Žemiau – tik rugpjūčio 31 d. įvykę sprendimai, paskelbti nauji duomenys arba reikšmingos tos dienos ankstesnių istorijų raidos.
Esmė
Esmė
Rugpjūčio 31 d.: naftos šuolis po JAV ir Irano susirėmimo, VERT sprendimas, Švedijos fregatos, G20 ginčas, Indijos BVP ir ES AI superkompiuteris.
- Nafta pabrango daugiau kaip 2,5 proc. Po savaitgalį atsinaujinusio JAV ir Irano apsikeitimo smūgiais Brent nafta pirmadienį pabrango 2,71 proc. – iki 90,49 JAV dolerio už barelį.
- VERT atvėrė kelią kompensacijoms Rugpjūčio 22-osios audra pripažinta elektros tinklų avarija; ilgiau nei 72 val. be elektros buvę vartotojai gali pretenduoti į kompensacijas.
- Gynybai žadama išlaikyti bent 5 proc. BVP Valdančiųjų lyderiai pareiškė, kad 2027 m. Lietuva liks vadinamajame 5 proc. klube, tačiau konkretaus finansavimo dydžio dar nenustatė.
- Rusija fiziškai grįžo prie G20 stalo Rusijos finansų ministras Anton Siluanov pirmą kartą nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą asmeniškai dalyvavo G20 finansų ministrų susitikime, sukeldamas dalies Europos valstybių kritiką.
Po naujo JAV ir Irano susirėmimo nafta pabrango daugiau kaip 2,5 proc.
Rugpjūčio 31 d. Donald Trump pagrasino naujais smūgiais Iranui po sekmadienį, rugpjūčio 30-ąją, atsinaujinusio tiesioginio JAV ir Irano apsikeitimo atakomis. Iranas pirmadienį paskelbė smogęs JAV bazėms Jordanijoje, atsakydamas į JAV smūgį Larak saloje. Reuters pranešė, kad tai buvo pirmas toks tiesioginis apsikeitimas smūgiais maždaug per mėnesį. Tą pačią dieną Brent nafta pabrango 2,71 proc. iki 90,49 JAV dolerio už barelį, o WTI – 2,83 proc. iki 85,76 dolerio, rodo Reuters rinkų duomenys.
Rinkoms svarbiausia rizika išlieka Hormuzo sąsiauris – vienas pagrindinių pasaulio naftos ir dujų transporto kelių. Todėl net ribotas karinis eskalavimas šiame regione greitai persiduoda energijos kainoms, infliacijos lūkesčiams ir palūkanų normų prognozėms.
VERT audrą pripažino avarija – daliai vartotojų priklausys kompensacijos
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rugpjūčio 31 d. nusprendė rugpjūčio 22-osios audros sukeltus elektros tiekimo sutrikimus visoje žemyninėje Lietuvoje laikyti avarija. Tai sudaro teisinį pagrindą kompensacijoms vartotojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei 72 valandas; VERT taip pat pradėjo tyrimą dėl ESO pasirengimo, gedimų šalinimo ir komunikacijos.
Sprendimo praktinę reikšmę rodo tai, kad rugpjūčio 31-osios vakarą daugiau kaip 10 tūkst. vartotojų vis dar buvo be elektros jau devintą parą, skelbė LRT. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tiekimo atkūrimo tempą pavadino netenkinamu ir žadėjo vertinti ESO bei „Ignitis grupės“ atsakomybę.
Valdantieji žada 2027 m. gynybai bent 5 proc. BVP, bet tikslaus dydžio dar nėra
Rugpjūčio 31 d. po koalicijos lyderių susitikimo premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad 2027 m. gynybos finansavimas leis Lietuvai išlikti vadinamajame 5 proc. BVP klube, tačiau konkretaus skaičiaus dar nėra. Apie tokį susitarimą pranešė LRT, remdamasi BNS.
2026 m. biudžete gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP, nurodo Finansų ministerija. Rugpjūčio 31-osios pareiškimas todėl yra politinė 2027 m. kryptis, o ne galutinis biudžeto sprendimas.
Švedija pasirašė sutartį dėl keturių prancūziškų FDI fregatų
Švedijos gynybos materialinių išteklių administracija ir Naval Group rugpjūčio 31 d. Stokholme pasirašė sutartį dėl keturių oro gynybos fregatų. Švedijos vyriausybės teigimu, pirmasis laivas turi būti pristatytas 2030 m., o keturios fregatos trigubins dabartinius šalies jūrinius oro gynybos pajėgumus.
Švediška „Luleå“ klasė bus paremta prancūzišku FDI projektu ir turės pažangias oro bei povandeninių grėsmių gynybos sistemas. Naval Group nurodo, kad laivai pritaikyti ir Baltijos jūros aplinkai, todėl pirkimas tiesiogiai stiprina NATO pajėgumus regione.
Rusijos finansų ministras pirmą kartą nuo invazijos atvyko į G20 susitikimą
Rusijos finansų ministras Anton Siluanov rugpjūčio 31 d. Asheville mieste, Šiaurės Karolinoje, asmeniškai dalyvavo G20 finansų ministrų susitikime – pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. Jo dalyvavimą kritikavo Lenkijos ir Vokietijos ministrai, o tradicinė bendra nuotrauka buvo padaryta be Siluanov, pranešė Reuters.
Siluanov taip pat susitiko su JAV iždo sekretoriumi Scott Bessent. Reuters, remdamasi su pokalbiu susipažinusiu šaltiniu, skelbė, kad Bessent pasakė, jog ekonominės nuolaidos Rusijai ar susitarimai kitais klausimais negalimi, kol nesibaigs karas. Pats dviejų dienų G20 finansų ministrų susitikimas prasidėjo būtent rugpjūčio 31 d.
Indijos BVP augo 7,8 proc. ir pranoko ekonomistų prognozes
Rugpjūčio 31 d. paskelbtais oficialiais duomenimis, Indijos realusis BVP 2026–2027 finansinių metų balandžio–birželio ketvirtį buvo 7,8 proc. didesnis nei prieš metus, o realioji bendroji pridėtinė vertė augo 8,2 proc. Indijos statistikos ministerija taip pat nurodė, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 11,9 proc.
Rezultatas viršijo 7,1 proc. ekonomistų prognozių medianą, kurią buvo surinkusi Reuters. Vis dėlto Indijai išlieka reikšminga naftos kainų rizika: šalis importuoja didžiąją dalį suvartojamos žalios naftos, todėl Persijos įlankos įtampa gali pabloginti infliacijos ir prekybos balanso perspektyvas.
ES skyrė 387,8 mln. eurų LUMI-AI superkompiuteriui Suomijoje
EuroHPC bendroji įmonė rugpjūčio 31 d. pasirašė 387,8 mln. eurų vertės sutartį su Prancūzijos bendrove „Bull“ dėl dirbtiniam intelektui optimizuoto superkompiuterio LUMI-AI. Jis bus įrengtas Kajanyje, Suomijoje, ir, planuojama, naudotojams taps prieinamas 2027 m.
Naujasis kompiuteris turėtų suteikti maždaug dešimt kartų daugiau AI skaičiavimo pajėgumo nei dabartinis LUMI. Pusę projekto finansuos EuroHPC iš Skaitmeninės Europos programos, kitą pusę – Suomijos vadovaujamas konsorciumas; tai yra dalis platesnio ES bandymo didinti nuosavus AI skaičiavimo pajėgumus Europoje.
Komentarai