Rusijos teritoriniai laimėjimai rugpjūtį smuko: žiemą gali keistis karo akcentai

„Patrulio bazės“ pokalbyje apie padėtį Ukrainoje Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir „Locked N' Loaded“ analitikas Romas Judinas siūlo į karą žiūrėti plačiau nei į spalvas fronto žemėlapyje. Jų pagrindinė mintis: svarbu ne tik tai, kas užėmė kelis kilometrus, bet ir kuri pusė greičiau praranda, atkuria ir pritaiko savo pajėgumus.

Mažiau teritorijos už vis didesnę kainą

Vienas ryškiausių pokyčių – rugpjūčio teritorinių laimėjimų tempas. Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, rugpjūtį Rusijos pajėgos užėmė apie 90,35 kv. km Ukrainos teritorijos. Prieš metus tuo pačiu mėnesiu jos buvo užėmusios apie 505,55 kv. km.

ISW taip pat fiksavo mažiausiai 129,81 kv. km teritorijos, kurią rugpjūtį atsikovojo Ukrainos pajėgos, daugiausia vykdydamos kontrpuolamuosius veiksmus Lymano ir Oleksandrivkos kryptimis. Institutas pats pabrėžia, kad atvirųjų šaltinių metodika neleidžia realiu laiku tiksliai matyti visų pokyčių, todėl šių skaičių nereikėtų suprasti kaip galutinio fronto balanso.

Dar iškalbingesnis yra nuostolių ir teritorinių laimėjimų santykis. ISW, remdamasis Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, nurodo apie 42 020 Rusijos karių nuostolių rugpjūtį. Pagal tokį skaičiavimą vienam užimtam kvadratiniam kilometrui teko maždaug 465 žuvę ar sužeisti kariai. Tai Ukrainos pateikiamas priešo nuostolių vertinimas, todėl jo negalima laikyti nepriklausomai patvirtintu tiksliu skaičiumi.

Šie duomenys leidžia teigti, kad rugpjūtį Rusijos teritorinė pažanga buvo gerokai mažesnė nei prieš metus ir už ją teko mokėti didelę kainą. Tačiau vieno mėnesio rodikliai savaime neįrodo ilgalaikio viso Rusijos puolimo lėtėjimo ar artėjančio kariuomenės žlugimo.

Karas vis labiau persikelia į užnugarį

Bagdonas ir Judinas dabartinį mūšio lauką siūlo dalyti į dvi dalis: kontaktinę liniją ir tai, kas vyksta šimtus ar net tūkstančius kilometrų už jos. Būtent antrajame sluoksnyje Ukrainos giluminiai smūgiai tampa vis svarbesni.

Taikiniai neapsiriboja vien naftos perdirbimo gamyklomis. Ukraina taip pat siekia trikdyti degalų tiekimą, logistiką, karinės pramonės ir aviacijos infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas nėra vien momentinis fizinis sunaikinimas – svarbu priversti Rusiją skirstyti oro gynybą, remontuoti objektus, keisti tiekimo maršrutus ir eikvoti išteklius už fronto.

Ekonominis poveikis jau matomas. „Reuters“ rugpjūčio pabaigoje skelbė, kad dėl smūgių naftos perdirbimo gamykloms Rusijos benzino gamyba trumpam buvo kritusi iki maždaug 70 proc. vidaus paklausos. Kai kuriuose regionuose atsirado degalų trūkumas ir ribojimai.

Tai dar nereiškia, kad Rusijos kariuomenė liks be kuro. Karo metu karinė logistika turi prioritetą, todėl pirmiausia spaudimą gali pajusti civilinė ekonomika ir transportas. Tačiau ilgiau trunkantys sutrikimai didina bendrą karo kainą ir apsunkina tiekimo sistemą.

Rusijos smūgių problema niekur nedingo

Mažesni rugpjūčio teritoriniai laimėjimai nereiškia mažesnės grėsmės Ukrainos miestams. Rusija toliau naudoja raketas ir vis įvairesnius bepiločius orlaivius prieš energetikos, pramonės, logistikos ir kitus objektus, o atakos sukelia civilių aukų.

