Spalio 10-oji: Sophie Adenot grįžo į Europą po rekordinės 237 dienų misijos

Sophie Adenot grįžo į Europą po rekordinės 237 dienų misijos

Spalio 10 d. ESA astronautė Sophie Adenot 06:21 val. CEST nusileido Kelne, Vokietijoje, po 237 dienų, 5 valandų ir 18 minučių trukusios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje. Europos kosmoso agentūra skelbia, kad tai naujas Europos ilgiausio vieno kosminio skrydžio rekordas – ankstesnis Luca Parmitano rezultatas viršytas daugiau kaip 35 dienomis.

Adenot į kosmosą pakilo vasario 13 d. ir per misiją atliko tris išėjimus į atvirą kosmosą, kurių bendra trukmė siekė 19 val. 42 min. Ji tapo pirmąja prancūze ir antrąja europiete moterimi, atlikusia EVA. Artimiausias dvi–tris savaites astronautė Kelne dalyvaus medicininiuose tyrimuose ir readaptacijos programoje.

Baltijos šalys paragino ES uždrausti rusiškų grūdų tranzitą

Spalio 9 d. Lietuva, Latvija ir Estija bendru laišku Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pasiūlė uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Europos Sąjungą. Apie iniciatyvą pranešė Reuters.

Baltijos valstybės argumentuoja, kad ES neturėtų tapti alternatyviu Rusijos eksporto kanalu po Ukrainos smūgių Juodosios jūros uostams. Estija jau yra paskelbusi nacionalinį draudimą, o Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat siūlo sankcionuoti su karą remiančiais Rusijos žemės ūkio verslais siejamus oligarchus. Bendras ES draudimas kol kas nėra priimtas.

Zaporižioje per Rusijos smūgį žuvo 12 civilių

Spalio 10 d. Rusijos oro smūgis Zaporižioje, Ukrainos pareigūnų duomenimis, pražudė 12 civilių, tarp jų tris vaikus, o dar 14 žmonių sužeidė. Reuters praneša, kad penkios valdomos aviacinės bombos pataikė į gyvenamąsias miesto teritorijas.

Ataka buvo platesnės Rusijos smūgių Ukrainai bangos dalis; elektros tiekimo sutrikimų patyrė ir dalis Kyjivo. Ukraina smūgį siejo su ankstesnę dieną JAV paskelbtu laikinu sankcijų rusiškam dyzelinui sušvelninimu, tačiau tai yra Kyjivo politinis vertinimas, o ne nustatytas priežastinis ryšys.

Panamą supurtė 7,7 magnitudės žemės drebėjimas

Spalio 9 d. 17:56 UTC netoli Pitaloza Arriba Panamoje įvyko 7,7 magnitudės žemės drebėjimas, kurio židinys buvo maždaug 12,6 km gylyje, rodo JAV geologijos tarnybos duomenys. Vėliau sekė 6,6 magnitudės smūgis ir dešimtys silpnesnių pakartotinių drebėjimų.

Associated Press skelbia apie evakuacijas visoje šalyje, sužeistus žmones ir apgadintus pastatus Veragvaso, Hereros bei Los Santoso provincijose. Cunamio perspėjimas vėliau atšauktas, Panamos kanalas veikė, o iki penktadienio vakaro žūčių nebuvo patvirtinta.

„Isaias“ nusilpo po 2 kategorijos smūgio Floridai

Spalio 10 d. uraganas „Isaias“, penktadienio vakarą pasiekęs sausumą ties Destinu Floridoje kaip 2 kategorijos audra, virto posttropiniu ciklonu. JAV Nacionalinis uraganų centras 04:00 val. CDT fiksavo 55 km/val. vėją, tačiau perspėjo, kad staigių potvynių pavojus toliau išlieka.

Associated Press duomenimis, Floridoje, Alabamoje ir Džordžijoje be elektros buvo likę daugiau kaip 915 tūkst. vartotojų. Audra vertė medžius ir elektros linijas, užliejo kelius bei apgadino pastatus, o jos liekanoms slenkant į šiaurę tebebuvo galimi potvyniai ir tornadai.

„Simon“ prie Meksikos sustiprėjo iki 4 kategorijos

Spalio 10 d. 06:00 val. CST uragano „Simon“ maksimalus nuolatinis vėjo greitis pasiekė 150 mylių per valandą, arba apie 240 km/val., o jo centras buvo maždaug 195 km į pietvakarius nuo Mansaniljo. JAV Nacionalinis uraganų centras ragino Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantėje skubiai užbaigti pasirengimą.

Associated Press nurodo, kad Kolimos, Chalisko, Mičoakano ir Najarito valstijose prognozuojama 25–50 cm kritulių, vietomis – iki maždaug 76 cm. Tokie kiekiai kelia gyvybei pavojingų staigių potvynių ir nuošliaužų riziką; sausumą audra turėtų pasiekti anksti sekmadienį.

Vokietija: sankcijų Rusijai politika nesikeičia

Spalio 10 d. Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad nekeičia sankcijų Rusijai politikos, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė laikinai švelninantis amerikietiškus apribojimus rusiškam dyzelinui. Vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius sakė, kad Berlynas toliau dirbs su ES partneriais ir neatmeta papildomų priemonių, praneša Reuters.

JAV sankcijų sušvelninimas susijęs su siekiu padidinti dyzelino pasiūlą ir sumažinti aukštas degalų kainas. Vokietija pabrėžė, kad parama Ukrainai dėl šio Vašingtono sprendimo nemažėja. Tai nauja Europos reakcija į ankstesnę dieną paskelbtą JAV ir Rusijos kuro susitarimą.

Airijos pirmininkavimas siūlo ES septynerių metų biudžetą mažinti 8 proc.

Spalio 10 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pasiūlė Europos Komisijos 2028–2034 m. biudžeto projektą sumažinti 8 proc. – iki maždaug 1,6 trln. eurų. Reuters duomenimis, net ir po sumažinimo planuojamos išlaidos būtų apie 30 proc. didesnės nei dabartiniame 2021–2027 m. biudžete.

Pasiūlyme numatoma maždaug 3 proc. mažinti regionų, žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimą bei 13 proc. – Komisijos siūlytą konkurencingumo ir saugumo paketą. Airija kartu siūlo apie 55 mlrd. eurų naujų metinių pajamų iš muitų, CO₂ leidimų ir įmonių įnašų. ES lyderiai planą svarstys spalio 15–16 d.; galutiniam daugiamečiam biudžetui reikės visų 27 valstybių pritarimo.

Palestinos rinkimai nukelti į 2027 m. rugsėjį

Spalio 10 d. Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas dekretu nukėlė kitam mėnesiui planuotus parlamento rinkimus į 2027 m. rugsėjo 11 d. ir tai pačiai dienai paskyrė prezidento rinkimus. Reuters nurodo, kad sprendimas aiškinamas saugumo ir humanitarinėmis sąlygomis Gazos Ruože, judėjimo apribojimais Vakarų Krante ir kliūtimis organizuoti balsavimą Rytų Jeruzalėje.

Palestiniečiai nacionalinių parlamento rinkimų nerengė nuo 2006 m., o prezidento – nuo 2005 m. Jei nauja data bus išlaikyta, abu balsavimai vyks tą pačią dieną; iki tol sprendimas dar labiau pratęsia beveik du dešimtmečius trunkančią nacionalinių rinkimų pertrauką.