Pereiti prie pagrindinio turinio
Visuomenė

Dirksčio reklama ir tūkstančiai už nebaigtą remontą: dvi istorijos

Skaitymo nustatymai
Dirksčio reklama ir tūkstančiai už nebaigtą remontą: dvi istorijos
Šaltinis: i.ytimg.com
Skaitymo nustatymai
Šrifto dydis
Teksto plotis

Žinomas kovotojas reklamuoja galimybę mokytis prekiauti finansų rinkose, o kitoje Lietuvos vietoje žmonės už būsto remontą perveda tūkstančius eurų ir galiausiai lieka su nebaigtais darbais. Iš pirmo žvilgsnio šios istorijos neturi nieko bendro. Tačiau Skirmantas Malinauskas naujausiame savo epizode abi jas pristatė kaip perspėjimą, kuo gali baigtis pasitikėjimas įtikinamai kalbančiais žmonėmis.

Epizodą jis pradėjo nuo Dominyko Dirksčio, kurio socialiniuose tinkluose pastebėjo finansinės bendruomenės reklamą. Vis dėlto didžiausią laidos dalį skyrė kur kas sudėtingesnei istorijai – gyventojų pasakojimams apie statybos ir remonto sutartis, sumokėtus avansus, neįvykdytus pažadus ir ginčus dėl pinigų susigrąžinimo.

Esmė

Skirmantas Malinauskas sukritikavo Dominyko Dirksčio reklamuotą „Alpha Circle“ ir paviešino žmonių istorijas apie tūkstantinius remonto nuostolius.

  • Kritika Dominykui Dirkščiui Malinauskas įspėjo dėl kovotojo reklamuotos „Alpha Circle“ bendruomenės ir suabejojo jos pristatomų prekybos rezultatų patikimumu.
  • Tūkstančiai eurų už nebaigtus darbus Trys pašnekovai papasakojo, kaip sudarė sutartis, pervedė avansus ir vėliau susidūrė su nebaigtais darbais, broku bei finansiniais nuostoliais.
  • Į ginčus įtraukti šeimos nariai Laidoje atskleista, kad dalis sutarčių ir mokėjimų buvo siejami su rangos darbus organizavusio vyro sūnumis, iš kurių bent vienas tuo metu buvo nepilnametis.
  • Klausimai teisėsaugai Malinauskas kritikavo situaciją, kai gyventojų skundai dėl, jo vertinimu, pasikartojančio galimo sukčiavimo nukreipiami spręsti civiline tvarka.

Malinauskas sukritikavo Dirksčio reklamuotą „Alpha Circle“

Malinauskas pasakojo ilgą laiką ignoravęs prašymus sukurti epizodą apie Dominyką Dirkstį. Nors kovotojas yra sulaukęs didelio dėmesio dėl savo pasirodymų ringe ir viešo elgesio, tinklaraštininkas aiškino nenorintis vertinti jo sportinės veiklos.

Tačiau šį kartą jo dėmesį patraukė „Instagram“ paskyroje „Dirkstys TV“ pasirodžiusi reklama.

Joje buvo pristatoma lietuviška prekyba finansų rinkose besidominčių žmonių bendruomenė „Alpha Circle“. Reklamoje aiškinta, kad bendruomenės nariai dalijasi patirtimi, vyksta mokymai ir gyvos prekybos sesijos. Norintys sužinoti daugiau buvo kviečiami prisijungti per „Telegram“ nuorodą.

Malinauskas tokį pasiūlymą įvertino itin neigiamai. Jo manymu, didelę auditoriją turintis kovotojas reklamuoja abejotino patikimumo paslaugą, dėl kurios sekėjai gali prarasti pinigus.

Jis taip pat parodė kitą Dirksčio įrašą, kuriame kovotojas žadėjo iki Naujųjų metų išbandyti būdus užsidirbti internetu ir dalytis savo patirtimi su auditorija.

Tinklaraštininkas suabejojo, ar sekėjams pakankamai aiškiai atskleidžiama finansinė rizika, ir išsakė įsitikinimą, kad už tokią reklamą kovotojui galėjo būti sumokėta.

Kas Malinauskui užkliuvo „Alpha Circle“?

