Hormūze skęsta laivai, Ukrainoje stringa ryšys: karas smogia infrastruktūrai

Laivas gali nuskęsti per kelias valandas. Elektros tinklų atstatymas gali trukti gerokai ilgiau. O palydovinio ryšio ribojimas gali pakeisti karinės operacijos eigą net ir be tiesioginio priešo smūgio.

Būtent šios trys infrastruktūros rūšys atsidūrė pastarųjų dienų įvykių centre. Nors Artimųjų Rytų konfliktas ir Rusijos karas prieš Ukrainą turi skirtingas priežastis, abiem atvejais vis labiau jaučiamas spaudimas sistemoms, nuo kurių priklauso energijos tiekimas, prekyba ir gynyba.

Hormūzo sąsiauryje – du nuskendę laivai ir naujos grėsmės prekybai

Spalio 14 dieną prie Hormūzo sąsiaurio nuskendo Singapūre registruotas konteinervežis „GFS Pride“. Jis buvo apgadintas spalio 13-ąją, kai į laivą pataikė nenustatytas sviedinys. Kilo gaisras, tačiau visi 21 įgulos narys buvo saugiai evakuotas.

Singapūro jūrų ir uostų administracija patvirtino, kad spalio 14-ąją buvo apgadintas ir kitas Singapūro konteinervežis „GFS Giselle“. Pažeistas jo korpusas, tačiau laivas savo eiga pasiekė saugią inkaravietę. Visi 22 įgulos nariai liko sveiki.

Tą pačią dieną nuskendo ir birius krovinius gabenęs „Cape Dao“. Tačiau šiuo atveju svarbi laiko aplinkybė: laivas buvo atakuotas dar rugsėjo 23 dieną. Per ankstesnį smūgį žuvo vienas jūrininkas, o vėliau bandymai išgelbėti laivą buvo nesėkmingi.

Šie incidentai yra dalis platesnės laivybos krizės. „Reuters“ duomenimis, atakų prieš komercinius laivus regione daugėja. Iranas siekia išlaikyti spaudimą sąsiauryje, kuris yra viena svarbiausių pasaulio naftos ir dujų transportavimo arterijų.

Irano Revoliucinė gvardija pastaruoju metu naudoja ne tik raketas ir dronus. Remiantis tarptautinių žiniasklaidos priemonių pranešimais, nedideli stebėjimo laivai padeda aptikti prekybinius laivus ir perduoti informaciją smūgius vykdantiems daliniams.

Iranas tvirtino, kad vienas konteinervežių galėjo būti sunaikintas mina. Vis dėlto Singapūro institucijos nurodo nenustatytus sviedinius, todėl tikslaus kiekvieno išpuolio ginklo laikyti galutinai nustatytu negalima.

JAV pajėgos taip pat vykdo operacijas regione. Spalio 11-ąją amerikiečiai pranešė sustabdę ir apgadinę laivo „Ocean Molica“ varomąją įrangą, kai šis esą mėgino pažeisti JAV vykdomą jūrinę blokadą. Vašingtonas telkia papildomas pajėgas ir vykdo logistikos skrydžius į regioną, tačiau viešai patvirtintos naujo plataus puolimo datos nėra.

Saudo Arabijos naftos milžinei smogė husiai

Spalio 13 dieną Jemeno husių ataka pasiekė Saudo Arabijos valstybinės naftos bendrovės „Saudi Aramco“ būstinės kompleksą Dahrane. Smūgis sukėlė gaisrą administraciniame pastate.

„Reuters“ kalbintų šaltinių duomenimis, buvo smarkiai apgadinti keli aukštai, dalis darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo, o kai kurios funkcijos perkeltos į kitus biurus. Saudo Arabijos energetikos ministerija patvirtino smūgį, tačiau gaisro mastą apibūdino kaip ribotą. Pagrindinė bendrovės veikla tęsėsi.

