Laivai, elektros pastotės, naftos bendrovių valdymo centrai ir palydovinio ryšio infrastruktūra tampa vis svarbesniais dabartinių konfliktų taikiniais. Naujausi įvykiai Persijos įlankoje ir Europoje rodo, kad karinis spaudimas vis dažniau nukreipiamas ne tik į kariuomenę, bet ir į sistemas, nuo kurių priklauso prekyba, energetika, transportas bei ryšiai.
Esmė
Esmė
Hormuze nuskendo du laivai, husiai smogė „Aramco“, o Rusijos atakos paliko šimtus tūkstančių ukrainiečių be elektros.
- Hormuze nuskendo du komerciniai laivai Singapūro vėliava plaukęs konteinerinis laivas „GFS Pride“ nuskendo po spalio 13-osios smūgio. Per tą pačią parą nuskendo ir rugsėjį apšaudytas sausakrūvis „Cape Dao“. Dar vienas Singapūro laivas „GFS Giselle“ buvo apgadintas, bet pasiekė saugią inkaravimo vietą.
- Smogta „Saudi Aramco“ būstinei Husių ataka Dhahrane sukėlė gaisrą keliuose administracinio pastato aukštuose. Bendrovės pagrindinė veikla nesustojo, tačiau daliai darbuotojų nurodyta dirbti nuotoliniu būdu, o kai kurios funkcijos perkeltos kitur.
- 600 tūkst. žmonių Ukrainoje liko be elektros Rusijos raketų ir dronų atakos apgadino dešimtis energetikos objektų Kyjive ir Charkive. Ukraina pranešė apie mažiausiai tris žuvusiuosius ir didelius elektros tiekimo sutrikimus.
- „Starlink“ ir „Starshield“ – ne tas pats Ukrainos kariuomenė pranešė apie „Starlink“ ryšio ribojimus, trukdančius daliai dronų misijų. „Starshield“ yra atskira karinė „SpaceX“ sistema, kurios paslaugas kontroliuoja JAV valdžia. Tuo pat metu Bulgarijoje tyčia padegta 11 iš 17 su „Starlink“ tinklu susijusių antenų.
Hormuze per parą nuskendo du komerciniai laivai
Didžiausia eskalacija užfiksuota Hormuzo sąsiauryje. „Reuters“ duomenimis, per maždaug 24 valandas netoli strategiškai svarbaus vandens kelio nuskendo du komerciniai laivai.
Singapūre registruotas konteinerinis laivas „GFS Pride“ spalio 13-ąją buvo kliudytas nenustatytos kilmės sviedinio, patyrė žalą ir užsidegė. Visi 21 įgulos nariai buvo saugiai evakuoti ir nenukentėjo. Vėliau laivas nuskendo.
Palydoviniuose vaizduose po katastrofos buvo matyti jūros paviršiuje išsibarstę konteineriai ir kitos nuolaužos. Singapūro Jūrų ir uostų administracija išpuolį pasmerkė ir pabrėžė, kad atakos prieš komercinę laivybą kelia vis didesnį pavojų sąsiauryje.
„Cape Dao“ nuskendo tik praėjus kelioms savaitėms po smūgio
Antrasis laivas – Antigvos ir Barbudos vėliava plaukęs sausakrūvis „Cape Dao“ – taip pat nuskendo per tą pačią parą, tačiau jo istorija kitokia. Į laivą sviedinys pataikė dar rugsėjo 23-iąją. Per tą ataką vienas įgulos narys žuvo, kiti buvo evakuoti.
Taigi du laivai iš tiesų nuskendo beveik vienu metu, tačiau nėra tikslu teigti, kad abu buvo ką tik atakuoti per vieną Irano smūgių bangą. „Cape Dao“ kelias savaites išsilaikė po ankstesnio pažeidimo.
Dar vienas Singapūre registruotas konteinerinis laivas „GFS Giselle“ spalio 14-ąją taip pat buvo kliudytas nežinomos kilmės sviedinio. Laivo korpusas buvo apgadintas, tačiau jis savo eiga pasiekė saugią inkaravimo vietą. Visi 22 įgulos nariai liko gyvi.
Iranas didina spaudimą komercinei laivybai
Atakų prieš laivus skaičius regione per pastarąsias savaites smarkiai išaugo. „Reuters“ kalbinti Irano pareigūnai nurodė, kad Teheranas keičia taktiką ir didina spaudimą laivams, kurie nesilaiko Irano nustatytų tranzito apribojimų.
IRGC veiksmai nebėra sutelkti vien į naftos tanklaivius. Atakuojami ir konteineriniai bei sausųjų krovinių laivai, o incidentų geografija apima ne tik patį Hormuzo sąsiaurį, bet ir Persijos bei Omano įlankų prieigas.
