Pereiti prie pagrindinio turinio
Klimatas ir aplinka

Gandrai dar neišskrido? Rugsėjį tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai

Gandrai dar neišskrido? Rugsėjį tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai
Šrifto dydis

Pagal seną lietuvišką tradiciją gandrai turėtų atsisveikinti per Šv. Baltramiejų – rugpjūčio 24-ąją. Todėl rugsėjį pievoje ar ant elektros stulpo pamatytas gandras gali atrodyti tarsi gerokai pavėlavęs į savo skrydį.

Tačiau pati gamta tokio tvarkaraščio neturi.

Lietuvos ornitologų draugija pabrėžia, kad baltųjų gandrų rudeninė migracija prasideda gerokai prieš simbolinę išskridimo dieną. Daugelis jų Lietuvą palieka jau pirmoje rugpjūčio pusėje, tačiau net mėnesio pabaigoje dar galima pamatyti pavienių paukščių ar būrelių, besimaitinančių ir besiruošiančių kelionei.

Esmė

Rugsėjį Lietuvoje dar galima pamatyti gandrų. Kodėl vieni išskrenda anksčiau, kiti užsibūna ir kada dėl paukščio jau verta sunerimti?

  • Gandrai kalendoriaus neturi Jų migracija vyksta palaipsniui. Vieni paukščiai išskrenda jau pirmoje rugpjūčio pusėje, kiti kelionei pasirengia vėliau.
  • Maistas gali paskatinti dar užsibūti Nušienauti, ariami laukai ir ražienos gandrams tampa patogiomis maitinimosi vietomis, kur lengvai randama vabzdžių, graužikų ir kito grobio.
  • Rugsėjį pamatytas gandras savaime nėra nelaimės ženklas Sunerimti labiau verta tada, kai paukštis atrodo sužeistas, negali pakilti, velka sparną ar ilgai išlieka neįprastai vangus.

Gandrai neišskrenda visi vienu metu

Patogu įsivaizduoti, kad vieną rytą visi šalies gandrai pakyla ir išskrenda į pietus. Tikrovėje migracija primena ilgą bangą.

Skiriasi paukščių amžius, veisimosi sėkmė, jauniklių išsiritimo laikas, fizinė būklė ir vietinės maitinimosi sąlygos. Todėl viename Lietuvos regione gandrų jau gali beveik nebesimatyti, o kitame jų dar galima aptikti laukuose.

Vėlyvesnių vadų jaunikliai lizdus taip pat palieka vėliau. Lietuvos ornitologų draugijos pateikiamoje rūšies apžvalgoje nurodoma, kad jaunikliai paprastai lizdus palieka antroje liepos pusėje, tačiau vėlyvų vadų paukščiai juose gali laikytis ir rugpjūtį.

Prieš tūkstančius kilometrų siekiančią kelionę kelių dienų skirtumas nėra toks dramatiškas, kaip gali atrodyti žmogui, žiūrinčiam į kalendorių.

Kodėl gandrai taip mėgsta rudenėjančius laukus

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žemės ūkio darbai gandrams gali sukurti tikrą maisto bufetą.

Baltieji gandrai minta ne vien varlėmis. Jų racione yra vabzdžių, sliekų, graužikų, varliagyvių, roplių ir kitų smulkių gyvūnų. Ornitologai pastebi, kad paukščiai telkiasi šienaujamuose bei ariamuose plotuose, kur grobį aptikti lengviau.

Todėl prie traktoriaus ar kombaino einantis gandras nebūtinai yra paukštis, kuris „pamiršo išskristi“. Jis gali tiesiog naudotis palankiomis maitinimosi sąlygomis prieš migraciją.

Tolimai kelionei svarbus ir oras

Gandrai didžiąją migracijos dalį įveikia ne nuolat plasnodami sparnais, o sklęsdami. Tam jie naudoja kylančias šilto oro sroves – termikus.

BirdLife International aiškina, kad dėl šios priežasties baltieji gandrai daugiausia migruoja dieną ir vengia ilgų skrydžių virš atviros jūros, kur tokių oro srovių gerokai mažiau.

Tai reiškia, kad migracija nėra vien biologinio „žadintuvo“ rezultatas. Skrydžio eigai svarbios ir konkrečios sąlygos: tinkamas oras, galimybė kilti ir sklęsti bei vietos, kuriose galima pasimaitinti.

Kur iš Lietuvos iškeliauja gandrai?

Baltasis gandras yra tolimasis migrantas. Europos paukščiai žiemaviečių gali siekti Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

Gandrai vengia tiesiai kirsti didelius vandens plotus, todėl Europos populiacijos naudojasi sausumai artimesniais migracijos koridoriais. Rytiniu keliu skrendantys paukščiai keliauja Balkanų ir Bosforo kryptimi toliau į Artimuosius Rytus bei Afriką.

Kelionė dėl to yra gerokai sudėtingesnė nei paprastas skrydis tiesia linija iš Lietuvos į pietus.

Pamatėte gandrą vėlai – ar reikia jį gelbėti?

Vien faktas, kad gandras dar yra Lietuvoje, nėra pakankama priežastis manyti, jog jam reikia žmogaus pagalbos.

Kur kas svarbesnė paukščio būklė. Jei jis normaliai vaikšto, maitinasi, reaguoja į aplinką ir gali skristi, vėlyvas jo pasirodymas savaime nėra nelaimės požymis.

Kitokia situacija, jei gandras negali pakilti, velka sparną, matyti kraujavimas ar kitas sužalojimas, paukštis nereaguoja į priartėjusį žmogų arba ilgą laiką atrodo labai nusilpęs. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į laukinių gyvūnų pagalba užsiimančius specialistus, o ne bandyti paukštį gaudyti ar gydyti savarankiškai.

Taigi ar gandras rugsėjį jau „pavėlavo“?

Dažniausiai toks klausimas kyla todėl, kad žmogaus kalendoriuje turime labai konkrečią Gandrų išskridimo dieną. Paukščiams tai nėra terminas.

Rugpjūčio 24-oji gražiai pažymi gamtos sezono lūžį, tačiau reali migracija išsitęsia. Didžioji dalis gandrų iškeliauja anksčiau, kiti pasilieka ilgiau, o pavieniai vėlyvesni paukščiai nėra netikėtas reiškinys.

Tad rudenėjant lauke pastebėtas gandras nebūtinai yra pasimetęs keliautojas. Gali būti, kad jis tiesiog dar baigia savo vasaros darbus – sočiai maitinasi, kaupia jėgas ir ruošiasi kelionei, kurios maršrutas kur kas ilgesnis nei kelias iki artimiausio šiltesnio krašto.

Ką manote apie šį straipsnį?

Būkite pirmas – pasidalinkite savo nuomone.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Pasirinkite, kurį straipsnį skaityti toliau.