Malinauskas apžiūrėjo reklamuotos bendruomenės interneto svetainę, kurioje buvo pristatomi prekybos rezultatai ir kvietimai prisijungti prie grupės.

Jį ypač sudomino bendruomenės įkūrėju pristatomas Ringaudas. Tinklaraštininkas parodė su juo susietą socialinio tinklo paskyrą „Hold Crypto“ ir stebėjosi, kad joje daugiausia matė su sportu bei kovomis susijusį turinį, o ne patikrinamą investavimo rezultatų istoriją.

Malinauskas kėlė paprastą klausimą: jeigu žmonės iš tiesų sugeba nuolat pelningai prekiauti finansų rinkose, kodėl viešai nepateikiami nepriklausomai patikrinami jų rezultatai?

Jis paaiškino ir vieną galimo piktnaudžiavimo prekybos signalais mechanizmą. Pasak tinklaraštininko, nesąžiningi signalų platintojai gali iš anksto įsigyti mažai likvidaus finansinio turto, tada skatinti savo bendruomenę jį pirkti, o kainai pakilus parduoti savo turimas pozicijas.

Tokiu atveju signalais pasitikintys žmonės gali patirti nuostolių, o juos platinantys asmenys – pasipelnyti. Tai buvo Malinausko pateiktas galimos schemos paaiškinimas, o ne įrodymas, kad konkrečiai „Alpha Circle“ vykdė tokius sandorius.

Tinklaraštininkas ragino nepasitikėti vien socialiniuose tinkluose rodomais pelno skaičiais ir kritiškai vertinti pasiūlymus uždirbti iš prekybos signalų. „Alpha Circle“ ar Dirksčio išsamaus atsakymo į šiuos priekaištus laidoje nebuvo.

Antroji istorija – žmonės, sumokėję už nebaigtą remontą

Po kritikos Dirkščiui Malinauskas perėjo prie pagrindinės epizodo temos. Šį kartą jo pašnekovai – trys gyventojai, kurie pasakojo patyrę didelių nuostolių užsakydami statybos ir remonto darbus.

Visų trijų istorijose minimas tas pats darbus organizavęs asmuo – Vytautas Paplauskas. Malinauskas jo veikloje teigia įžvelgiantis galimo sistemingo sukčiavimo požymių. Toliau pateikiamos aplinkybės remiasi laidos pašnekovų pasakojimais; jų kaltinimai nėra teismo nustatyta baudžiamoji kaltė, o išsami kritikuojamo asmens pozicija epizode nepateikta.

Pašnekovų pasakojimai prasideda labai panašiai. Žmogus atvyksta į objektą, apžiūri patalpas ar sklypą, pateikia patrauklią kainą, kalba užtikrintai ir žada darbus atlikti sutartu laiku.

Dar daugiau – siūloma pasirašyti sutartį, o pinigus mokėti bankiniais pavedimais, ne grynaisiais. Kai kuriuose objektuose iš tiesų pradeda dirbti žmonės.

Būtent tai, pasak Malinausko, ir apsunkina situacijos įvertinimą. Žmonės nemato akivaizdžios priežasties nepasitikėti rangovu, kuris sudaro sutartį, priima oficialius mokėjimus ir pradeda vykdyti bent dalį pažadėtų darbų.

Liudo istorija: beveik 13,3 tūkst. eurų, o remontas taip ir nebaigtas

Pirmasis pašnekovas Liudas pasakojo, kad 2025 metų vasarą ieškojo specialistų dviem objektams. Viename reikėjo sutvarkyti pelėsio pažeistą sieną, o kitame – atlikti kapitalinį buto remontą Vilniaus Naujininkų rajone.

Iš pradžių rangovas nekėlė įtarimų. Pasak Liudo, apie jį nepavyko rasti neigiamos informacijos, o bendravimas buvo sklandus. Be to, mažesniame objekte darbai iš tiesų buvo atlikti.

Didesniame bute remontas prasidėjo rugpjūtį. Buvo griaunama siena, objekte pasirodydavo darbininkai, todėl šeima manė, kad procesas juda į priekį.

Užsakovai dalį laiko buvo išvykę, tad darbų eigą tikrindavo telefonu ir klausdami kaimynų. Šie patvirtindavo, kad bute girdėti triukšmas ar matyti atvykstantys žmonės.

