprendimai ir saugumo signalai. ES pajudėjo prie didžiausios muitinės reformos per kelis dešimtmečius, Lietuva ir Danija reagavo į Rusijai priskiriamas hibridines grėsmes, o JAV politika Ukrainos atžvilgiu sukėlė naujų klausimų sąjungininkams. Tuo pat metu Irano ir JAV smūgių apsikeitimas dar kartą pakėlė energijos kainų riziką, nors Briuselis teigia, kad dujų tiekimui artimiausią žiemą tiesioginės grėsmės šiuo metu nėra.

ES Taryba pritarė muitų reformai: mažoms siuntoms atsiras tvarkymo mokestis

ES Taryba rugsėjo 3 d. galutinai pritarė plataus masto muitinės reformai savo procedūroje. Europos Parlamento patvirtinimo dar laukiama vėliau rugsėjį. Naujos taisyklės numato, kad ne ES elektroninės prekybos platformos, parduodančios prekes į Sąjungą, bus laikomos importuotojomis ir pačios turės pasirūpinti muitinės formalumais bei mokesčiais.

Iki 2026 m. lapkričio 1 d. visoje ES taip pat turi atsirasti mažų siuntų tvarkymo mokestis. Jo dydį dar nustatys Europos Komisija, todėl galutinė įtaka pirkėjų kainoms kol kas neaiški. Reforma taip pat kuria naują ES muitinės instituciją Lilyje ir bendrą muitinės duomenų centrą.

Lietuva įteikė Rusijai dvi protesto notas, Danija perspėjo dėl verbavimo sabotažui

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rugsėjo 3 d. iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir įteikė dvi protesto notas. Viena jų susijusi su rugpjūčio 4 d. mėginimu dronais atakuoti Leipcigo-Halės oro uostą, už kurį Vokietijos institucijos atsakomybę priskyrė Rusijos valstybei. Kita nota skirta tęsiamiems Rusijos išpuoliams prieš civilinius taikinius Ukrainoje.

Tą pačią dieną „Reuters“ pranešė apie Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos PET perspėjimą: tarnyba teigia turinti konkrečių pavyzdžių, kai Rusijos žvalgyba socialiniuose tinkluose ir žaidimų platformose mėgino verbuoti danus fotografuoti įmones ar infrastruktūrą, kuri galėtų būti panaudota sabotažo planavimui. Rusija kaltinimus dėl hibridinio karo neigia, o jos ambasadorius Danijoje pareiškė, kad PET nepateikė konkrečių įrodymų.

„Nvidia“ susitarė už 12,93 mlrd. dolerių įsigyti „Hugging Face“

„Nvidia“ rugsėjo 3 d. paskelbė susitarusi už 12,93 mlrd. JAV dolerių įsigyti „Hugging Face“ – platformą, tapusią vienu svarbiausių atvirų dirbtinio intelekto modelių, duomenų rinkinių ir kūrimo įrankių centrų. „Reuters“ vertinimu, tai vienas didžiausių „Nvidia“ sandorių.

Esminis klausimas kūrėjams – ar platforma išliks neutrali skirtingų lustų ir debesijos paslaugų atžvilgiu. „Nvidia“ vadovas Jensen Huang pareiškė, kad „Hugging Face“ liks atvira platforma ir jos naudotojams nebus privaloma rinktis „Nvidia“ skaičiavimo infrastruktūros.

Iranas atakavo JAV bazę Kuveite, nafta pakilo virš 96 dolerių

Iranas anksti rugsėjo 3-iąją paleido raketas ir dronus į JAV bazę Kuveite, o Kuveito kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba taikinius perėmė, skelbia „Reuters“. Tai buvo naujas smūgių etapas po anksčiau šią savaitę vykusių JAV atakų prieš Iraną ir Irano atsako į JAV objektus regione.

Konflikto poveikis jau matomas energijos rinkoje: „Brent“ naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienį pakilo virš 96 JAV dolerių už barelį. Vėliau dieną, „Reuters“ duomenimis, naujų didelių abiejų pusių atakų nebuvo pranešta, todėl eskalacija bent laikinai aprimo.

Trumpas pareiškė prašysiąs Europos sumokėti už ankstesnę JAV paramą Ukrainai

JAV prezidentas Donald Trump rugsėjo 3 d. pareiškė, kad prašys Europos valstybių atlyginti JAV už karinę paramą ir amuniciją, anksčiau perduotą Ukrainai, pranešė „Reuters“. Kol kas tai prezidento pareiškimas – konkretaus atsiskaitymo mechanizmo ar susitarimo su Europos valstybėmis nepaskelbta.

Prezidento įrašas taip pat leido suprasti, kad dalis JAV ginklų pardavimo sąjungininkams gali būti laikinai pristabdyta, kol Vašingtonas pildo savo atsargas; Donald Trump teigė, kad pardavimai sąjungininkams netrukus vėl prasidės. Europos šalys jau finansuoja dalį JAV ginklų tiekimo Ukrainai pagal NATO ir JAV sukurtą PURL iniciatyvą.

ES šiuo metu nemato neatidėliotinos dujų tiekimo krizės

Nors ES dujų saugyklos užpildytos mažiau nei ankstesniais metais, Europos Komisija ir valstybės narės rugsėjo 3 d. Dujų koordinavimo grupės posėdyje įvertino, kad neatidėliotinos tiekimo saugumo rizikos šiuo metu nėra. Komisija remiasi didesne tiekimo šaltinių įvairove, išaugusiais suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumais ir mažesne ES dujų paklausa.

Rizika vis dėlto neišnyko: Kataro SGD gamyba tebėra sustabdyta, padėtis Artimuosiuose Rytuose išlieka nestabili, o vasaros karščiai Europoje padidino dujų poreikį elektros gamybai. Komisija kol kas nemato pagrindo intervencijai, o kitą Dujų koordinavimo grupės posėdį numatė rugsėjo 24 d.