Smūgis būstinei nebuvo vienintelis husių išpuolis prieš Saudo Arabiją. Jų raketų ir dronų atakos pasiekė ir Rijado Karaliaus Khalido tarptautinį oro uostą. Per ankstesnį išpuolį, AP duomenimis, žuvo mažiausiai 13 žmonių, daugiau kaip 300 buvo sužeisti. Husiai grasino tęsti smūgius oro uostams ir naftos objektams.

Saudo Arabijos vadovaujamos pajėgos atsakė atakuodamos degalų infrastruktūrą husių kontroliuojamose Jemeno teritorijose. Dėl šios smūgių grandinės auga pavojus ir civiliams, ir regiono ekonomikai.

Įtampa jaučiama ir Katare. Spalio 13-ąją emyras Sheikh Tamim bin Hamad Al Thani paragino valstybės institucijas bei gyventojus ruoštis blogiausiems scenarijams. Tačiau oficialioje kalboje jis nepaskelbė, kad naujas karas neišvengiamas. Jo pagrindinė mintis buvo šalies pasirengimas ilgalaikiams regiono sukrėtimams.

Rusijos smūgiai Ukrainoje: mažiausiai 600 tūkst. žmonių liko be elektros

Spalio 14-osios naktį Rusija surengė plataus masto raketų ir dronų atakas prieš Ukrainą. Vieni pagrindinių taikinių buvo energetikos objektai Kyjive, Charkive ir aplinkinėse teritorijose.

Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy pranešė, kad buvo apgadinta apie 30 energetikos objektų, o mažiausiai 600 tūkst. žmonių liko be elektros. „Reuters“ duomenimis, Kyjive žuvo trys žmonės.

Smūgių metu nukentėjo ne tik elektros gamybos ar perdavimo infrastruktūra, bet ir kiti strateginiai objektai. Internete minimos konkrečios Kyjivo šiluminės elektrinės, tačiau ne kiekvieno išvardyto objekto apgadinimą per šią vieną ataką galima patvirtinti nepriklausomais duomenimis.

Energetikos atakos ypač pavojingos artėjant žiemai. Elektros tiekimo sutrikimai veikia vandens siurblius, šildymo sistemas, ligonines ir ryšio tinklus. Net sėkmingai numušus didžiąją dalį raketų ar dronų, keli pataikymai į kritinius mazgus gali palikti didelius miestų rajonus be paslaugų.

Spalio 14 dieną Londone Ukrainos prezidentas susitiko su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Andy Burnham. Britų vyriausybė patvirtino, kad aptartas papildomas lengvųjų daugiafunkcių raketų tiekimas, oro gynybos stiprinimas ir galimybės paspartinti paramą prieš žiemą.

Ukraina atsako smūgiais Rusijos naftos pramonei

Ukrainos pajėgos savo ruožtu tęsia atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą. Spalio 15 dieną pranešta apie dronų smūgį Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, kur kilo gaisras. Rusijos pareigūnai taip pat pranešė apie incidentus Saratovo regione.

Rusijos prezidentas Vladimir Putin teigė, kad Ukrainos smūgiai padarė tik ribotą žalą, nors patvirtino, kad atakos tęsiasi. „Reuters“ pranešime šie teiginiai pateikiami kaip Rusijos vadovybės vertinimas, o ne nepriklausomai nustatytas žalos mastas.

Tuo pačiu laikotarpiu dėl dronų grėsmės buvo ribojamas ir Maskvos oro uostų darbas. Viešai platinti gaisrų įrašai ne visais atvejais leidžia patikimai nustatyti jų priežastis.

Abi šalys kaltina viena kitą nesilaikant energetikos objektų nepuolimo principo. JAV prezidentas Donald Trump skelbė apie energetines paliaubas, tačiau nei Maskva, nei Kyjivas nepatvirtino aiškaus abipusio susitarimo su konkrečiomis sąlygomis. Todėl viešus kaltinimus paliaubų pažeidimu būtina vertinti atsižvelgiant į tai, kad jų teisinis ir praktinis turinys lieka neapibrėžtas.

