Dienos įvykiai išryškino dvi skirtingas, bet vis labiau besiplečiančias konflikto geografijas. Ukraina tęsia smūgius objektams vis giliau Rusijos teritorijoje, o Persijos įlankoje kariniai veiksmai vis dažniau paliečia laivybą toli nuo paties Hormuzo sąsiaurio.
Esmė
Esmė
Dronai sutrikdė Maskvos oro uostus, Ukraina smogė Uchtos gamyklai ir „Yandex“ centrui, o Iranas išplėtė grasinimus Persijos įlankos laivybai.
- Maskvos oro uostuose – dideli trikdžiai Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose buvo įvesti laikini skrydžių ribojimai. Per parą daugiau kaip 370 reisų vėlavo, 62 buvo atšaukti.
- Smogta Uchtos naftos perdirbimo gamyklai Ukraina patvirtino smūgį „Lukoil“ gamyklai Komijos Respublikoje, maždaug už 1 700–1 900 km nuo Ukrainos. Mieste kilo dūmų stulpai, tačiau tikslus gamyklos pažeidimų mastas iš karto nebuvo žinomas.
- Atakuotas antras „Yandex“ duomenų centras Po ankstesnio smūgio Sasove dronas apgadino ir Kalugos duomenų centrą. Dalis infrastruktūros buvo išjungta, tačiau nebuvo pagrindo kalbėti apie visos Maskvos ar Rusijos interneto sistemos žlugimą.
- Iranas plečia spaudimą laivybai Pastarosios atakos prieš tanklaivius vyko jau ne vien Hormuzo sąsiauryje. Irano revoliucinė gvardija pareiškė galinti persekioti jos nustatytų taisyklių nesilaikančius laivus platesniame regione.
Dronų grėsmė sutrikdė visų pagrindinių Maskvos oro uostų darbą
Rusijos aviacijos reguliuotojas įvedė laikinus skrydžių apribojimus Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose. „The Moscow Times“ duomenimis, Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad oro gynyba sunaikino 15 sostinės kryptimi skridusių dronų.
Vnukovo buvo vienas labiausiai paveiktų oro uostų: daugiau kaip 40 proc. reisų vėlavo, o dalis buvo atšaukta. Per parą Maskvos oro uostuose iš viso fiksuota daugiau kaip 370 vėlavimų ir 62 atšaukti reisai.
Apribojimai buvo taikomi keliais etapais – dalis oro uostų neveikė naktį, vėliau skrydžiai trumpam atnaujinti, o naujos dronų grėsmės metu ribojimai vėl įvesti. Tai sukėlė keleivių spūstis terminaluose ir orlaivių nukreipimus į kitus miestus.
Putino grįžimas sutapo su oro erdvės apribojimais
Dronų atakos laikas sutapo su Vladimiro Putino grįžimu iš vizito Turkmėnistane. Skrydžių stebėjimo duomenyse buvo matyti keli Specialiojo skrydžių būrio „Rossija“ orlaiviai, keičiantys maršrutus ar laukiantys galimybės leistis Maskvos regione.
„Meduza“ skelbė, kad vienas prezidentinei eskadrilei priklausantis Il-96 praskrido Maskvos rajoną ir buvo nukreiptas Sankt Peterburgo kryptimi. Viešai nebuvo patvirtinta, kuriame konkrečiame lėktuve tuo metu skrido Putinas.
Todėl tikslu kalbėti apie vyriausybinės aviacijos skrydžių sutrikdymą, o ne apie patvirtintą Putino lėktuvo persekiojimą. Taip pat nėra įrodymų, kad Ukraina atakos laiką specialiai derino prie Rusijos prezidento kelionės.
Ukraina patvirtino smūgį Uchtos naftos perdirbimo gamyklai
Ukrainos pajėgos tą pačią dieną smogė „Lukoil-Uchtaneftepererabotka“ naftos perdirbimo gamyklai Uchtos mieste, Komijos Respublikoje. Objektas yra maždaug už 1 700–1 900 kilometrų nuo Ukrainos, priklausomai nuo pasirinkto atskaitos taško.
