Svarbiausia nauja žinia atėjo iš Irano Sistan ir Beludžistano provincijos. Saravano mieste kelias valandas vyko intensyvūs susišaudymai, tačiau turima informacija neleidžia jų vadinti platesniu sukilimu ar režimo kontrolės praradimu. Tuo pat metu Jemeno frontas artėja prie vieno svarbiausių pasaulio laivybos koridorių, o Ukrainos ir Rusijos karas toliau persikelia į uostus, gamyklas, kuro tiekimo sistemą ir bepiločių platformų kovą.
Esmė
Esmė
Saravane žuvo trys Irano pareigūnai. Husiai stiprina pozicijas Jemene, o Ukrainos dronai smogė Rusijos kariniams ir pramonės taikiniams.
- Saravane – ilgi susirėmimai, bet nepatvirtintas „sukilimas“ Irano pietryčiuose per susirėmimus su ginkluotais asmenimis žuvo trys saugumo pajėgų nariai. Irano revoliucinė gvardija vėliau skelbė nukovusi penkis užpuolikus, tačiau jų priklausomybė konkrečiai grupuotei nepatvirtinta.
- Husiai toliau spaudžia Jemeno vyriausybės pajėgas Po Mocha ir Perimo užėmimo husiai sustiprino pozicijas prie strategiškai svarbaus Bab el Mandebo sąsiaurio. JAV kol kas vengia tiesioginių smūgių, tačiau teikia Saudo Arabijai žvalgybinę ir taikinių parinkimo paramą.
- Saudo Arabijos vamzdyną atakavę dronai atskrido iš Irako Rijadas laikinai sustabdė dalį strateginio Rytų–Vakarų naftotiekio veiklos. Irano remiamos Irako grupuotės atsakomybę neigia, o patikimų įrodymų, kas konkrečiai surengė ataką, kol kas nėra.
- Ukraina smogė Rusijos logistikai ir karinei gamybai Atakuoti Machačkalos uosto, Taganrogo ir kiti objektai. Ukrainos pajėgos taip pat paskelbė apie smūgį sankcionuotam tanklaiviui prie Sočio ir pirmą jų įvardytą bepiločių katerių tarpusavio mūšį Juodojoje jūroje.
Saravane žuvo trys Irano saugumo pajėgų nariai
Rugsėjo 12-osios rytą Saravane, pietryčių Irane, prasidėjo intensyvūs susirėmimai tarp saugumo pajėgų ir ginkluotų asmenų. „Iran International“ skelbė, kad kovos prasidėjo prie gyvenamojo pastato Bakhshan rajone dar prieš aušrą ir tęsėsi daug valandų, išplisdamos į aplinkines gatves.
Pirminiuose pranešimuose buvo kalbama apie apšaudytas saugumo pajėgų transporto priemones, sprogimus, sunkiųjų ginklų naudojimą ir užblokuotus kelius. Tuo metu užpuolikų tapatybė nebuvo nustatyta, o patikimo ryšio su kuria nors žinoma beludžių ginkluota organizacija nebuvo.
Vėliau Irano valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad žuvo trys šalies saugumo pajėgų nariai. Irano revoliucinė gvardija teigė nukovusi penkis ginkluotus asmenis ir radusi ginklų, šaudmenų bei sprogmenų. Valstybinė žiniasklaida užpuolikus vadino „teroristais“, tačiau konkrečios organizacijos neįvardijo.
Todėl teiginys, kad Saravane prasidėjo organizuotas sukilimas arba kad miestą perėmė separatistai, šiuo metu nėra pagrįstas. Sistan ir Beludžistanas turi ilgą ginkluoto smurto istoriją, čia veikia separatistinės ir džihadistinės grupuotės, taip pat kontrabandos tinklai, tačiau vien regiono kontekstas neleidžia automatiškai priskirti šių kovotojų konkrečiai jėgai.
Taip pat nėra pagrindo iš šio incidento spręsti apie artėjantį režimo žlugimą Irane. Tai rimtas saugumo incidentas regione, kuriame panašių susidūrimų būta ir anksčiau, tačiau jo mastas kol kas išlieka lokalus.
