Spalio 14-oji: ASML pasiekė rekordinius 11,7 mlrd. eurų pardavimus

ASML fiksavo rekordinius pardavimus, o AI paklausa verčia didinti pajėgumus

Spalio 14 d. ASML paskelbė trečiąjį 2026 m. ketvirtį pasiekusi rekordinius 11,7 mlrd. eurų pardavimus ir 5 mlrd. eurų grynąjį pelną. Bendrovės bendroji marža siekė 57,5 proc., o per ketvirtį parduota 113 naujų litografijos sistemų, rodo oficialūs ASML rezultatai.

Generalinis direktorius Christophe Fouquet teigė, kad klientai didina trumpalaikes ir vidutinės trukmės įrangos paklausos prognozes pirmiausia dėl numatomo investicijų į dirbtinį intelektą masto ir trukmės. ASML dabar vertina, kad pagal dabartinius planus jos pasiūlos 2027 ir 2028 m. gali nepakakti visai klientų paklausai, todėl nagrinėjamas tolesnis gamybos pajėgumų didinimas.

Ukraina ir Moldova pradėjo derybas dėl dar 17 ES acquis skyrių

Spalio 13 d. vakare, jau po ankstesnės Dienos apžvalgos publikavimo, Europos Sąjunga su Ukraina ir Moldova pradėjo derybas dėl dviejų naujų teminių grupių – vidaus rinkos bei konkurencingumo ir įtraukaus augimo. Kartu jos apima po 17 derybinių skyrių – nuo laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir darbuotojų judėjimo iki konkurencijos, finansinių paslaugų, mokesčių, skaitmeninės transformacijos, švietimo ir mokslinių tyrimų. Tai patvirtino ES Taryba Ukrainos atveju ir atskirame pranešime dėl Moldovos.

Derybų grupių atidarymas nėra narystės patvirtinimas. ES nustatė kriterijus, kuriuos kandidatės turės įgyvendinti prieš preliminariai uždarant atskirus skyrius, o visas stojimo procesas ir toliau vertinamas pagal kiekvienos šalies pažangą.

Į Lietuvą atvyko pirmoji grįžtančios JAV rotacijos karių grupė

Spalio 13 d. vakare į Lietuvą atvyko pirmieji naujos JAV rotacinių pajėgų pamainos kariai, o spalio 14 d. krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad pirmąją grupę sudarė iki 100 karių. Pasak ministro, atvykimai tęsis, o du JAV batalionai turėtų būti visiškai dislokuoti iki lapkričio vidurio, pranešė ELTA.

Ministro teigimu, vienas iš dviejų vienetų bus sunkusis šarvuotasis batalionas, kitas – inžinerinis batalionas. Kariai bus dislokuoti Pabradėje, o sunkioji technika į Lietuvą bus gabenama atskirai per jūrų uostus ir geležinkelius. Tai atnaujina rotaciją po vasarą atsiradusios pertraukos tarp ankstesnių ir naujų JAV vienetų.

Lietuva įšaldys Usmanovo ir Fridmano lėšas pagal nacionalinį sankcijų režimą

Spalio 14 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos projektui dėl Ališero Usmanovo ir Michailo Fridmano lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymo. Nutarimu taip pat draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti jiems arba jų naudai lėšas ir ekonominius išteklius, skelbia Vyriausybė.

Sprendimas priimtas po to, kai rugsėjo 22 d. abu verslininkai buvo išbraukti iš ES individualių sankcijų sąrašo. Lietuvos Vyriausybės pranešime pateikiamas jos vertinimas dėl šių asmenų sąsajų su Rusijos ekonomika ir karu; nacionalinio mechanizmo taikymas yra atskiras Lietuvos teisinis sprendimas. Latvija ir Estija jiems taip pat taiko nacionalines ribojamąsias priemones.

Europos Komisija Ukrainai išmokėjo 2,86 mlrd. eurų gynybos reikmėms

Spalio 14 d. Europos Komisija paskelbė išmokėjusi Ukrainai 2,86 mlrd. eurų, skirtų dronams, raketoms ir kitoms skubioms gynybos reikmėms. Išmoka įrašyta į Europos Komisijos paramos Ukrainai chronologiją ir yra platesnio finansinės bei karinės paramos paketo dalis.

