Kas yra „Gerbera“ dronas: kuo jis skiriasi nuo „Shahed“ ir kodėl pasiekia Lietuvą

Rugsėjo 15-osios naktį Kaišiadorių rajone NATO oro gynybos misiją vykdantys Italijos „Eurofighter“ naikintuvai sunaikino iš Baltarusijos pusės įskridusį bepilotį orlaivį. Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos surado jo nuolaužas, o sprogstamasis įtaisas buvo neutralizuotas. Tai patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Rugsėjo 16 dieną prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad, turimais duomenimis, tai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Šis pavadinimas gerokai mažiau pažįstamas nei „Shahed“, nors abu bepiločiai yra susiję su Rusijos vykdomomis oro atakomis prieš Ukrainą.

Kas yra „Gerbera“ ir kam ji naudojama?

„Gerbera“ – Rusijoje gaminamas nepilotuojamas orlaivis, pradėtas naudoti 2024 metais. Jo konstrukcija paprastesnė nei įprastų smogiamųjų dronų: korpusui naudojamas putplastis ir fanera, todėl gamybos sąnaudos mažesnės.

Pagal JAV kariuomenės techninių duomenų bazę ODIN, pagrindinė šio modelio paskirtis – veikti kaip netikram taikiniui ir apsunkinti Ukrainos oro gynybos darbą.

Principas paprastas. Kai kartu su smogiamaisiais bepiločiais paleidžiama daug pigesnių aparatų, oro gynybos sistemos turi juos aptikti, sekti ir nustatyti, kuriuos būtina perimti. Netikri taikiniai didina apkrovą ir gali priversti naudoti brangias perėmimo priemones.

Tačiau „Gerbera“ nėra vien skraidanti imitacija. Skirtingos jos versijos gali atlikti ir žvalgybos, ryšio perdavimo ar smogiamąsias užduotis. JAV kariuomenės duomenimis, kai kuriuose aparatuose montuojama papildoma įranga ir sprogstamasis užtaisas.

Vadinasi, teiginys, kad „Gerbera“ yra tik nepavojingas masalas, būtų klaidingas. Konkretaus drono keliamą grėsmę lemia jo komplektacija, o ne vien modelio pavadinimas.

Kuo „Gerbera“ skiriasi nuo „Shahed“?

Abu bepiločiai gali atrodyti panašiai, nes turi trikampio formos sparnus. Vis dėlto jų konstrukcija ir pagrindinės užduotys skiriasi.

Svarbu nesupainioti ir pavadinimų: „Shahed-136“ Rusijoje vadinamas „Geran-2“, o „Gerbera“ yra atskiras drono modelis.

• Paskirtis. „Gerbera“ dažnai naudojama kaip netikras taikinys, nors gali būti pritaikyta ir kitoms užduotims. „Shahed-136“ pirmiausia sukurtas smūgiui į taikinį.
• Konstrukcija. „Gerbera“ gaminama iš palyginti pigių medžiagų, įskaitant putplastį ir fanerą. „Shahed-136“ yra didesnis ir sunkesnis smogiamasis bepilotis.
• Sprogstamasis užtaisas. „Gerbera“ gali skristi be kovinės galvutės, tačiau kai kurios versijos ją turi. „Shahed-136“ įprastai gabena gerokai didesnį sprogstamąjį užtaisą.
• Naudojimas. „Gerbera“ gali apsunkinti oro gynybos darbą, kai naudojama kartu su kitais bepiločiais. „Shahed“ skirtas pasiekti ir sunaikinti pasirinktą taikinį.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, „Shahed-136“ sparnų plotis siekia maždaug 2,5–3 metrus, o jo naudingoji apkrova – 20–50 kilogramų. Techninės charakteristikos gali skirtis priklausomai nuo versijos.

Kodėl Rusijos dronai pasiekia Lietuvą?

Rugsėjo 15-osios incidento atveju preliminarūs duomenys rodo, kad bepilotis į Lietuvos teritoriją pateko iš Baltarusijos. Tačiau jo įskridimo kryptis savaime neatsako į klausimą, koks buvo pradinis skrydžio tikslas.

Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda pateikė tikėtiną paaiškinimą: dronas galėjo būti skirtas Ukrainai, bet dėl Ukrainos elektroninės kovos priemonių poveikio nukrypo nuo numatyto maršruto.

Elektroninės kovos priemonės gali trikdyti palydovinės navigacijos signalus ir apsunkinti bepiločio orientavimąsi. Tokiu atveju aparatas gali prarasti numatytą skrydžio kryptį.

Vis dėlto tai yra galima incidento priežastis, o ne galutinai patvirtinta išvada. Kaip pranešė „Reuters“ rugsėjo 16 dieną, Lietuvos kariuomenė analizavo drono elektroninę įrangą, siekdama nustatyti daugiau duomenų apie jo skrydį.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes, aparato kilmę, priklausomybę ir galimus oro erdvės pažeidimo tikslus.

Todėl svarbu atskirti du dalykus: patvirtintą Lietuvos oro erdvės pažeidimą ir dar tiriamą klausimą, ar jis buvo tyčinis.

NATO naikintuvai kilo šešis kartus: ką rodo naujausi duomenys?

Rugsėjo 21 dieną paskelbta Krašto apsaugos ministerijos savaitinė suvestinė rodo, kad rugsėjo 14–20 dienomis NATO oro gynybos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai reagavo šešis kartus.

Vienas iš šių pakilimų buvo skirtas į Lietuvos oro erdvę įskridusiam dronui perimti ir sunaikinti.

Tačiau šeši pakilimai nereiškia šešių dronų ar šešių Lietuvos oro erdvės pažeidimų. Kiti reagavimai buvo susiję su Rusijos kariniais orlaiviais tarptautinėje oro erdvėje, o vienu atveju neatpažinti objektai pasirodė esantys paukščių būrys.

Šis skirtumas svarbus vertinant saugumo situaciją: ne kiekvienas įspėjimas reiškia priešiško bepiločio įskridimą, tačiau patvirtintas ginkluoto drono pasirodymas Lietuvos teritorijoje reikalauja realių oro gynybos veiksmų.

Ką daryti pastebėjus įtartiną droną ar jo nuolaužas?

Net jeigu bepilotis atrodo nedidelis ar pagamintas iš lengvų medžiagų, neįmanoma iš akies nustatyti, ar jame nėra sprogstamojo užtaiso.

Pagal oficialias LT72 rekomendacijas, pastebėjus įtartiną droną reikėtų pasitraukti į pastatą arba priedangą, vengti langų ir atvirų erdvių. Apie pastebėtą objektą galima pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112.

Radus nukritusį droną ar jo dalis, jų negalima liesti, judinti ar bandyti apžiūrėti iš arti. Būtina atsitraukti saugiu atstumu ir informuoti tarnybas.

Rugsėjo 15-osios įvykis parodė, kodėl šios taisyklės aktualios ir Lietuvoje: net modelis, kurio pagrindinė paskirtis yra klaidinti oro gynybą, gali gabenti sprogmenį. O tiksliai nustatyti jo paskirtį, skrydžio maršrutą ir keliamą pavojų galima tik ištyrus konkretų aparatą.