Husiai priartėjo prie Bab el Mandebo ir didina spaudimą Jemenui
Jemene husių puolimas Raudonosios jūros pakrante per kelias dienas pakeitė padėtį fronte. Grupuotė užėmė strateginį Mocha uostą, o vėliau pasiekė Dhubab apylinkes ir Perimo salą ties Bab el Mandebo sąsiauriu. „Reuters“ vertinimu, tai suteikia husiams gerokai daugiau galimybių grasinti vienam svarbiausių laivybos kelių tarp Raudonosios jūros ir Adeno įlankos.
Vis dėlto teiginys, kad husiai jau visiškai „kontroliuoja“ Bab el Mandebą, būtų per stiprus. Jie užėmė svarbias prieigas ir pozicijas, iš kurių gali kelti didesnę grėsmę laivybai, tačiau sąsiauris tebėra tarptautinis vandens kelias, o regione veikia kelių valstybių karinės ir jūrų pajėgos.
Mocha gynybos žlugimą iš dalies aiškina pačių Jemeno vyriausybinių pajėgų silpnumas. CNN kalbintas Vakarų šaltinis teigė, kad kai kurių batalionų faktinė sudėtis siekė tik apie penktadalį popieriuje nurodomo karių skaičiaus, nes dalį sąrašų sudarė atlyginimus gaunantys, bet realiai netarnaujantys „vaiduokliai“.
Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė vaizdų, kuriuose husiai demonstruoja Mocha teritorijoje paliktą vakarietišką karinę techniką, tarp jos – „Oshkosh M-ATV“ tipo šarvuotį. Tačiau iš šių kadrų negalima patikimai nustatyti, kiek tokios technikos pateko į husių rankas ir kiek jos yra tinkamos naudoti.
Husiai savo ruožtu skelbė, kad per maždaug dvi paras Saudo Arabija surengė beveik 130 antskrydžių Jemene. Šio skaičiaus nepriklausomai patvirtinti nepavyko. Patikimi tarptautiniai šaltiniai patvirtino Saudo Arabijos smūgius husių pozicijoms ir transportui, tačiau viešai skelbti skaičiai skiriasi.
JAV vengia tiesioginio karo su husiais, bet nėra „pasitraukusi“
JAV prezidentas Donald Trump pareiškė, kad husiai susisiekė su jo administracija ir prašė Vašingtono tiesiogiai nesikišti į kovas. Tai yra paties Trump pateikta versija, kurios nepriklausomai patvirtinti nėra galimybės.
Tačiau iš to daryti išvadą, kad JAV „visiškai pasitraukė“ iš konflikto, būtų klaidinga. „Reuters“ skelbė, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammed bin Salman prašė JAV karinės pagalbos, o Washingtonas atsisakė tiesioginių smūgių, bet išplėtė žvalgybinę ir taikinių parinkimo paramą.
CNN taip pat pranešė, kad Saudo Arabijoje dirba daugiau kaip 100 JAV karinių patarėjų. Taigi dabartinis modelis yra ribotas įsitraukimas: amerikiečiai padeda sąjungininkams, bet kol kas nenori atidaryti dar vieno tiesioginio kovos fronto.
Ataka iš Irako sustabdė dalį Saudo Arabijos naftotiekio
Dar viena svarbi Artimųjų Rytų istorija susijusi su Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekiu. Rijadas paskelbė, kad keliais dronais atakuota infrastruktūra Rijado ir Medinos regionuose, o aparatai buvo paleisti iš Irako teritorijos. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija pranešė apie sužeistuosius ir žalą.
Po atakos vamzdyno veikla buvo laikinai sustabdyta. Šis 1 200 kilometrų maršrutas gali perkelti apie 5 mln. barelių naftos per parą iš rytinės šalies dalies į Raudonosios jūros pakrantę, todėl jis tapo ypač svarbus dėl sutrikusios laivybos Hormuzo sąsiauryje.
Irano remiamos Irako grupuotės atsakomybę atmetė. „Islamic Resistance in Iraq“ pareiškė, kad atakos neprisiima. Irako valdžia pradėjo tyrimą ir ėmėsi saugumo priemonių pasienyje.
