Husių smūgiai, dronas virš Rumunijos ir ataka Kyjive"

Artimuosiuose Rytuose plečiasi husių ir Saudo Arabijos susidūrimas bei JAV ir Irano konfrontacija, o Rytų Europoje Rusijos karas prieš Ukrainą vis dažniau paliečia ir NATO pasienio oro erdvę. Žemiau – kas per parą patikimai paaiškėjo apie kiekvieną iš šių įvykių.

Husių raketos ir dronai smogė pietų Saudo Arabijai

Iranui artimi Jemeno husiai surengė didelę raketų ir dronų ataką prieš pietinę Saudo Arabiją. Smūgiai ir pavojaus perspėjimai apėmė Abha, Khamis Mushait, Jazan ir Najran teritorijas.

Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos duomenimis, buvo sužeisti 73 civiliai, tarp jų moterys ir vaikai. Nukentėjo ir energetikos infrastruktūra. „Reuters“ pranešė, kad NASA palydoviniai vaizdai rodė juodus dūmus virš „Saudi Aramco“ Jazan naftos perdirbimo komplekso ir dūmų stulpą prie naftos paskirstymo objekto Abhoje.

Husiai teigė dešimtimis raketų ir dronų atakavę Khamis Mushait karinę bazę bei naftos infrastruktūrą Abhoje, Najrane ir Jazan. Tikslaus visų paleistų ginklų skaičiaus ir kiekvieno smūgio rezultato nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija atakas pavadino pavojinga eskalacija ir pareiškė imsianti priemonių grėsmės šaltiniams neutralizuoti. Tuo pat metu buvo pranešta apie Saudo Arabijos atsakomuosius smūgius Jemene ir Saudo Arabijos remiamų Jemeno valdžios pajėgų operacijas prieš husių kontroliuojamas teritorijas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pabrėžė Irano paramą husiams. Tačiau grupuotės nereikėtų vadinti tiesioginiu Irano revoliucinės gvardijos padaliniu: Iranas ją ginkluoja ir remia, bet husiai yra savarankiška Jemeno ginkluota organizacija.

Atakos turėjo ir ekonominį atgarsį. Brent nafta rugsėjo 8-ąją kilo iki maždaug 98 JAV dolerių už barelį, rinkai vertinant ne tik Jazan žalą, bet ir platesnę tiekimo riziką Persijos įlankoje.

Hormuzo sąsiauryje Iranas paskelbė apie du JAV bepiločių sistemų incidentus

Iranas teigia numušęs MQ-1 klasės droną

Irano žiniasklaida rugsėjo 8-ąją paskelbė, kad šalies oro gynyba virš Hormuzo sąsiaurio numušė JAV MQ-1 klasės bepilotį orlaivį. „Anadolu“ citavo pusiau oficialią Irano agentūrą „Fars“, kuri teigė, kad dronas buvo aptiktas, sekamas ir sunaikintas Irano oro gynybos priemonėmis.

Tačiau tuo metu nebuvo viešo JAV patvirtinimo apie būtent šio aparato praradimą. Todėl konkreti „MQ-1C Gray Eagle“ versija neturėtų būti laikoma nustatytu faktu – patikimai skelbta tik apie MQ-1 klasės droną.

IRGC skelbia perėmusi amerikietišką povandeninį bepilotį aparatą

Irano Islamo revoliucinė gvardija taip pat pareiškė prie Hormuzo sąsiaurio įėjimo perėmusi JAV kariuomenei priklausantį nepilotuojamą povandeninį aparatą. Iranas jį pristatė kaip vieną moderniausių amerikiečių žvalgybos sistemų.

Šioje istorijoje yra svarbi kita pusė. JAV pareigūnas patvirtino, kad vienas amerikiečių povandeninis karinis dronas buvo sugedęs daugiau kaip parą prieš Irano pranešimą. Pasak jo, tai buvo senesnis aparatas be įslaptintos sonaro ar radaro įrangos.

Todėl teiginiai, kad Iranas būtinai gavo itin jautrią technologiją, kurią galėtų perduoti Kinijai ar Rusijai, kol kas yra spekuliacija. Patikimai galima pasakyti tiek, kad amerikiečių aparatas sugedo, o Iranas teigia jį paėmęs.

Dronas kirto Rumunijos oro erdvę ir nukrito Moldovoje

Europoje rimtas oro erdvės incidentas įvyko Rumunijoje. Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, oro taikinys 16.33 val. buvo pastebėtas į vakarus nuo Chișinău, o 16.37 val. įskrido į Rumuniją maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo Iași.

