Rusijos dronas smogė traukiniui prie Lenkijos sienos

Vienos paros įvykiai apėmė kelis skirtingus karo židinius – nuo Lenkijos ir Lietuvos prieigų iki Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir Jemeno. Svarbiausias epizodas įvyko vakarų Ukrainoje, kur Rusijos smogiamasis dronas pataikė į keleivinį traukinį prie pat Lenkijos sienos. Tuo pat metu socialiniuose tinkluose išplito versija, kad Rusija sąmoningai mėgino nužudyti aukšto rango NATO pareigūnus. Patikimi duomenys tokios išvados kol kas neleidžia daryti.

Dronas pataikė į traukinį vos už kelių kilometrų nuo Lenkijos

Rusijos dronas rugsėjo 13-osios rytą smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Yahodyn geležinkelio stotyje Voluinės srityje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos. Lokomotyvas buvo smarkiai apgadintas, tačiau keleiviai ir įgula per patį smūgį nežuvo.

Associated Press duomenimis, geležinkelio darbuotojai iš anksto gavo perspėjimą apie artėjantį droną ir ėmėsi saugumo priemonių. Liudininkai pasakojo buvę kelis kartus evakuoti iš traukinių ir laukę, kol pavojus praeis.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino smogusi vakarų Ukrainos geležinkelių infrastruktūrai, tačiau pareiškė, kad taikiniai naudojami kariniams kroviniams iš Europos gabenti. Maskva nepripažino siekusi atakuoti konkrečius politikus ar diplomatų delegaciją.

Boris Johnson ir kiti svečiai buvo kitame sąstate

Pirminėse publikacijose ir socialiniuose tinkluose greitai pasklido teiginys, kad į dronu sunaikintą lokomotyvą tuo metu važiavo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Boris Johnson, Europos nacionalinio saugumo pareigūnai ir kiti su NATO siejami asmenys. Tai nėra tikslu.

Johnson ir buvęs Švedijos premjeras Carl Bildt po Yalta European Strategy konferencijos Kyjive keliavo diplomatiniu traukiniu tuo pačiu maršrutu, tačiau jų sąstatas Yahodyn stotį paliko anksčiau. „The Guardian“ skelbė, kad kartu keliavo ir keli Europos saugumo patarėjai.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius David Petraeus taip pat buvo šiame pasienio ruože. AP duomenimis, kitas traukinys, kuriame jis buvo, smūgio metu tebebuvo stotyje.

Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pareiškė, kad diplomatų traukinys dėl nuolatinės smūgių grėsmės išvyko anksčiau nei planuota ir kad teoriškai jis galėjo būti tikrasis Rusijos drono taikinys.

Tai svarbi, bet kol kas neįrodyta versija. Viešai nėra pateikta duomenų, rodančių, kad Rusijos pajėgos žinojo diplomatų grafiką, sekė jų traukinį ar konkrečiai mėgino į jį pataikyti. Todėl šį incidentą vadinti patvirtintu pasikėsinimu į „NATO vadovybę“ būtų klaidinga. Be to, Johnson, Bildt ir Petraeus nėra dabartiniai NATO vadovai.

Pats Johnson po įvykio viešai pasmerkė ataką prieš Ukrainos geležinkelius ir ragino Vakarus didinti paramą Ukrainos oro gynybai.

Tą pačią naktį smogta ir prie Yahodyn–Dorohusk perėjos

Rusijos dronų ataka apėmė ne vien geležinkelį. Ukrainos pusėje, mažiau nei už kilometro nuo Yahodyn–Dorohusk kelio sienos perėjos, dronas pataikė į sunkvežimį, o šalia degalinės ir stovėjusių vilkikų kilo gaisrai.

Lenkijos pasienio tarnyba patvirtino, kad smūgis įvyko Ukrainos teritorijoje. Pasienio operacijos dėl oro pavojaus buvo sutrikdytos, tačiau vėliau eismas tęstas. Lenkijos pusėje apie sužeistuosius nepranešta.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha pareiškė, kad Rusijos atakos jau „beldžiasi į ES ir NATO duris“ ir paragino Vakarų valstybes griežtinti prekybos, atvykimo ir Rusijos karinės pramonės sankcijas.

Lenkijos kariuomenė aktyvavo oro gynybos ir žvalgybos sistemas. Valdžia gyventojams pasienio regionuose išsiuntė perspėjimus, tačiau per šią konkrečią rugsėjo 13-osios ataką Lenkijos oro erdvės pažeidimas nebuvo užfiksuotas.

