Spalio 13-oji: „Piorun“ įsigijimo susitarimas pasiekė baigiamąjį etapą

Lietuva priartėjo prie „Piorun“ oro gynybos sistemų įsigijimo

Spalio 13 d. Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad Lietuvos planuojamas Lenkijoje gaminamų artimojo nuotolio oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimas pasiekė baigiamąjį susitarimo etapą. Tai po susitikimo Varšuvoje aptarė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lenkijos vicepremjeras bei gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad sistemos skirtos stiprinti Lietuvos kariuomenės galimybes reaguoti į oro grėsmes.

Ministerijos formuluotė reiškia, kad įsigijimas yra arti galutinio susitarimo, tačiau paskelbtame pranešime nėra teigiama, kad pirkimo sutartis jau pasirašyta. Todėl šiame etape tiksliau kalbėti apie baigiamą derinimą, o ne užbaigtą pirkimą.

Juodkalnija preliminariai uždarė dar tris stojimo į ES derybų skyrius

Spalio 12 d. vakare Europos Sąjunga ir Juodkalnija preliminariai uždarė stojimo derybų 17-ąjį, 18-ąjį ir 19-ąjį skyrius – ekonominės ir pinigų politikos, statistikos bei socialinės politikos ir užimtumo. ES Tarybos duomenimis, iš visų 33 atidarytų derybų skyrių preliminariai uždarytas jau 21.

Skyrių uždarymas yra tarpinis stojimo proceso etapas, o ne narystės patvirtinimas. Juodkalnija derybas su ES pradėjo 2012 m.; galutiniam įstojimui dar reikia užbaigti likusias derybas ir gauti visų valstybių narių pritarimą pagal ES procedūras.

IMF: pasaulio ekonomika 2026 m. turėtų augti 3,1 proc.

Spalio 13 d. Tarptautinis valiutos fondas paskelbė naują „World Economic Outlook“ prognozę: pasaulio realusis BVP 2026 m. turėtų augti 3,1 proc., o 2027 m. – 3,4 proc. IMF teigia, kad investicijų į dirbtinį intelektą bumas palaiko dalies pažangių ekonomikų ir technologijų tiekėjų augimą, tačiau pasaulio ekonomikos atsparumas tampa vis netolygesnis.

Fondas šiemet prognozuoja 4,7 proc. pasaulinę infliaciją ir pabrėžia rizikas, susijusias su karais, aukštomis energijos kainomis, valstybės skola ir galimu nusivylimu dalies AI investicijų grąža. Tai nėra vien optimistinė AI istorija: IMF kartu perspėja, kad šalys už sparčiausiai augančių technologijų grandinių ribų susiduria su gerokai silpnesnėmis sąlygomis.

Švedijoje planuojamas AMD pagrindu veiksiantis komercinis AI superkompiuteris

Spalio 13 d. Prancūzijos debesijos bendrovė „Scaleway“ paskelbė planuojanti Švedijoje statyti AMD „Instinct MI355X“ lustais paremtą AI superkompiuterį – pirmąjį bendrovės tokį centrą už Prancūzijos ribų. Reuters duomenimis, sistema bus skirta Europos startuoliams, AI įmonėms ir kitoms organizacijoms, o Švedija pasirinkta ir dėl mažo anglies intensyvumo elektros energijos.

Tą pačią dieną „Scaleway“ taip pat paskelbė apie naują „Nvidia“ lustais paremtą AI skaičiavimo centrą Kopenhagoje. Abu projektai didina Europoje prieinamų aukštos klasės AI skaičiavimo pajėgumų pasiūlą, nors galutinė jų reikšmė priklausys nuo realių pajėgumų, kainos ir naudojimo masto.

Per naktį nefiksuota smūgių Ukrainos energetikos taikiniams, bet atakos nesustojo

Spalio 13 d. Reuters pranešė, kad Rusija per naktį pirmą kartą po JAV prezidento Donald Trump paskelbtos energetikos paliaubų iniciatyvos savo smūgių santraukoje nenurodė Ukrainos energetikos objektų kaip taikinių. Tačiau raketomis ir dronais buvo atakuojama transporto, logistikos ir civilinė infrastruktūra, o Ukrainos miestams smūgiai tęsėsi.

Kremlius tą pačią dieną teigė, kad kontaktai dėl energetikos paliaubų tęsiami, tačiau viešai nebuvo pateiktas detalus abiejų pusių pasirašytas susitarimas. Todėl vieną naktį be deklaruotų smūgių energetikos objektams dar per anksti laikyti patvirtintomis ir stabiliai veikiančiomis paliaubomis.

Prie Bulgarijos dronai smogė dviem prekybiniams laivams

Spalio 13 d. prie Bulgarijos Juodosios jūros pakrantės dronai smogė dviem prekybiniams laivams. Associated Press ir Reuters pranešė, kad su Bisau Gvinėjos vėliava plaukęs „HS Dignity“ nuskendo: penki įgulos nariai išgelbėti, o 11 laikomi dingusiais. Į Maltos vėliavos „Chelsea 3“ pataikė keli dronai; visi 15 įgulos narių buvo išgelbėti, dalis patyrė lengvų sužeidimų.

Bulgarijos institucijos iškart galutinai nenustatė, kas paleido dronus. Ukraina ir ES pareigūnai dėl atakų kaltino Rusiją, o Rusijos ambasadorius Bulgarijoje teigė apie jas nežinantis ir kėlė trečiosios šalies provokacijos versiją. Kol tyrimas nebaigtas, atsakomybės negalima pateikti kaip nepriklausomai nustatyto fakto.

Lenkija dėl „Starlink“ stoties padegimo apkaltino Rusijos žvalgybą

Spalio 13 d. Lenkijos pareigūnai paskelbė manantys, kad už rugsėjo 23 d. „Starlink“ palydovinio ryšio stoties Wola Krobowska vietovėje padegimą stovi Rusijos žvalgybos tarnybos. Associated Press pranešė, kad Vokietijoje sulaikyti du Turkijos piliečiai, įtariami tyčiniu infrastruktūros padegimu.

Lenkijos žvalgybos tarnybas kuruojantis ministras Tomasz Siemoniak viešai pareiškė neabejojantis Rusijos žvalgybos vaidmeniu. Tai yra oficiali Lenkijos institucijų atribucija; galutinę konkrečių įtariamųjų baudžiamąją atsakomybę nustato teismas.

Prancūzija sulaikė sankcionuotą tanklaivį „DF Peak“

Spalio 13 d. Prancūzijos pajėgos Indijos vandenyne, maždaug už 450 jūrmylių į pietus nuo Reunjono, sulaikė Benino vėliava plaukusį tanklaivį „DF Peak“, anksčiau vadintą „Kaliningrad“. Reuters duomenimis, laivas jau buvo įtrauktas į JAV, Jungtinės Karalystės ir ES sankcijų sąrašus, o Prancūzijos institucijos tikrina įtarimus dėl neteisingai naudojamos vėliavos ir galimo neteisėto kuro gabenimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron šį laivą siejo su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“, naudojamu naftos prekybai apeinant sankcijų režimus. Rusijos ambasada Prancūzijoje sulaikymą pavadino tarptautinės teisės pažeidimu ir „piratavimu“. Šios priešingos teisinės pozicijos nėra tas pats, kas galutinis teismo sprendimas dėl laivo statuso.