Iași ir šiaurinės Vaslui apskrities gyventojams buvo išsiųsti RO-Alert perspėjimai, vėliau jie išplėsti į Neamț, Suceava ir Botoșani apskritis. Iași oro uoste laikinai sustabdytos skrydžių operacijos.

16.39 val. iš Mihail Kogălniceanu oro bazės pakilo du NATO sustiprinto oro policijos budėjimo misijoje dalyvaujantys Ispanijos F-18 naikintuvai. Oficialiai skelbta, kad jie buvo pasiųsti oro taikiniui stebėti. Teiginių, kad naikintuvai mėgino droną numušti ar prieš jį naudojo elektroninę kovą, Rumunijos ministerijos pranešimas nepatvirtina.

Vėliau aparatas vėl įskrido į Moldovą iš Iași krypties. Moldovos institucijos pranešė, kad jis nukrito saulėgrąžų lauke netoli Mihăilenii Vechi kaimo Rîșcani rajone. Po kritimo kilo keturi gaisro židiniai, tačiau žmonės nenukentėjo.

Iš karto po incidento Moldovos policija pabrėžė, kad tikslus aparato modelis dar nustatinėjamas. Todėl jo nereikėtų kategoriškai įvardyti konkrečiu rusiško „Shahed“ modeliu vien pagal pirminius pranešimus.

Rumunijos žvalgyba paskelbė sužlugdžiusi sabotažo operaciją

Tą pačią dieną Rumunijos žvalgybos tarnyba SRI paskelbė apie kitą, su drono skrydžiu tiesiogiai nesusijusį saugumo incidentą. SRI pranešė, kad kartu su prokurorais ir kitomis institucijomis sustabdė įtariamą su Rusija siejamą sabotažo operaciją ir sulaikė Rusijos pilietį.

Pasak tarnybos, vyras buvo stebimas nuo 2026 m. vasario. Tyrėjai įtaria, kad per tarpininką jis gavo nurodymus fotografuoti ir filmuoti strategiškai svarbius objektus: ryšių centrus, NATO sąjungininkų naudojamas karines bazes, Rumunijos nacionalinio saugumo institucijas ir kritinę infrastruktūrą.

SRI taip pat teigia, kad jis dokumentavo Rumunijoje buvusius Ukrainos „Antonov“ krovininius lėktuvus. Tarnyba veiklos modelį sieja su Rusijos koordinuotais tinklais, anksčiau tirtais Rumunijoje ir kitose Europos šalyse. Tai tebėra institucijų pateikta tyrimo versija, o ne teismo nustatyta kaltė.

Rusija atnaujino didelę raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą

Ukrainos sostinę naktį į rugsėjo 8-ąją vėl atakavo Rusijos raketos ir dronai. „Reuters“ duomenimis, Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės, dar beveik 30 buvo sužeista.

Buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, mokykla, klinika, bendrabutis, sandėliai ir kiti objektai. Per vieną iš smūgių taip pat nukentėjo televizijos kanalo pastatas.

Atakos negalima sutraukti iki teiginio, kad į Kyjivą tiesiog pataikė dvi balistinės raketos. Ukrainos oro pajėgos skelbė numušusios 142 dronus, 31 iš 32 sparnuotųjų raketų ir dvi balistines raketas, tačiau bendro paleistų balistinių raketų skaičiaus viešai nenurodė.

Ataka įvyko po trumpos pauzės, sutapusios su JAV pasiuntinių Steve Witkoff ir Jared Kushner vizitais Maskvoje ir Kyjive. Tuo metu apie esminį diplomatinį proveržį nebuvo paskelbta.

Vokietija skubiai skirs Ukrainai papildomų PAC-2 raketų

Didėjant Rusijos raketų grėsmei, Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius paskelbė apie skubų papildomų PAC-2 gaudyklių perdavimą Ukrainai iš Bundeswehr atsargų.

Vokietija paragino ir kitus sąjungininkus peržiūrėti savo atsargas. Konkretus perduodamų raketų skaičius viešai nepaskelbtas. Berlynas taip pat kalbėjo apie papildomą oro gynybos, dronų ir tolimojo nuotolio amunicijos paramą.

