Pirmosios šalnos jau netoli: Lietuvoje jų pradžią skiria daugiau nei mėnuo

Rugsėjo pabaigoje Lietuva jau patenka į laiką, kai pirmosios šalnos nėra išimtis. Tačiau „pirmoji šalna Lietuvoje“ nėra viena data visai šaliai: tarp šalčiausių vidaus rajonų ir pajūrio vidutinės datos gali skirtis daugiau nei penkiomis savaitėmis.

Tai rodo naujausias LHMT Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas, kuriame apibendrintas 1991–2020 m. laikotarpis. Jame šalna dirvožemio paviršiuje fiksuojama, kai aktyviosios vegetacijos laikotarpiu temperatūra prie paviršiaus nukrenta žemiau 0 °C; nuo 2018 m. matuojama 5 cm aukštyje.

Kur šalnos paprastai ateina pirmiausia?

Pagal 1991–2020 m. normas ankstyviausia pirmosios rudens šalnos data tarp žinyne pateikiamų stočių yra Varėnoje – rugsėjo 24 d. Toliau rikiuojasi Panevėžys ir Šiauliai – rugsėjo 28 d., Dotnuva – rugsėjo 29 d.

Visos Lietuvos stočių vidurkis žinyne – spalio 6 d. Tačiau šis skaičius nėra konkrečių metų prognozė. Vienais metais pirmos šalnos gali pasirodyti gerokai anksčiau, kitais – vėliau.

Kodėl pajūryje jos vėluoja?

Didžiausią skirtumą sukuria jūros poveikis. Rudenį Baltijos jūra išlaiko vasarą sukauptą šilumą ir vėsta lėčiau nei sausuma, todėl pajūrio naktimis temperatūra krinta ne taip staigiai. Dėl to Klaipėdos ir ypač Nidos šalnų sezonas prasideda daug vėliau nei šalies viduje.

LHMT atmosferos reiškinių apžvalgoje nurodo, kad pirmosios rudens šalnos dirvos paviršiuje anksčiausiai paprastai prasideda Pietryčių ir Šiaurės Lietuvoje, o pajūryje – vėliausiai.

Keli kilometrai gali pakeisti riziką

Net toje pačioje savivaldybėje šalnos laikas gali skirtis. Šaltas oras yra tankesnis, todėl ramiomis naktimis jis slenka žemyn ir kaupiasi įdubose, slėniuose bei kitose žemesnėse vietose. Ant aukštesnio šlaito tuo pačiu metu gali būti šilčiau.

LHMT monografijoje „Lietuvos klimatas“ pabrėžiama, kad šalnų pradžios ir pabaigos datas lemia reljefas ir dirvožemio tipas: įdubose jos prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau, o stiprios šalnos būdingos durpžemiams.

Kada šalna gali užklupti netikėtai?

Tipinė radiacinės šalnos situacija – giedra ir rami naktis. Kai nėra debesų, žemės paviršius efektyviau išspinduliuoja šilumą, o silpnas vėjas nepermaišo prie paviršiaus susikaupusio šalto oro. Todėl veja, daržas ar žemesnė pieva gali pabąlti net tada, kai oficiali minimali oro temperatūra, matuojama aukščiau, lieka teigiama.

LHMT nurodo, kad meteorologinio narvelio aukštyje per šalnas temperatūra gali būti maždaug 3–4 °C aukštesnė nei prie dirvos paviršiaus. Praktinė išvada paprasta: jautriems augalams svarbu stebėti ne tik bendrą miesto prognozę, bet ir konkrečios vietos sąlygas.

Ką verta padaryti artėjant šalnų sezonui?

• Stebėkite nakties minimumą ir debesuotumą. Jei prognozuojami vos keli laipsniai šilumos, dangus giedras, o vėjas silpnas, prie žemės šalnos rizika jau gali būti reali.
• Atsižvelkite į reljefą. Daržas įduboje ar žemiausioje sklypo vietoje paprastai rizikuoja labiau nei aukštesnė, geriau vėdinama vieta.
• Jautrius augalus ruoškite iš anksto. Lengva danga ar augalų perkėlimas į apsaugotą vietą prieš naktį yra patikimiau nei sprendimai jau ryte po šalnos.

Ilgalaikiai vidurkiai taip pat neparodo viso metų svyravimo. Pavyzdžiui, LHMT 2022 m. stichinių hidrometeorologinių reiškinių apžvalgoje aprašė šalnų laikotarpį jau rugsėjo 2–10 d., kai vietomis prie žemės temperatūra krito gerokai žemiau nulio.

Todėl kalendorių geriausia naudoti kaip orientyrą: rugsėjo pabaigoje šalnoms jau turi būti pasirengę Pietryčių ir dalies Šiaurės Lietuvos gyventojai, o pajūryje statistinis langas atsiveria gerokai vėliau. Konkrečią naktį vis tiek lemia ne daugiametis vidurkis, o faktinė oro masė, debesuotumas, vėjas ir jūsų vietovės mikroreljefas.