„The Barents Observer“ duomenimis, mieste buvo įjungtos sirenos, girdėti sprogimai, o virš pramoninės zonos kilo didelis juodų ir baltų dūmų stulpas. Vietos valdžia paskelbė apie dronų grėsmę ir laikinai ribojo Uchtos oro uosto darbą.
Gamykla per metus gali perdirbti apie 4,2 mln. tonų naftos ir gamina benziną, dyzeliną bei kitus naftos produktus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakai naudotas ilgojo nuotolio An-196 RS dronas, kurio deklaruojamas nuotolis siekia apie 2 500 kilometrų.
Tikslus pažeistų įrenginių skaičius ir gamybos sutrikimo trukmė iš karto nebuvo paskelbti.
Smogta ir Redkino gamyklai Tverės srityje
Ukrainos Generalinis štabas paskelbė apie smūgį Redkino eksperimentinei gamyklai Tverės srityje. „Interfax-Ukraine“ skelbė, kad objektas siejamas su Rusijos karinės pramonės tiekimo grandine.
Ukrainos duomenimis, gamykloje gaminami specialaus kuro ir jo priedų komponentai, tarp jų medžiagos, naudojamos Kh-55 ir Kh-101 sparnuotųjų raketų degalams. Rusijos regiono valdžia patvirtino gaisrą gamyklos teritorijoje ir teigė, kad darbuotojai nenukentėjo.
Pranešta ir apie kitus smūgius Rusijos karinės bei energetikos infrastruktūros objektams, tačiau jų žalos mastas buvo vertinamas atskirai.
Atakuotas antras „Yandex“ duomenų centras per dvi dienas
Ukrainos smūgių geografija išsiplėtė ir į Rusijos skaitmeninę infrastruktūrą. „Reuters“ pranešė, kad dronas apgadino „Yandex“ duomenų centrą Kalugos srityje ir išjungė dalį jo infrastruktūros.
Tai buvo antras bendrovės duomenų centras, atakuotas per dvi paras. Anksčiau Sasove, Riazanės srityje, po smūgio buvo sustabdytas visas centras. „Yandex“ teigė perkelianti apkrovas į kitą infrastruktūrą, tačiau dalis „Yandex Cloud“ klientų patyrė sutrikimų.
Tą pačią dieną techninių problemų fiksavo ir kitos Rusijos interneto paslaugos. Vis dėlto nėra nustatyta, kad kiekvieną šių sutrikimų sukėlė būtent duomenų centrų atakos, todėl teiginys apie visos Maskvos duomenų ryšio „užtemimą“ būtų per platus.
Juodkalnija išsiuntė „Rybar“ įkūrėją ir dar keturis rusus
Juodkalnijos policija ir Nacionalinio saugumo agentūra pakrantės miestelyje Risane sulaikė Michailą Zvinčiuką – vieno įtakingiausių Rusijos prokarinių „Telegram“ kanalų „Rybar“ įkūrėją – ir dar keturis Rusijos piliečius.
Associated Press duomenimis, valdžia nurodė juos išsiųsti dėl nacionalinio ir vidaus saugumo priežasčių. Policija konfiskavo droną, dvi kameras, kelis telefonus ir kitą skaitmeninę įrangą.
Zvinčiukas anksčiau dirbo Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyboje, o „Rybar“ turi daugiau kaip 1,5 mln. sekėjų. JAV institucijos kanalą ir jo vadovą yra siejusios su informacinėmis įtakos operacijomis.
Vien skaitmeninės įrangos ir drono turėjimas neįrodo, kad grupė Juodkalnijoje vykdė sabotažo ar žvalgybos operaciją. „Rybar“ tvirtino, kad grupė atvyko filmuoti vienuolyno. Juodkalnijos institucijos savo ruožtu nurodė vertinusios galimas grėsmes valstybės saugumui, tačiau detalaus kaltinimo dėl konkrečios priešiškos operacijos viešai nepateikė.