Rugsėjo 10-ąją „Reuters“ pranešė apie plataus masto smūgius Ukrainoje, per kuriuos Pavlohrade žuvo septyni žmonės, taip pat buvo atakuoti objektai Kyjive ir Dnipre. Tai primena esminę ribą vertinant fronto statistiką: mažesnė teritorinė pažanga savaime nesumažina raketų bei dronų karo intensyvumo.

Bagdonas ir Judinas tikisi, kad artėjant šalčiams energetikos infrastruktūra vėl taps vienu svarbiausių Rusijos spaudimo taikinių. Tai prognozė, o ne žinomas būsimas scenarijus, tačiau ankstesnių žiemų patirtis ir dabartinis smūgių intensyvumas verčia Ukrainą ruoštis būtent tokiam variantui.

Ukrainos pranašumas – ne vien geresnis dronas

Viena vertingiausių pokalbio minčių susijusi ne su konkrečiu ginklu, o su tuo, kaip greitai jis keičiamas. Bagdonas išskiria Ukrainoje susiformavusį trumpą ryšį tarp karių fronte, planuotojų, pirkimų institucijų ir gamintojų: sprendimas išbandomas kovos sąlygomis, grįžtamasis ryšys perduodamas gamintojui, o sėkmingas pakeitimas gali būti greitai plečiamas.

Judinas šią mintį papildo svarbia išlyga: technologinis lankstumas savaime nelaimi karo. Rusija gali dalį Ukrainos kokybinio pranašumo kompensuoti kiekiu – daugiau žmonių, dronų, raketų ar kitų priemonių. Todėl lemiamas klausimas tampa ne „kas sukūrė geresnį įrankį?“, o „kas geba jį greičiau pagaminti, pakeisti ir masiškai panaudoti?“.

Ukrainos pastangos plėsti tolimojo nuotolio smūgio priemonių arsenalą rodo tą pačią logiką: vien pigios ir lėtesnės platformos ne visada suteikia pakankamą greitį, kovinę galią ar galimybę prasiskverbti pro sustiprintą oro gynybą.

Žiema gali pakeisti karo akcentus

Abu pašnekovai nesitiki, kad rudenį ar žiemą karas savaime nurims. Tikėtinesnis jų vertinamas scenarijus – tęsiami lokalūs puolimai fronte ir dar didesnė abiejų pusių kova dėl energetikos, logistikos, pramonės bei oro gynybos pajėgumų.

Ukrainai svarbiausia bus išlaikyti oro gynybą ir energetikos sistemos atsparumą. Rusijai – papildyti žmonių bei technikos nuostolius ir apsaugoti vis platesnį objektų spektrą savo teritorijoje. Būtent čia ekspertai mato vis didesnę karo „gravitacijos centro“ dalį: ne vien tranšėjoje, o gebėjime ilgiau už priešininką gaminti, remontuoti, tiekti ir prisitaikyti.

Ką iš to verta pasiimti Lietuvai

Lietuvai šio pokalbio pamoka nėra tai, kad reikia kopijuoti kiekvieną Ukrainos ginklą ar karo sprendimą. Daug svarbesnis yra greitis, kuriuo reali problema fronte virsta techniniu pakeitimu ir nauju pirkimu.

Bagdonas atkreipia dėmesį, kad Ukrainos egzistencinis karas privertė sutrumpinti procesus, kurie taikos metu dažnai tampa biurokratiški. Panaši diskusija vyksta ir Lietuvoje: Romas Judinas LRT neseniai kalbėjo apie poreikį suteikti gynybos sistemai daugiau lankstumo diegiant dronų ir kitus naujus pajėgumus.

Todėl vienas patikimiausių rodiklių artimiausiais mėnesiais bus ne skambi prognozė apie neišvengiamą kurios nors pusės lūžį. Daug daugiau pasakys trys praktiški dalykai: ar Rusija pajėgs atkurti prarandamą gyvąją jėgą ir techniką, ar Ukraina išlaikys bei plės giluminių smūgių tempą ir ar abi šalys atlaikys dar vieną žiemą, kai energetika bei logistika vėl taps mūšio lauko dalimi.