Ką jau rodo 2026–2027 m. žiemos prognozės Lietuvai: speigių dar numatyti negalima

Internete jau pasirodo kategoriškų teiginių apie neva artėjančius itin didelius 2026–2027 m. žiemos šalčius. Rugsėjį tokios išvados yra kur kas kategoriškesnės ir konkretesnės, nei leidžia pagrįstai prognozuoti meteorologiniai modeliai.

Naujausi duomenys netgi rodo priešingą bendrą kryptį. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba rugsėjo 10 d. paskelbė, kad pirmieji signalai Europos žiemai palankesni švelnioms sąlygoms: žiemos vidutinė temperatūra beveik visoje žemyninėje Europos dalyje šiuo metu prognozuojama aukštesnė už įprastą.

Tačiau sezoninė prognozė nepasako, kokia bus konkreti sausio savaitė ar kokia žemiausia temperatūra bus Lietuvoje. Ji atsako į gerokai bendresnį klausimą.

Ką iš tikrųjų reiškia sezoninė prognozė

Įprasta kelių dienų orų prognozė bando atsakyti, kokia temperatūra, vėjas ar krituliai bus konkrečiu metu ir konkrečioje vietoje. Kuo horizontas ilgesnis, tuo tokia detalė greičiau praranda patikimumą.

Sezoniniai modeliai todėl veikia kitaip. Jie vertina ne sausio 17-osios temperatūrą Vilniuje, o tikimybę, kad kelių mėnesių vidutinės sąlygos bus šiltesnės, artimos normai ar šaltesnės už įprastas.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) aiškina, kad sezoninės prognozės remiasi daugelio modelio realizacijų ansambliu ir vertina ilgesnio laikotarpio vidurkius. Trumpi Europos žiemos orų svyravimai tokiu laikotarpiu nėra patikimai prognozuojami.

Todėl jei rugsėjį publikacijoje jau nurodomos konkrečios būsimo gruodžio ar sausio speigo temperatūros ir jos pateikiamos beveik kaip faktas, toks tikslumas viršija dabartinių sezoninių modelių galimybes.

Šiltesnis sezonas neatmeta stipraus šalčio epizodo

Net jeigu 2026–2027 m. žiemos temperatūros vidurkis Lietuvoje galiausiai būtų aukštesnis už daugiametę normą, atskiras šalčio epizodas vis tiek gali būti stiprus. Kelių savaičių šaltį gali nusverti ilgesni švelnūs laikotarpiai, todėl viso sezono vidurkis liktų aukštas.

Kodėl Lietuvoje neapibrėžtumas ypač svarbus

Europos žiemos priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos, kuri gali greitai pakeisti oro masių kryptį. ECMWF pabrėžia, kad sezoninių prognozių patikimumas Europoje vidutiniškai yra santykinai mažas, o žiemos tendencijų nuspėjamumas skirtingais metais gali smarkiai skirtis.

Pačios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos praktika gerai parodo, kiek toli siekia konkretesnės vietinės prognozės. Meteo LT ilgalaikėje prognozėje, atnaujintoje rugsėjo 11 d., pateikiamas ekspertinis artimiausio mėnesio Lietuvos vertinimas, o ne konkreti visos 2026–2027 m. žiemos temperatūrų prognozė.

O kaip El Niño?

Šį sezoną yra dar vienas svarbus klimato veiksnys. Pasaulio meteorologijos organizacija rugsėjo pradžioje paskelbė, kad El Niño jau tvirtai susiformavo, turėtų toliau stiprėti, o jo išlikimo iki 2027 m. vasario tikimybė pagal dabartines prognozes yra beveik 100 procentų.

Tačiau iš to negalima tiesiogiai išvesti formulės „El Niño = speiguota Lietuva“. Ramiojo vandenyno temperatūros anomalijos veikia atmosferos cirkuliaciją visame pasaulyje, tačiau jų poveikis konkrečiai Europos vietai nėra vienodas kiekvienais metais.

Būtent todėl stiprus El Niño yra svarbus sezoninės prognozės fonas, bet ne įrodymas, kad Lietuvoje tam tikrą savaitę bus konkretus speigas.

Ką galima pasakyti dabar?

Rugsėjo viduryje pagrįsta išvada gana santūri: pirmieji didelio masto sezoniniai modeliai Europai labiau linksta į šiltesnę nei įprasta žiemą, o ne į išskirtinai šaltą sezoną. Lietuvos mastu neapibrėžtumas vis dar didelis.

Patikimai nuspėti, ar sausį Lietuvą pasieks stipri šalčio banga, kokia bus žemiausia temperatūra ar kiek savaičių laikysis sniego danga, šiuo metu negalima. Tokie atsakymai taps prasmingesni artėjant pačiai žiemai, kai trumpesnio laikotarpio modeliai galės vertinti konkrečią atmosferos cirkuliaciją.

Sezoninės prognozės bus atnaujinamos kas mėnesį, todėl rugsėjo signalą verta laikyti pirmuoju orientyru, o ne galutine 2026–2027 m. žiemos išvada.