Iranas plečia grasinimus laivybai už Hormuzo sąsiaurio ribų
Persijos įlankoje pastarosiomis dienomis išaugo išpuolių prieš prekybinius laivus skaičius. „Financial Times“ skelbė, kad atakos persikėlė giliau į įlanką – tarp naujausių taikinių minimi Turkijos valdomas tanklaivis „Acers“ netoli Kataro ir Kinijos valdomas supertanklaivis „Gem No. 2“ prie Jungtinių Arabų Emyratų.
Irano revoliucinė gvardija pareiškė galinti persekioti ir bausti laivus, kurie, Teherano vertinimu, pažeidžia jo nustatytą tranzito režimą. Tai išplečia grėsmės geografiją, tačiau nėra visuotinis draudimas visiems laivams plaukioti Persijos įlankoje.
„Reuters“ duomenimis, laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį dėl atakų ir rizikos sumažėjo, o laivybos bendrovės susiduria su gerokai didesnėmis draudimo ir frachto sąnaudomis.
JAV karinio transporto skrydžiai suaktyvėjo, bet nauja kampanija nepaskelbta
Atvirųjų skrydžių stebėjimo duomenyse buvo matyti keli JAV oro pajėgų C-17 „Globemaster III“ transporto lėktuvai, skrendantys Europos ir Artimųjų Rytų bazių kryptimis. C-17 naudojami kariams, šaudmenims, oro gynybos priemonėms ir kitai sunkiai įrangai gabenti.
Šis aktyvumas sutapo su augančia įtampa Persijos įlankoje, tačiau vien transporto lėktuvų skrydžiai nepatvirtina, kad Washingtonas jau priėmė sprendimą pradėti naują puolamąją operaciją prieš Iraną.
JAV diplomatinės atstovybės regione taip pat atnaujino saugumo rekomendacijas amerikiečiams, perspėdamos apie galimus oro erdvės uždarymus, skrydžių sutrikimus ir poreikį būti pasirengus keisti kelionės planus.
Viešo patvirtinimo apie socialiniuose tinkluose minimą konkrečią trijų dienų JAV karinę kampaniją nebuvo. Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau buvo pareiškęs, kad iki lapkričio 3-iosios vidurio kadencijos rinkimų naujo JAV smūgio Iranui neplanuoja, nors pajėgos regione išlieka aukštos parengties.
Smūgių ir grėsmių geografija toliau plečiasi
Spalio 9-osios įvykiai pirmiausia parodė Ukrainos tolimųjų smūgių kampanijos plėtrą. Uchtos ataka pasiekė objektą beveik už dviejų tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos, Redkino smūgis palietė karinės pramonės tiekimo grandinę, o du „Yandex“ centrai per dvi paras parodė, kad taikinių sąraše atsirado ir didelė skaitmeninė infrastruktūra.
Maskvoje net ir be patvirtinto didelio smūgio pačiam miestui dronų grėsmė sukėlė reikšmingą civilinės aviacijos sutrikimą. Vyriausybinės eskadrilės maršrutų pokyčiai papildomai parodė, kad tokios atakos veikia ne tik keleivinius, bet ir valstybinius skrydžius.
Juodkalnijos sprendimas išsiųsti „Rybar“ grupę rodo konkrečios šalies institucijų atsargumą dėl galimų nacionalinio saugumo rizikų. Tačiau pats atvejis kol kas neįrodo, kad sulaikytieji vykdė Rusijos hibridinę ar sabotažo operaciją.
Persijos įlankoje situacija pavojingesnė tiesiogiai: atakos prieš tanklaivius persikėlė už Hormuzo sąsiaurio, o Irano revoliucinė gvardija viešai grasina laivams platesniame regione. Tai didina riziką prekybai ir energetikos tiekimui net tuo metu, kai JAV ir Iranas tebepalieka atvirą diplomatinio kontakto galimybę.
Komentarai