Tai yra konkreti tos dienos finansinė išmoka, o ne vien būsimas politinis pažadas. Jos poveikis priklausys nuo to, kokiai įrangai lėšos bus panaudotos ir kaip greitai bus sudaryti tiekimo bei gamybos sandoriai.

Rusijos smūgiai vėl pataikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą

Spalio 14 d. Rusijos raketų ir dronų smūgiai Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose apgadino energetikos bei kitą infrastruktūrą ir pareikalavo žmonių gyvybių. Reuters, remdamasi Ukrainos pareigūnais, pranešė apie gyvenamųjų pastatų žalą ir elektros tiekimo sutrikimus, o Rusijos gynybos ministerija pati nurodė taikiusi į ryšių ir energetikos infrastruktūrą.

Nauji smūgiai yra materiali raida po ankstesnių viešų pareiškimų apie galimą energetikos paliaubų iniciatyvą. Kadangi nebuvo paskelbtas aiškus abiejų pusių susitarimas su patvirtintomis sąlygomis, šių pareiškimų negalima laikyti stabiliai veikusia ir abipusiai patvirtinta paliaubų sutartimi.

Hamburge prasidėjo teismas dėl „Nord Stream“ sprogdinimų

Spalio 14 d. Hamburge prasidėjo buvusio Ukrainos kariuomenės karininko Serhii Kuznetsov teismas dėl 2022 m. „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimų. Vokietijos federaliniai prokurorai jį kaltina dalyvavus organizuojant operaciją, per kurią sprogmenimis buvo pažeisti dujotiekiai Baltijos jūroje; pats kaltinamasis pirmąją teismo dieną pasinaudojo teise tylėti, pranešė Reuters.

Gynyba prašo bylą nutraukti ir argumentuoja, kad Rusijos infrastruktūros ataka karo kontekste galėjo būti laikoma kariniu veiksmu. Prokuratūra laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad civilinės infrastruktūros puolimas gali sudaryti karo nusikaltimo sudėtį. Tai yra besivaržančios proceso šalių teisinės pozicijos – kaltinamojo kaltė dar nenustatyta teismo sprendimu, o Ukrainos vyriausybė neigia prisidėjusi prie sprogdinimų.

Meksikoje Simon ir Rachel liūčių aukų skaičius išaugo iki šešių

Spalio 13 d. vakare patvirtinta, kad Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantėje uragano Simon ir buvusios tropinės audros Rachel atneštų liūčių bei potvynių aukų skaičius išaugo iki šešių. Associated Press duomenimis, penki žmonės žuvo Baja California valstijoje per Rachel likučių sukeltus potvynius, o vienas – Guerrero valstijoje sugriuvus sienai per Simon lietų.

Dar penki žmonės buvo laikomi dingusiais. Nacionalinis uraganų centras spalio 14-osios pradžioje Simon vis dar fiksavo kaip uraganą; audros oficialiame NHC archyve pateikiami naujausi perspėjimai ir trajektorijos duomenys. Atskirų audrų poveikio nereikėtų suplakti: didžioji dalis patvirtintų žūčių Baja California siejama būtent su Rachel likučiais.

WFP: dėl kovų Jemene pagalba nebepasiekia 800 tūkst. žmonių

Spalio 14 d. Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa perspėjo, kad dėl intensyvėjančių kovų, užblokuotų kelių ir besikeičiančios fronto linijos Jemene organizacijos pagalba nebepasiekia iš viso 800 tūkst. žmonių. Vien Taizo regione humanitarinės pagalbos negali gauti daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, nurodo WFP.

WFP duomenimis, visame Jemene su ūmiu maisto stygiumi susiduria daugiau kaip 18 mln. žmonių, o 2,2 mln. vaikų iki penkerių metų kenčia nuo ūmios nepakankamos mitybos. Organizacija teigia galinti išplėsti skubią pagalbą iki 1,5 mln. žmonių, jei bus užtikrintas saugus priėjimas ir pakankamas finansavimas.