Donald Tusk sušaukė skubų saugumo pasitarimą

Po smūgių Lenkijos premjeras Donald Tusk surengė specialų pasitarimą su gynybos, vidaus reikalų ir saugumo institucijų vadovais.

Tusk perspėjo, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai gali pasižymėti gerokai intensyvesne Rusijos veikla ir kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog eskalacija ateityje tiesiogiai palies jos teritoriją.

Premjeras teigė, kad Lenkijos ir sąjungininkų žvalgybos tarnybos jau buvo perspėjusios apie Rusijos planus trikdyti arba paralyžiuoti Ukrainos pasienio infrastruktūrą. Dar prieš kelias dienas jis viešai kalbėjo apie tikėtiną Rusijos spaudimą perėjoms tarp Ukrainos ir ES valstybių.

Tačiau iš šių perspėjimų negalima daryti išvados, kad Lenkijos valdžia jau žino apie konkretų planuojamą Rusijos išpuolį NATO teritorijoje. Pareigūnai kalba apie padidėjusią provokacijų, sabotažo ir pasienio smūgių riziką, o ne apie neišvengiamą tiesioginį Rusijos ir NATO karą.

Per platesnę ataką paleista daugiau kaip 450 dronų ir raketų

Pasienio incidentai buvo tik dalis daug didesnės Rusijos atakos prieš Ukrainą. Ukrainos ir tarptautinių naujienų agentūrų duomenimis, per naktį Rusija paleido daugiau kaip 450 dronų ir raketų.

Ukrainos oro pajėgos skelbė sunaikinusios arba neutralizavusios 405 dronus ir keturias raketas. Smūgiai užfiksuoti daugelyje regionų, o vakarų Ukraina šį kartą buvo atakuojama neįprastai intensyviai.

Patikimų tarptautinių šaltinių duomenimis, per atakas visoje šalyje žuvo mažiausiai šeši žmonės, daugiau kaip 40 buvo sužeista. Taigi pasienio lokomotyvo sunaikinimas buvo viena iš platesnės Rusijos smūgių kampanijos dalių.

Vilniaus oro uostą uždarė dėl įtariamo drono – paaiškėjo, kad tai paukščiai

Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose pasklido dar vienas nerimą keliantis pranešimas: esą bepilotis aparatas iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos oro erdvę ir per Lietuvą skrido Kaliningrado kryptimi.

Ši versija nepasitvirtino.

„Reuters“ duomenimis, radarai prie Vilniaus užfiksavo į nedidelius bepiločius aparatus panašius objektus. Dėl galimos grėsmės Vilniaus oro uosto veikla buvo sustabdyta maždaug 40 minučių, o NATO reagavo pakeldama bent vieną naikintuvą.

Tačiau pilotams ir antžeminėms tarnyboms vizualiai patikrinus objektus nustatyta, kad tai buvo paukščių būrys. Lietuvos institucijos nepatvirtino nei Rusijos drono skrydžio per Vilnių, nei jo kelionės Kaliningrado kryptimi.

Tai nėra neįprasta radarų problema: priklausomai nuo dydžio, greičio ir skrydžio trajektorijos, paukščių grupės kai kuriuose jutikliuose gali būti klaidingai įvertintos kaip maži bepiločiai objektai.

Ukraina paskelbė smogusi dviem Rusijos naftos perdirbimo objektams

Kol Rusija vykdė didelio masto ataką prieš Ukrainą, ukrainiečių tolimojo nuotolio dronai naktį smogė taikiniams Rusijos teritorijoje.

Ukrainos pusė paskelbė apie smūgį „Slavyansk-EKO“ naftos perdirbimo gamyklai Slavyansk-on-Kuban mieste Krasnodaro krašte. Vietos vaizduose ir palydovinės gaisrų stebėsenos duomenyse buvo matyti didelis gaisras gamyklos teritorijoje.

Tačiau vaizdai, kuriuose visas horizontas apšviestas liepsnų, neįrodo, kad „visa gamykla sudegė“. Tikslus pažeistų įrenginių skaičius ir gamybos sustabdymo trukmė iš karto nebuvo patvirtinti.

Kitas smūgis užfiksuotas Nizhnekamske, Tatarstane, kur yra didžiulis TANECO naftos perdirbimo kompleksas. Ukrainos Generalinis štabas skelbė apie pataikymą ir gaisrą, o Rusijos regiono pareigūnai informavo apie du žuvusius ir keliolika sužeistų žmonių per ataką prieš miesto pramonės objektus.

