Nusipirko įregistruotą namą, po trejų metų sužinojo: jį liepta griauti

Atrodė, kad visos svarbiausios apsaugos suveikė: namas jau stovėjo, jį įvertino turto vertintojas, paskolą suteikė bankas, sandoris vyko per notarą, o nuosavybė buvo įregistruota Registrų centre. Vis dėlto Lietuvos golbolo rinktinės narys Artūras Jonikaitis po maždaug trejų gyvenimo metų sužinojo, kad jo šeimos būstas atsidūrė griovimo procedūros centre.

Problema, kaip matyti iš paviešintos medžiagos, kilo ne dėl Jonikaičio atliktų statybų. Ginčas prasidėjo dėl to, kaip pastatus buvo suprojektavęs ir įforminęs jų statytojas. Pats sportininkas sako iki tol neturėjęs pagrindo manyti, kad jo įsigytas turtas slepia tokią riziką.

Bankas, notaras ir registracija problemos neparodė

Jonikaitis su šeima būsto ieškojo per skelbimus. Netoli Lentvario stovėjo keturi panašūs, dar tik iš dalies įrengti namai. Šeima pasirinko vieną jų, sumokėjo pradinį įnašą, vėliau gavo banko finansavimą ir būstą įsirengė.

Bendra pirkimo kaina siekė apie 175 tūkst. eurų. Jonikaitis pasakoja, kad dokumentai sandorio metu nekėlė įtarimų: notarų biuras sutartį atsiuntė iš anksto, bankas finansavimui neprieštaravo, o įsigytas turtas buvo įregistruotas šeimos vardu.

Sportininkui, turinčiam regos negalią, išankstinis dokumentų pateikimas buvo ypač svarbus – tekstams perskaityti jam reikia daugiau laiko. Po sandorio šeima įsikūrė ir keletą metų gyveno manydama, kad būsto klausimas užbaigtas.

Keturi namai, o dokumentuose – kita schema

Esminė problema išryškėjo vėliau. Paviešintoje medžiagoje nurodoma, kad faktiškai stovėję keturi panašūs gyvenamieji pastatai dokumentuose buvo susiję su projektu, pagal kurį situacija sklype turėjo atrodyti kitaip – kalbėta apie du namus ir prie jų esančius ūkinius priestatus.

Statybos inspekcijos darbuotoja įrašytame pokalbyje aiškina, kad patikrinus vietą buvo pamatyta, jog realūs statiniai neatitinka projekto. Dėl to buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta pašalinti neatitikimus.

Statytojas Edvinas Simė sprendimus ginčijo. Paviešintame jo pokalbyje su Jonikaičiu jis teigia mėginęs problemą išspręsti su advokatu, neigė turėjęs blogų ketinimų ir pripažino, kad teisiniame procese buvo praleistas terminas.

Apie griovimą sužinojo ne iš teismo

Jonikaičio pasakojime labiausiai stebina ne pats ginčas dėl statybos, o tai, kaip apie jo pasekmes sužinojo dabartinis būsto savininkas.

Sportininkui būnant varžybose, šeimos namo teritorijoje pasirodė žmogus ir ėmė fotografuoti pastatą. Jonikaičio teigimu, jo žmonai buvo paaiškinta, kad tai Statybos inspekcijos darbuotojas, atvykęs užfiksuoti, ar pastatas dar nenugriautas.

Tik tada šeima pradėjo aiškintis, kas vyksta. Jonikaitis sako sužinojęs, kad dėl statytojo ir Statybos inspekcijos ginčo jau vyko teismo procesai, tačiau jis pats, nors tuo metu buvo registruotas būsto savininkas, juose nedalyvavo.

Įrašytame pokalbyje Statybos inspekcijos darbuotoja taip pat aiškina, kad pasibaigus teisminiams ginčams medžiaga turi būti perduodama antstoliui priverstiniam sprendimo vykdymui.

Kaip įregistruotas namas gali atsidurti tokioje situacijoje?

Vienas svarbus šios istorijos sluoksnis – statybos užbaigimo sistema. Nuo 2022 metų gegužės dalis anksčiau Statybos inspekcijos vykdytų statybos užbaigimo ir nebaigtos statybos dokumentų tvirtinimo funkcijų buvo perduota atestuotiems statinio ekspertizės rangovams.

Tai nereiškia, kad Statybos inspekcija apskritai nebetikrina statinių. Tačiau tam tikrais atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą pirmiausia tvirtina atestuotas ekspertas, kuris tikrina teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis.

Jonikaičio atvejis išryškina svarbią ribą. Nekilnojamojo turto registro įrašas patvirtina įregistruotus duomenis ir teises į turtą, tačiau pats savaime nėra absoliuti garantija, kad dėl ankstesnių statytojo veiksmų, projekto ar statybos procedūrų niekada nekils ginčas.

Ką iš šios istorijos verta pasiimti būsto pirkėjui

Šio atvejo neįmanoma paversti universalia taisykle, tačiau jis parodo kelis klausimus, kuriuos verta užduoti dar prieš pervedant didelį avansą ar pasirašant galutinę sutartį:

• ar faktiškai stovintis namas savo forma, paskirtimi ir išdėstymu atitinka patvirtintą projektą;
• kokiu dokumentu užbaigta statyba ir kas tą dokumentą patvirtino;
• ar nėra ginčų, nurodymų arba kitų procedūrų, susijusių ne tik su pačiu turtu, bet ir su jo statyba;
• jeigu realus pastatas akivaizdžiai skiriasi nuo projekto ar kyla kitų abejonių, ar dokumentus peržiūrėjo nuo pardavėjo nepriklausomas specialistas.

Vien banko paskola ar sėkmingai įvykęs notarinis sandoris nebūtinai atsako į visus statybos teisėtumo klausimus. Jonikaičio šeimos atveju būtent tai tapo skaudžiausia staigmena: rizika išryškėjo jau tada, kai pinigai buvo sumokėti, namas įrengtas ir jame kelerius metus augo vaikas.

Dabar sprendimo ieško pats savininkas

Jonikaitis teigia su advokatu besikreipiantis į teismą ir siekiantis, kad būtų įvertinta aplinkybė, jog sprendžiant dėl jo gyvenamo būsto jis pats procese nedalyvavo. Iš pateiktos medžiagos nėra aišku, kuo šis bandymas galutinai baigsis, todėl teigti, kad namas tikrai bus nugriautas arba, priešingai, bus išsaugotas, šiuo metu būtų per anksti.

Sportininkui tai nėra vien nekilnojamojo turto ginčas. „Uždirbau savo prakaitu ir krauju“, – apie galimybę įsigyti namą pasakojo jis. Jeigu sprendimas dėl griovimo liktų nepakeistas, Jonikaitis sako net svarstantis su šeima išvykti iš Lietuvos.

Šios istorijos svarbiausias klausimas platesnis už vieną namą: kaip apsaugoti žmogų, kuris būstą nusiperka oficialiai, tačiau tik po metų sužino apie problemas, atsiradusias dar iki jam tampant savininku.