JAV ir Rusijos dyzelino susitarimas: kas paskelbta, kas leista ir kas iš tikrųjų išgabenta?

Šių karinių įvykių fone Vašingtonas žengė politiškai jautrų žingsnį. Spalio 9 dieną Donald Trump paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimir Putin dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms.

Šį sprendimą svarbu išskaidyti į tris dalis.

• Politinis susitarimas. Trump paskelbė, kad Rusija iš pradžių turėtų pateikti daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų, o vėliau – papildomą milijoną tonų. Tai paskelbti tiekimo planai, ne įvykdytų pristatymų statistika.
• Sankcijų išimtis. Spalio 9 dieną JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras išdavė bendrąją licenciją Nr. 135, leidžiančią tam tikrus su rusiškos kilmės dyzelino pardavimu, pristatymu ir importu susijusius sandorius. Tai nėra visų sankcijų Rusijai panaikinimas.
• Faktiniai kroviniai. Spalio 15 dieną Kremlius paskelbė, kad eksportas atnaujintas. Laivybos duomenys rodė, jog spalio 13-ąją Primorsko uoste pakrautas maždaug 40 tūkst. tonų dyzelino krovinys plaukė Maroko kryptimi. Tai patvirtina eksporto atnaujinimą, bet ne visų suplanuotų kiekių pristatymą į JAV.

Šiuos skirtumus patvirtina spalio 15 dienos „Reuters“ pranešimas.

Kremliui atstovaujantis derybininkas Kirill Dmitriev pareiškė, kad dyzelino susitarimas gali atverti kelią kitam JAV ir Rusijos ekonominiam bendradarbiavimui. Ukrainos vadovybė ir dalis Europos politikų sprendimą kritikavo, nes papildomos energetikos pajamos gali sustiprinti Rusijos finansines galimybes tęsti karą.

Ne mažiau svarbus ir susitarimo mastas. Net jei būtų įgyvendinti visi paskelbti kiekiai, jie sudarytų palyginti nedidelę JAV transporto sektoriaus dyzelino paklausos dalį. Todėl vien šis sandoris savaime negarantuoja reikšmingo pasaulinių degalų kainų sumažėjimo.

„Starshield“ sutrikimas atskleidė Ukrainos priklausomybę nuo JAV ryšio sistemų

Spalio 14 dieną Ukrainos kariuomenė susidūrė su netikėtais JAV kontroliuojamos „Starshield“ palydovinio ryšio sistemos veikimo apribojimais.

„Starshield“ naudoja „SpaceX“ palydovinę infrastruktūrą, tačiau yra karinėms ir valstybinėms reikmėms skirta paslauga. Ji nėra tapati įprastam civiliniam „Starlink“ ryšiui.

Ukrainos kariškių teigimu, ryšys sutriko greitai judančiuose įrenginiuose. Tai apsunkino dronų valdymą, smūgių misijas ir kai kurių oro gynybai naudojamų perėmimo dronų darbą.

„Reuters“ spalio 15 dieną paskelbė, kad, kelių JAV ir Vakarų pareigūnų teigimu, nurodymas riboti sistemą buvo perduotas iš Baltųjų rūmų aplinkos. Tačiau šaltiniai neįvardijo konkretaus sprendimo autoriaus. Aukšto rango JAV pareigūnas neigė, kad tokį nurodymą davė pats Donald Trump.

Ukrainos gynybos institucijų duomenimis, ryšys judančiuose įrenginiuose vėliau vėl veikė, tačiau su greičio apribojimais. AP taip pat patvirtino, kad sutrikusi paslauga buvo atkuriama.

JAV ir Ukrainos santykius apsunkino ir pranešimai apie galimą žvalgybinės informacijos ribojimą. Tačiau visiško žvalgybos bendradarbiavimo nutraukimo patvirtinimo nėra. Trump viešai teigė, kad JAV toliau dalijasi žvalgybine informacija su Ukraina.