„Reuters“ patvirtino, kad Ukrainos dronai smogė civiliniams ir pramoniniams objektams Nizhnekamske, tačiau pirmieji Rusijos pranešimai tiksliai neatskyrė, kurioje vietoje nukentėjo kiekvienas žmogus.

Apie naują smūgį Millerovo aerodromui patvirtinimo trūksta

Socialiniuose tinkluose tą pačią naktį pasirodė pranešimų, kad smūgis galėjo būti surengtas ir Millerovo kariniam aerodromui Rostovo srityje. Šis aerodromas Rusijos pajėgų naudojamas karinei aviacijai ir buvo atakuotas anksčiau.

Tačiau rugsėjo 13-osios konkrečiam smūgiui, jo taikiniui ir padarytai žalai iki publikavimo nebuvo pakankamai patikimo nepriklausomo ar oficialaus patvirtinimo. Todėl negalima kaip fakto pateikti teiginio, kad tą naktį ten buvo sunaikintos dronų paleidimo pozicijos.

Donald Trump paragino nebesmogti Rusijos dyzelino gamybai

JAV prezidentas Donald Trump tą pačią dieną paragino Volodymyr Zelenskyy stabdyti smūgius Rusijos infrastruktūrai, gaminančiai dyzeliną.

Trump pareiškė, kad Ukrainos veiksmai prisideda prie tarptautinio dyzelino trūkumo ir kainų augimo, ir paragino Kyjivą pasirinkti kitus karinius taikinius.

Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo sektoriui iš tiesų sumažino dalį gamybos pajėgumų, Rusijoje sukėlė degalų trūkumą ir privertė Maskvą riboti kai kurių naftos produktų eksportą. Rusija yra svarbi tarptautinė dyzelino eksportuotoja, todėl tai turi poveikį pasaulio rinkai.

Tačiau būtų klaidinga dabartinį pasaulinį degalų kainų šuolį aiškinti vien Ukraina. AP pažymi, kad rinką tuo pat metu stipriai veikia sutrikęs naftos ir degalų tiekimas iš Persijos įlankos, karas su Iranu, ribota laivyba Hormuzo sąsiauriu ir nauji tiekimo sutrikimai Saudo Arabijoje.

Saudo Arabijos naftotiekio sustabdymas kelia pasaulinę riziką

Artimuosiuose Rytuose didžiausią ekonominį pavojų šiuo metu kelia Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekio sustabdymas po dronų atakos.

1 200 kilometrų vamzdynas jungia rytinius Saudo Arabijos naftos telkinius su Yanbu uostu prie Raudonosios jūros. Jis tapo kritiškai svarbus po to, kai laivyba Hormuzo sąsiauriu smarkiai sumažėjo.

„Reuters“ duomenimis, prieš sustabdymą šiuo vamzdynu į Raudonosios jūros pakrantę buvo nukreipiama apie 4 mln. barelių naftos per parą – maždaug 4 proc. pasaulinio tiekimo.

Tai nereiškia, kad pasaulinė rinka jau neteko 4 proc. visos naftos. Yanbu terminaluose yra atsargų, kurių, skirtingais vertinimais, gali pakakti dar penkioms–septynioms dienoms. Tik jei vamzdynas iki tol nebūtų atkurtas, realus eksporto trūkumas galėtų išaugti iki kelių milijonų barelių per parą.

Pranešimuose minima, kad remontas kai kuriais scenarijais galėtų užtrukti penkias ar šešias savaites, tačiau Saudo Arabijos valdžia tokio termino oficialiai nepatvirtino. Todėl šešių savaičių sutrikimą reikėtų vertinti kaip vieną iš galimų, o ne nustatytą scenarijų.

Husiai stiprina pozicijas Jemene ir prie Bab el Mandebo

Jemene Iranui artimi husiai pastarosiomis dienomis pasiekė didžiausią teritorinę pažangą per ilgą laiką. Jie užėmė Mocha uostą ir svarbias Raudonosios jūros pakrantės pozicijas bei pasiekė strategiškai svarbią Perimo, dar vadinamą Mayun, salą prie Bab el Mandebo sąsiaurio.