Nėra patikimų įrodymų, leidžiančių kaltę perkelti kitai konkrečiai Irako grupuotei, pavyzdžiui, Liaudies mobilizacijos pajėgoms. Kol tyrimas nebaigtas, tokia versija būtų spėjimas.
Dronas nukrito Rumunijoje, buvo pakelti F-16
Rytų Europoje naujas incidentas įvyko šiaurės rytų Rumunijoje. Ukrainos ir Moldovos oro operacijų centrai perspėjo Bukareštą apie jų oro erdves kirtusį bepilotį aparatą, skridusį Rumunijos kryptimi.
Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, iš Borcea bazės pakilo du Rumunijos F-16. Gyventojams Botoșani apskrityje išsiųstas RO-Alert perspėjimas, o netrukus dronas rastas nukritęs kukurūzų lauke prie Botoșenița Mare, Suceava apskrityje.
Smūgio vietoje kilo nedidelis gaisras ir susidarė maždaug metro skersmens duobė. Žmonės nenukentėjo. Pirminiame oficialiame pranešime nebuvo patvirtinta nei tiksli drono modifikacija, nei jo kilmė, todėl vadinti jį konkrečiu rusišku aparatu kol kas per anksti.
Bulgarija tiria dar vieną sprogimą ginklų sandėlyje
Bulgarijoje naktį kilo gaisras ir sprogimai bendrovei EMCO priklausančiame ginklų sandėlyje netoli Tsareva Livada. Žmonės nenukentėjo, o gaisras buvo suvaldytas.
Bulgarijos institucijos tiria galimą sabotažą, nes tai jau antras toks incidentas EMCO objekte per kelias savaites. Įmonė pati įtaria tyčinį išpuolį ir primena ankstesnes atakas prieš Bulgarijos gynybos pramonę.
Vis dėlto teigti, kad šį konkretų sprogimą surengė Rusija, šiuo metu nėra pagrindo. Bulgarijos prokurorai anksčiau yra sieję kitus ginklų sandėlių sprogdinimus su Rusijos operatyvininkais, tačiau naujausias įvykis dar tiriamas.
Rusijoje kuro trūkumas jau veikia ir infliaciją
Rusijos kuro krizė nėra vien pavieniai vaizdo įrašai iš degalinių. „Reuters“ duomenimis, vasaros pabaigoje šalies benzino gamyba buvo kritusi iki maždaug 70 proc. vidaus paklausos, daugiausia dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms.
Daugelyje regionų susidarė ilgos eilės, buvo ribojami pardavimo kiekiai, o kai kurios degalinės laikinai užsidarė arba prekiavo tik dyzelinu. Maskvoje taip pat fiksuotos valandų trukmės eilės. Todėl teiginį, kad žmonės visoje šalyje laukia „dienomis“, reikėtų vertinti atsargiai – patikimai dokumentuotos ilgos, kai kur kilometro ilgio ir kelias valandas trunkančios eilės.
Kuro problema persikėlė ir į pinigų politiką. Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina rugsėjo 11-ąją paskelbė paliekanti bazinę palūkanų normą ties 14 proc. ir tiesiogiai nurodė, kad vasaros kainų augimą reikšmingai spartino padėtis kuro rinkoje.
Tai rodo, kad Ukrainos smūgių pasekmės jau matomos ne tik atskirose gamyklose. Kuro gamybos sutrikimai didina transporto ir kitų prekių kainas, verčia valdžią perskirstyti tiekimą ir importuoti daugiau naftos produktų.
Machačkaloje smogta uosto naftos infrastruktūrai
Rugsėjo 10-osios naktį dronai atakavo Machačkalos komercinį jūrų uostą Dagestane. Vietos gyventojų vaizduose buvo matyti sprogimai ir didelis dūmų stulpas.
Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos vėliau pareiškė, kad taikėsi į uosto naftos infrastruktūrą. Machačkala yra vienintelis neužšąlantis Rusijos giliavandenis uostas Kaspijos jūroje ir svarbi „Šiaurės–Pietų“ transporto koridoriaus dalis.