Iranas kai kuriuos incidentus aiškina minų sprogimais ar laivų plaukimu, jo teigimu, neleistinais maršrutais. Tarptautinės jūrų institucijos atskirais atvejais nurodo nenustatytos kilmės sviedinius, todėl ne visų laivų pažeidimo mechanizmas yra galutinai nustatytas.
Teheranas nėra paskelbęs visuotinio draudimo visiems laivams Persijos įlankoje. Tačiau grasinimai persekioti Irano reikalavimų nesilaikančius laivus ir dažnėjančios atakos praktiškai didina riziką gerokai platesniame regione.
Povandeninių kabelių grėsmė lieka svarbi, bet ketinimas neįrodytas
Regiono saugumo stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į vieno su Iranu siejamo laivo judėjimą netoli svarbių povandeninių telekomunikacijų kabelių Omano įlankoje. Iranas yra viešai grasinęs regiono komunikacijų infrastruktūrai.
Tačiau vien laivo buvimas kabelių trasos zonoje nėra įrodymas, kad jis ruošėsi juos pažeisti. Todėl apie konkretų planą nutraukti Omaną, Australiją ar Diego Garsijos bazę jungiančius kabelius šiuo metu kalbėti kaip apie nustatytą operaciją nėra pagrindo.
Husių smūgis smarkiai apgadino „Saudi Aramco“ būstinę
Infrastruktūros pažeidžiamumas išryškėjo ir Saudo Arabijoje. „Reuters“ šaltinių duomenimis, Dhahrane esančiai „Saudi Aramco“ būstinei per husių ataką padaryta didelė žala.
Gaisras išplito maždaug nuo šešto iki dešimto administracinio pastato aukšto. Viršutinėje pastato dalyje įgriuvo dalis lubų, išdužo langai ir durys. Tarp smarkiai apgadintų zonų buvo ir aukštai, kuriuose yra bendrovės vadovybės kabinetai.
Saudo Arabijos energetikos ministerija gaisrą apibūdino kaip ribotą. Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nepranešta. Nepaisant fizinės žalos, „Aramco“ operacijos tęsėsi, daliai darbuotojų buvo nurodyta dirbti iš namų, o kai kurios funkcijos perkeltos į kitus bendrovės biurus.
Husiai paskelbė tęsiantys atakas prieš Saudo Arabijos oro uostus ir naftos infrastruktūrą, jas vadindami atsaku į Saudo Arabijos smūgius Jemene. Tai didina riziką objektams, kurie yra svarbūs ne tik karalystei, bet ir tarptautinei energetikos sistemai.
Rusijos smūgiai Ukrainoje apgadino dešimtis energetikos objektų
Europoje pagrindinė infrastruktūros istorija buvo nauja Rusijos raketų ir dronų ataka prieš Ukrainos energetikos sistemą. „Reuters“ duomenimis, smūgiai apgadino apie 30 energetikos objektų Kyjive ir Charkive.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad be elektros liko mažiausiai 600 tūkst. žmonių. Kyjive žuvo trys žmonės, dar daugiau kaip 20 buvo sužeista. Rusija taip pat atakavo geležinkelių infrastruktūrą penkiuose regionuose.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 39 raketas ir 128 dronus. Ukraina numušė arba neutralizavo didžiąją dalį dronų, tačiau tik keturias raketas. Mažas raketų perėmimo procentas dar kartą išryškino oro gynybos sistemų ir jų raketų trūkumą.
Rusijos gynybos ministerija patvirtino smogusi energetikos objektams, kuriuos Maskva sieja su Ukrainos karine veikla. Kyjivas teigia, kad atakos sistemingai mažina civilinės energetikos patikimumą prieš žiemą.
Britanija žada papildomą oro gynybos paramą
Rusijos smūgiams tęsiantis, Jungtinė Karalystė paskelbė apie papildomą maždaug 45 mln. svarų vertės karinę paramą, įskaitant skubiai reikalingas „žemė–oras“ tipo raketas ir kitą oro gynybos įrangą.
Ši parama negali iš karto panaikinti Ukrainos oro gynybos deficito, tačiau tiesiogiai skirta vienai svarbiausių dabartinių problemų – raketų ir dronų smūgiams energetikos bei civilinei infrastruktūrai.
Ukraina pranešė apie „Starlink“ ryšio ribojimus
Tą pačią dieną Ukraina paskelbė apie problemas su „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, nauji ryšio apribojimai paveikė bepiločius aparatus, judančius didesniu greičiu, ir privertė atšaukti dalį karinių misijų.
Kai kurie operatoriai pranešė apie 10–20 sekundžių trunkančius ryšio praradimus dronams viršijus nustatytą judėjimo greitį. Tokie sutrikimai ypač problemiški žvalgybos, smogiamiesiems ir oro gynybos dronams, kuriuos reikia valdyti realiuoju laiku.