Tai smarkiai padidino spaudimą tarptautinei laivybai. Tačiau teiginys, kad husiai jau visiškai „užėmė“ arba kontroliuoja visą Bab el Mandebo sąsiaurį, būtų per stiprus. Jie kontroliuoja svarbias prieigas ir gali grasinti laivams, bet tarptautinis vandens kelias nėra tapęs jų išskirtinai valdoma teritorija.

„Reuters“ vertinimu, husių pažanga sukūrė antrą didelį spaudimo tašką pasaulinei energetikai greta Hormuzo sąsiaurio ir privertė Persijos įlankos valstybes svarstyti ne tik karinį atsaką, bet ir naujas derybas su Iranu.

Pranešimai apie masinį puolimą prieš Maribą kol kas nepatvirtinti

Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdų ir pranešimų apie dideles husių šarvuotos technikos kolonas bei galimą pasirengimą naujam puolimui Maribo kryptimi. Maribas yra vienas svarbiausių tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno valdžios atramos taškų šalies šiaurėje, todėl toks puolimas būtų labai reikšmingas.

Tačiau patikimi šaltiniai šiuo metu patvirtina intensyvėjančias kovas keliuose Jemeno frontuose, o ne aiškiai prasidėjusį ir didelėmis pajėgomis vykdomą naują Maribo šturmą. AP skelbia, kad vyriausybinės pajėgos regroupuojamos, stiprinami frontai, vyksta antskrydžiai ir dešimtys tūkstančių civilių bėga nuo atsinaujinusių kovų.

Anksčiau skelbtas teiginys, kad kai kuriuose Jemeno vyriausybės daliniuose tik maždaug 20 proc. popieriuje esančių karių realiai tarnauja, siejamas su konkrečių pajėgų žlugimu prie Mocha. Jo negalima automatiškai pritaikyti visoms Maribo pajėgoms ir iš to daryti išvados, kad miestas neišvengiamai kris.

Husiai tęsia smūgius Saudo Arabijai

Kartu su puolimu Jemene husiai tęsia raketų ir dronų atakas prieš Saudo Arabijos karinius ir energetikos objektus. Rugsėjo 13-ąją grupuotė pareiškė atakavusi karinę bazę pietų Saudo Arabijoje, o regione vėl buvo aktyvuoti oro pavojaus perspėjimai.

„The Guardian“ skelbė, kad husiai teigė raketomis ir dronais atakavę ginklų sandėlius bei vadovavimo objektus. Saudo Arabija ir Jemeno vyriausybinės pajėgos savo ruožtu tęsė smūgius husių pozicijoms.

Socialiniuose tinkluose vakare išplatinta nuotrauka su dūmų stulpu, esą kylančiu iš Yanbu energetikos objekto. Iki publikavimo nebuvo pakankamo oficialaus ar patikimos tarptautinės naujienų agentūros patvirtinimo, kad nuotraukoje matomas naujas rugsėjo 13-osios smūgis Yanbu naftos perdirbimo infrastruktūrai.

Todėl šį epizodą galima vertinti tik kaip nepatvirtintą pranešimą. Yanbu ir be naujo smūgio išlieka ypač jautrus taškas, nes būtent čia baigiasi sustabdytas Rytų–Vakarų naftotiekis ir laikomos atsargos, palaikančios Saudo Arabijos eksportą.

Ką šie įvykiai keičia

Rugsėjo 13-osios įvykiai neparodo, kad Rusija jau pradėjo tiesiogiai atakuoti NATO teritoriją ar kad Artimuosiuose Rytuose viena pusė jau visiškai perėmė svarbiausius laivybos kelius. Tačiau abiejuose regionuose pavojinga riba pastebimai priartėjo.

Europoje Rusijos dronai jau smogia civilinei ir logistinei infrastruktūrai vos už kilometrų nuo NATO sienos, o Vakarų politikų ir saugumo pareigūnų traukiniai juda tuo pačiu koridoriumi. Artimuosiuose Rytuose tuo pat metu vienas pagrindinių Saudo Arabijos naftos eksporto aplinkkelių neveikia, o husių pozicijos stiprėja prie Bab el Mandebo.

Kartu Ukraina vis agresyviau spaudžia Rusijos naftos perdirbimo sektorių, todėl energetikos krizę vienu metu formuoja keli atskiri karai ir smūgių kampanijos. Dėl to svarbiausia ne kiekvienas socialinių tinklų vaizdas atskirai, o tai, kad kariniai veiksmai vis dažniau paliečia transporto, degalų ir prekybos infrastruktūrą, kuri tiesiogiai jungia karo zonas su likusia Europa ir pasaulio ekonomika.