Teiginys, kad palydoviniai vaizdai galutinai įrodė būtent grūdų silosų sunaikinimą, patikimais šaltiniais nepasitvirtino. Uostas iš tiesų aptarnauja ir grūdus, tačiau patikimiausi vieši duomenys šiuo metu kalba apie smūgį uosto ir naftos infrastruktūrai, o ne patvirtintą grūdų terminalo sunaikinimą.
Prie Sočio Ukraina paskelbė smogusi sankcionuotam tanklaiviui
Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robert Brovdi paskelbė vaizdo įrašą, kuriame dronas Juodojoje jūroje artėja prie tanklaivio, o jį bando perimti Rusijos sraigtasparnis. Dronas manevruoja apšaudomas ir galiausiai pasiekia laivą.
Ukrainos pusė taikinį įvardijo kaip „Armada Leader“ – su Rusijos naftos prekyba siejamą ir kelių valstybių sankcionuotą tanklaivį. Smūgis esą įvykdytas prie Sočio.
Viešas vaizdo įrašas patvirtina atakos epizodą, tačiau nepriklausomas žalos laivui įvertinimas tuo metu dar nebuvo paskelbtas. Todėl teiginiai apie sunkų ar ilgalaikį tanklaivio išvedimą iš rikiuotės kol kas būtų per ankstyvi.
Ukraina paskelbė apie pirmą bepiločių katerių tarpusavio mūšį
Dar vieną neįprastą epizodą paskelbė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Pasak jo, Juodojoje jūroje ukrainietiškas bepiločio katerio modelis „Sargan 3000“, ginkluotas nuotoliniu būdu valdoma 12,7 mm „Protector“ kulkosvaidžio sistema, sunaikino rusišką bepilotį katerį.
Ukrainos karinis jūrų laivynas šį susidūrimą pavadino pirmuoju istorijoje jūriniu mūšiu tarp dviejų bepiločių katerių. Vaizdo medžiagoje matyti apšaudomas ir vandenį semti pradedantis taikinys.
Formuluotę „pirmas istorijoje“ vis dėlto reikėtų priskirti Ukrainos karinio jūrų laivyno teiginiui: nepriklausoma institucija, galinti galutinai patvirtinti tokį pasaulinį pirmumą, nenurodyta. Pats epizodas aiškiai parodo kitą tendenciją – Juodosios jūros bepiločiai aparatai jau naudojami ne tik smogti laivams ar uostams, bet ir kovoti tarpusavyje.
Taganroge smogta dronų sandėliams ir gamybos objektui
Rugsėjo 12-osios naktį dideli gaisrai užfiksuoti Taganroge, Rostovo srityje. Ukrainos saugumo tarnyba vėliau paskelbė kartu su kitomis gynybos pajėgomis smogusi keliems Rusijos karinės paskirties objektams.
SBU teigimu, buvo atakuoti du bepiločių orlaivių sandėliai, FPV dronų gamybos objektas ir oro gynybos kompleksas „Pantsir“. Atskiruose pranešimuose taip pat minėti gaisrai prie aviacijos ir pramonės objektų Taganroge.
Tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, kad būtent šioje atakoje buvo sunaikinta „Orion“ dronų gamykla ar kad Rusijos dronų gamyba dėl to keliems mėnesiams smarkiai sumažės. Tokiam poveikio vertinimui dar trūksta patikimų žalos duomenų.
Tą pačią naktį pranešta ir apie smūgius pramonės objektams Togliatyje. Visa tai tęsia Ukrainos kampaniją, kuria siekiama smogti Rusijos karinės gamybos, energetikos ir logistikos grandinėms vis giliau šalies teritorijoje.
Šios istorijos kartu rodo ne vien „daugiau dronų“. Karas vis labiau veikia infrastruktūrą, kuri iki šiol buvo laikoma antriniu frontu: naftotiekius, uostus, kuro rinką, gamybos cechus ir jūrų transportą. Tačiau būtent todėl svarbu atskirti vaizdo įrašu patvirtintą smūgį nuo jo interpretacijos – ir nevadinti vietinio susišaudymo sukilimu ar vienos degančios gamyklos visos pramonės žlugimu.
Komentarai