Klimato kaita Lietuvoje matoma ilgalaikiuose matavimuose, tačiau jos nereikėtų aiškinti vien pavienėmis kaitromis, liūtimis ar šaltomis žiemomis. Klimatologas Silvestras Dikčius pabrėžia, kad šiltėjimo fone išlieka dideli temperatūros svyravimai, o svarbiausias uždavinys – pasirengti platesniam galimų orų diapazonui.
Ką iš tiesų reiškia 0,5 °C skirtumas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 1991–2020 metų vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje siekia 7,4 °C, o 1981–2010 metų norma buvo 6,9 °C. Šių standartinių klimato normų skirtumas yra 0,5 °C.
Tai nėra per vieną dešimtmetį įvykęs 0,5 °C temperatūros šuolis. Abu 30 metų laikotarpiai persidengia 20 metų: iš ankstesnės normos iškrinta 1981–1990 metai, o į naująją įtraukiami 2011–2020 metai. Skaičius parodo, kaip pasikeitė ilgalaikis vidurkis, kai jo skaičiavimo laikotarpis paslinktas dešimtmečiu.
Pasikeitė ir kritulių pasiskirstymas. Metinė norma sumažėjo nuo 698 iki 695 mm, tačiau birželio ir rugsėjo normos sumažėjo po 9 proc., vasario padidėjo 13 proc., o liepos – 8 proc. Lietuvai svarbus ne tik bendras kritulių kiekis, bet ir tai, kada jie iškrinta.
2025 ir 2026 metų temperatūros duomenys
2025 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C – vienu laipsniu aukštesnė už 1991–2020 metų normą. LHMT metų apžvalgoje taip pat nurodoma, kad pagerinti 23 parų maksimalios temperatūros rekordai, o metinis kritulių kiekis siekė 675 mm, arba 3 proc. mažiau už normą.
2026 metų birželio 28 dieną Druskininkuose oras įkaito iki 36,3 °C. LHMT duomenimis, tai naujas birželio temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Ankstesnis rekordas – 35,7 °C – buvo išmatuotas 2019 metais Kaišiadoryse.
Ką Lietuvai rodo klimato prognozės
Lietuvos klimato kaitos prognozėse numatoma tolesnė temperatūros augimo ir karščio bangų dažnėjimo kryptis. Nurodomas maždaug 1,2–2,8 °C temperatūros padidėjimo iki amžiaus pabaigos intervalas paremtas CMIP5 klimato modelių projekcijomis ir RCP4.5 bei RCP8.5 šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos scenarijais. Tai scenarijai, o ne tiksli konkrečių metų orų prognozė.
IPCC Europos vertinime nustatyta, kad visose Europos dalyse padidėjo vidutinė temperatūra ir ekstremalus karštis, o šalčio periodų sumažėjo. Šiaurės Europoje taip pat fiksuojamas intensyvių kritulių augimas. Tai nereiškia, kad kiekvieną liūtį ar audrą galima automatiškai priskirti klimato kaitai, tačiau ilgalaikis šiltėjimas keičia tokių reiškinių tikimybę.
Kokie Dikčiaus teiginiai tikrinami
Migracija: ką leidžia teigti turimi duomenys
Dikčius nepateikė konkretaus teiginio, kad klimato migracijos srautai kryps būtent į Baltijos šalis. Jo išsakyta mintis buvo siauresnė:
„dalis tų žmonių gali tapt klimato pabėgėliais“.
Šis teiginys buvo siejamas su žmonėmis, galinčiais netekti pragyvenimo šaltinio dėl blogėjančių sąlygų žemės ūkiui.
IPCC Šeštosios vertinimo ataskaitos 13 skyriaus 13.8.1.2 dalyje nurodoma, kad dauguma su klimato kaita siejamų migracijos ir perkėlimo atvejų vyksta valstybių viduje arba tame pačiame regione. Tame pačiame skyriuje pasitikėjimas įrodymais, kad klimato kaita prisideda prie migracijos iš už Europos ribų į Europą, įvertintas kaip žemas. Todėl iš bendro Dikčiaus teiginio negalima daryti konkrečių išvadų apie būsimų migracijos srautų kryptis.
Eglės: rizika rimta, tačiau išnykimo datos nėra
Tikrinamas Dikčiaus teiginys:
„per artimiausius kokius 50 metų greičiausiai atsisveikinsim su eglėm“.
Ši formuluotė yra kategoriškesnė, nei leidžia turimi duomenys.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, per 2024–2025 metų stebėseną nudžiūvo apie 19 proc. stebimų eglių. Eglynų būklę veikia žievėgraužio tipografo atakos ir konkrečių metų klimato sąlygos. Tai rodo rimtą eglynų sveikatingumo problemą, bet nepatvirtina, kad per 50 metų eglės Lietuvoje išnyks.
Klaipėda: didėja užliejimo rizika
Tikrinamas Dikčiaus teiginys:
„gali dėl kylančio vandens lygio vis labiau įsiliet vanduo, tarkim, į Klaipėdą kažkokio tai stipresnės audros metu“.
Šis teiginys nusako galimą audrų ir aukštesnio jūros lygio sąveiką, o ne neišvengiamą nuolatinį miesto apsėmimą.
Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje 2015 metų Lietuvos jautrumo klimato kaitai studijoje, remiantis joje naudotais modeliais, jūros lygio kilimas ties Klaipėdos pakrante iki 2100 metų vertintas 20–90 cm intervalu. Studijoje nurodyta, kad pagal 90 cm kilimo scenarijų smarkiai padidėtų per audras užtvindomų teritorijų plotas prie Danės ir Smeltelės.
Kadangi studija remiasi tuo metu naudotais klimato scenarijais, jos skaičius reikia vertinti kaip rizikos intervalą, o ne tikslią dabartinę prognozę. Pagrįsta išvada – Klaipėdai svarbu nuolat atnaujinti užliejimo vertinimus ir prisitaikymo priemones.
Prognozės ir pasirengimas
Vasaros liūčių debesys gali susiformuoti labai greitai, todėl kelių dienų skaitmeninė prognozė ne visada tiksliai nurodo lietaus pradžios valandą ar konkretų miesto rajoną. Artėjant pavojingam reiškiniui svarbiausi tampa naujausi radarų duomenys ir oficialūs LHMT perspėjimai.
Lietuvos klimato rodikliai rodo šiltėjimo kryptį, tačiau neleidžia tiksliai numatyti konkrečių audrų, sausrų ar karščio bangų. Todėl miestų, pajūrio ir miškų apsauga turi remtis nuolat atnaujinamu rizikos vertinimu.