Šis epizodas Ukrainai parodė labai konkrečią riziką: net pažangūs ginklai ir dronai gali prarasti dalį savo veiksmingumo, jei nuo užsienio tiekėjo priklausanti ryšio paslauga netikėtai apribojama.

Bulgarijoje padegtos „Starlink“ antenos

Dar vienas palydovinio ryšio incidentas užfiksuotas Bulgarijoje. Parlamento narys Ivaylo Mirchev spalio 12 dieną pranešė, kad netoli Sofijos buvo tyčia padegta 11 iš 17 „Starlink“ ryšio antenų.

Pasak politiko, išpuolį įvykdė du kaukėti asmenys, o įranga buvo svarbi palydoviniam ryšiui, kuris naudojamas ir karo Ukrainoje reikmėms.

Bulgarijos naujienų agentūra BTA spalio 15 dieną pranešė, kad tyrėjai nustatė įtariamuosius. Daugiau detalių pareigūnai neatskleidė, motyvuodami vykstančiu tyrimu. Sustiprinta ir panašių ryšio objektų apsauga.

Nors gaisras Bulgarijoje ir „Starshield“ ribojimai Ukrainoje įvyko panašiu metu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vienas incidentas sukėlė kitą. Taip pat kol kas nenustatyta, kas galėjo organizuoti padegimą ir ar jis susijęs su kitais Europoje minimais sabotažo atvejais.

Smūgis tanklaiviui Juodojoje jūroje paliko ekologinių pasekmių

Dar viena infrastruktūros karo pasekmė – naftos tarša Juodojoje jūroje.

Spalio 6 dieną netoli Sočio po jūrinių dronų atakos užsidegė tanklaivis „Aframax Rio“. Įgula buvo evakuota, o laivas vėliau judėjo Rusijos Juodosios jūros pakrante.

Remdamasi palydoviniais vaizdais, „Greenpeace“ nustatė, kad spalio 7 dieną matoma naftos dėmė siekė apie 8 kvadratinius kilometrus, o spalio 8-ąją – jau apie 25 kvadratinius kilometrus. „Meduza“ pranešė ir apie pakrantėje rastus naftos produktais suteptus paukščius.

Rusijos institucijos iš pradžių neigė reikšmingą taršą, tačiau Krasnodaro krašte vėliau paskelbta padidinta parengtis dėl galimo naftos produktų išsiliejimo.

Šis incidentas skiriasi nuo tiesioginių smūgių elektrinėms ar naftos įmonėms. Jo pasekmės gali išlikti net pasibaigus konkretiems kariniams veiksmams, nes naftos produktai kelia pavojų jūros ekosistemoms ir pakrantės gyvūnijai.

Ką infrastruktūros atakos gali reikšti Lietuvai?

Lietuvai šie įvykiai svarbūs dviem skirtingais būdais.

Pirmasis – ekonominis. Nestabili laivyba Hormūzo sąsiauryje ir smūgiai naftos infrastruktūrai gali didinti tarptautines naftos, degalų, transporto ir draudimo sąnaudas. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas incidentas automatiškai ar tokiu pat mastu atsispindės degalų kainose Lietuvos degalinėse. Tam įtakos turi ir perdirbtų produktų rinka, tiekimo sutartys, mokesčiai bei konkurencija.

Antrasis – saugumo. Ukrainos elektros sistemų atakos ir palydovinio ryšio sutrikimai parodo, kad kritinės infrastruktūros atsparumas priklauso ne vien nuo fizinės apsaugos. Svarbios ir atsarginės ryšio priemonės, alternatyvūs tiekimo keliai bei gebėjimas tęsti veiklą, kai viena sistema tampa neprieinama.

Pastarųjų dienų įvykiai neįrodo, kad skirtingi karai sudaro vieną koordinuotą operaciją. Tačiau jie atskleidžia bendrą šiuolaikinių konfliktų bruožą: pažeidus prekybos, energetikos ar ryšio grandį, pasekmės gali pasiekti daug platesnį žmonių ratą nei tiesioginė smūgio vieta.