PAC-2 yra „Patriot“ sistemos gaudyklės, o ne naujos visos „Patriot“ baterijos. Ukrainai jos svarbios todėl, kad intensyvios Rusijos raketų atakos greitai eikvoja ribotas vakarietiškų oro gynybos raketų atsargas.

Ukraina pirmą kartą parodė „Koral“ mobilų paleidimo įrenginį

Ukraina tuo pat metu mėgina mažinti priklausomybę nuo užsienio gaudyklių. Rugsėjo 8-ąją Lenkijoje prasidėjusioje MSPO 2026 gynybos parodoje pirmą kartą viešai parodytas vietinės „Koral“ oro gynybos sistemos mobilus paleidimo įrenginys.

Viešai paskelbti parametrai rodo, kad dabartinė raketa sveria apie 450 kilogramų, turi 36 kilogramų kovinę galvutę, naudoja inercinę navigaciją, radijo korekciją ir aktyvų radarų taikinio sekimą galutinėje skrydžio fazėje. Ji projektuojama kovai su aerodinaminiais ir dalimi balistinių taikinių.

Kūrimas pradėtas dar 2016 metais. 2021 m. demonstruota ankstesnė versija buvo siejama su maždaug 30 kilometrų nuotoliu, tačiau dabartinė raketa tapo didesnė ir sunkesnė, o jos maksimalus nuotolis, perėmimo aukštis ir bandymų stadija viešai neatskleisti. Todėl senojo 30 kilometrų skaičiaus negalima automatiškai taikyti dabartinei sistemai.

Vien paleidimo įrenginio demonstracija taip pat nereiškia, kad „Koral“ jau priimta į ginkluotę ar gaminama serijomis. Vis dėlto tai rodo, kad projektas pajudėjo toliau nei ankstesnis maketas ir Ukraina mėgina kurti daugiau savo oro gynybos komponentų.

Ukrainos dronai pasiekė Saratovo naftos perdirbimo gamyklą

Rusijos Saratovo regione naktį taip pat vyko didelė dronų ataka. Vietos gyventojų filmuota ir atvirųjų šaltinių stebėtojų geolokuota medžiaga rodė sprogimus bei gaisrą Saratovo naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.

„Kyiv Independent“ skelbė, kad stebėjimo grupė „Astra“ geolokavo gyventojų vaizdus ir nustatė, jog dega būtent gamykla. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ji buvo visiškai sunaikinta ar ilgam išjungta – tikslus veiklos sutrikimo mastas nebuvo patvirtintas.

Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad per nakties ataką regione nukentėjo dešimt žmonių, tarp jų trys vaikai, šeši žmonės buvo hospitalizuoti. Jis šių sužeidimų tiesiogiai nesusiejo su pačia naftos perdirbimo gamykla.

Rusijos gynybos ministerija tuo metu teigė per naktį virš kelių regionų, Krymo ir Juodosios jūros sunaikinusi ar perėmusi šimtus Ukrainos dronų. Saratovo smūgis tęsia Ukrainos kampaniją prieš Rusijos degalų gamybos ir logistikos infrastruktūrą.

Maskva bando švelninti santykių su Armėnija krizės vaizdą

Paskutinis aptartas įvykis nėra tiesioginis mūšio lauko epizodas, tačiau susijęs su Rusijos saugumo įtakos silpnėjimu Pietų Kaukaze. Rugsėjo 8-ąją „Rossotrudničestvo“ vadovas Igor Chaika Rusijos ir Armėnijos santykius pavadino normaliais ir palygino juos su didele šeima, kurioje „visko nutinka“.

Šį pareiškimą reikia vertinti kartu su realiu Armėnijos atsiribojimu nuo Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos. Teiginys, kad Armėnija ką tik paskelbė visiškai pasitraukianti iš CSTO, yra netikslus.

Armėnija dalyvavimą organizacijoje įšaldė dar 2024 metais ir de facto jos veikloje nedalyvauja, tačiau 2026 m. vasaros pabaigoje tebebuvo de jure narė. CSTO generalinis sekretorius rugpjūčio 27-ąją sakė, kad galutinis sprendimas dėl Armėnijos statuso dar nepriimtas.

Ministras pirmininkas Nikol Pashinyan savo ruožtu yra pareiškęs neplanuojantis grįžti prie aktyvaus dalyvavimo organizacijoje. Todėl naujiena čia nėra formalus rugsėjo 8-osios išstojimas, o Maskvos mėginimas viešai rodyti santykius kaip valdomus, nors saugumo partnerystė jau smarkiai susilpnėjusi.