Kuo skiriasi „Starlink“ ir „Starshield“
Šios dvi paslaugos nėra sinonimai. „Starlink“ yra „SpaceX“ komercinis plačiajuosčio palydovinio interneto tinklas, naudojamas civilių, įmonių ir įvairių valstybinių institucijų. Ukrainos kariuomenė nuo 2022 metų plačiai naudoja „Starlink“ terminalus ryšiams fronte.
„Starshield“ yra atskira „SpaceX“ karinė ir vyriausybinė sistema, sukurta saugesniems ryšiams, žvalgybai ir specializuotoms karinėms funkcijoms. „Reuters“ pažymi, kad „Starshield“ paslaugos ir jų naudojimo taisyklės yra kontroliuojamos JAV vyriausybės bei kariuomenės.
Todėl Ukrainoje matomi trikdžiai gali apimti kelis skirtingus paslaugų ir terminalų tipus. Nėra tikslu visą Ukrainos karinį palydovinį ryšį vadinti vien „Starlink“ arba visus ribojimus automatiškai priskirti „Starshield“.
Bulgarijoje padegta 11 palydovinio ryšio antenų
Dar vienas su ryšių infrastruktūra susijęs incidentas užfiksuotas Bulgarijoje. Bulgarijos nacionalinis transliuotojas BNT pranešė, kad du kaukėti asmenys pateko į ryšių objektą netoli Sofijos ir tyčia padegė 11 iš 17 antenų, naudojamų ryšiui su „Starlink“ palydovais.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas patvirtino, kad vyksta intensyvus tyrimas, kuriame dalyvauja policija ir nacionalinio saugumo tarnybos.
Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas teigė, kad incidentas turi sabotažo požymių ir priminė panašų išpuolį prieš palydovinio ryšio infrastruktūrą Lenkijoje. Tačiau Bulgarijos institucijos nėra oficialiai paskelbusios, kad už padegimą atsakinga Rusija.
Taip pat nėra patvirtinta, kad būtent šio objekto apgadinimas sukėlė Ukrainoje tą pačią dieną fiksuotus ryšio ribojimus. Ukrainos problemos buvo siejamos su „SpaceX“ nustatytais paslaugos parametrais, todėl šių dviejų istorijų nereikėtų suplakti į vieną priežastinę grandinę.
JAV stiprina pajėgumus regione, bet nauja operacija nepaskelbta
Persijos įlankos krizės fone padaugėjo JAV karinių transporto lėktuvų skrydžių į Artimuosius Rytus. Atviruose skrydžių stebėjimo duomenyse matyti C-17 „Globemaster III“ transporto orlaiviai, gabenantys žmones ir įrangą į regiono bazes.
Didelis logistikos aktyvumas dera su padidinta JAV pajėgų parengtimi, tačiau vien šie skrydžiai neįrodo, kad priimtas sprendimas pradėti naują puolamąją kampaniją prieš Iraną. Pentagonas konkrečios naujos operacijos pradžios nepaskelbė.
JAV diplomatinės atstovybės regione taip pat perspėjo piliečius būti pasirengusius oro erdvės uždarymams, skrydžių atšaukimams ir kitiems kelionių sutrikimams, jei saugumo padėtis toliau blogėtų.
Kodėl infrastruktūra tampa pagrindiniu konflikto taikiniu
Naujausi įvykiai nuo Hormuzo iki Kyjivo turi bendrą vardiklį: šalys ir jų sąjungininkai vis dažniau bando paveikti priešininką per sistemas, kurios leidžia veikti ekonomikai ir kariuomenei.
Hormuzo sąsiauryje spaudimas laivybai gali didinti draudimo ir transportavimo sąnaudas bei apsunkinti naftos ir kitų krovinių tiekimą. Energetikos rinkose geopolitinė rizika jau išlaiko didelį kainų priedą, tačiau atskiro laivo nuskendimo negalima tiesiogiai paversti konkrečiu pasauliniu kainų pokyčiu.
Ukrainoje elektros infrastruktūros naikinimas tiesiogiai veikia šimtus tūkstančių žmonių ir kartu apsunkina pramonės, geležinkelių bei gynybos veiklą. Palydovinio ryšio trikdžiai parodo kitą pažeidžiamumo formą – kariuomenės priklausomybę nuo komercinių ir JAV kontroliuojamų technologijų.
Saudo Arabijoje smūgis „Aramco“ būstinei kol kas nesustabdė naftos gavybos ar eksporto, tačiau parodė, kad net svarbiausios energetikos bendrovės valdymo infrastruktūra nėra apsaugota nuo regioninio karo.
Todėl svarbiausia šios eskalacijos pasekmė nėra vienas konkretus sunaikintas objektas. Konfliktai vis dažniau persikelia į laivybos, energijos, duomenų ir palydovinio ryšio tinklus, o pakartotinės atakos prieš šias sistemas gali didinti ekonomines sąnaudas ir mažinti jų patikimumą gerokai už pačių karo zonų ribų.
Komentarai