Rangovas taip pat prašydavo pinigų konkretiems pirkiniams – pavyzdžiui, dušo padėklui. Mokėjimai buvo atliekami dalimis, pagal susitarimus.

Liudo teigimu, bendra pervesta suma galiausiai pasiekė apie 13 338 eurus. Tačiau atvykus į butą paaiškėjo, kad didžioji dalis numatytų darbų neatlikta.

Pašnekovas pasakojo, kad vėliau pasamdyti specialistai nustatė ir rimtų kokybės problemų. Elektros laidai buvo išvedžioti neaiškiai, kai kurie tinkuoti paviršiai trūkinėjo, o dalį atliktų darbų būtų reikėję išardyti ir padaryti iš naujo.

Malinauskas atkreipė dėmesį į dar vieną neįprastą aplinkybę. Pasak Liudo, vienu metu bute atsirado į plėvelę suvyniotų senų baldinių plokščių, kurios galėjo sudaryti įspūdį, kad jau pristatomos užsakytų baldų dalys.

Tinklaraštininko vertinimu, tokie veiksmai galėjo padėti išlaikyti užsakovų pasitikėjimą, nors darbai realiai nejudėjo taip, kaip buvo žadėta.

Remontuojamas kambarys, kuriame nuardytas sienų ir lubų tinkas
Kapitalinio remonto metu dalį konstrukcijų tenka išardyti. Iliustracinė nuotrauka: Visitor7, CC BY-SA 3.0.

Galiausiai, anot Liudo, šeima nusprendė butą parduoti žmogui, kuris pats užsiima būstų remontu ir turėjo galimybių jį užbaigti.

Raimundo istorija: tvoros darbai baigėsi teismo procesu

Kitas pašnekovas Raimundas pasakojo ieškojęs rangovo tvorai įrengti. Jis lygino kelis pasiūlymus, o pasirinktas buvo vienas pigiausių.

Pasak Raimundo, rangovas atrodė profesionalus, greitai atvyko į objektą ir pateikė sutartį. Tačiau dokumentai buvo sudaryti ne su žmogumi, su kuriuo daugiausia vyko bendravimas, o su jo sūnumi.

Iš pradžių darbai tikrai prasidėjo. Atvyko darbininkai, išbetonavo tvoros stulpus ir paruošė dalį konstrukcijų.

Vėliau tempas ėmė lėtėti. Vieną dieną būdavo padaromi keli nedideli darbai, kitą – beveik nieko. Rangovas esą siuntė nuotraukas iš Lenkijos ir aiškino, kad ten perkamos ar renkamos tvoros medžiagos.

Raimundas tuo metu buvo išvykęs, todėl negalėjo nuolat stebėti objekto. Mokėjimus atlikdavo pagal sutartą grafiką, tikėdamasis, kad darbai bus užbaigti.

Jo teigimu, galiausiai rangovui buvo pervesta apie 13,5–14 tūkst. eurų – beveik visa sutarties suma.

Tačiau tvora taip ir nebuvo tinkamai įrengta. Nepriklausomas specialistas, pasak pašnekovo, nustatė darbų trūkumų, o jų taisymas būtų kainavęs papildomai.

Raimundas pasakojo nutraukęs sutartį ir kreipęsis į teismą. Jo teigimu, teismas už akių patenkino reikalavimus dėl sumokėtų pinigų ir dalies papildomų išlaidų. Bendra antstoliams perduota išieškojimo suma, pasak pašnekovo, siekė apie 17,5 tūkst. eurų.

Vis dėlto palankus teismo sprendimas dar nereiškia, kad žmogus atgavo pinigus. Raimundas pasakojo, kad skolos išieškojimas išliko problema.

Kodėl sutartys buvo sudaromos sūnų vardu?

Vienu labiausiai Malinauską papiktinusių istorijos aspektų tapo tai, kad dalis sutarčių ir mokėjimų buvo susieti su rangos darbus organizavusio vyro vaikais.

Pasak pašnekovų, kai kuriais atvejais sutartis buvo sudaroma su sūnumi, o kitais pinigų prašoma pervesti į šeimos nario sąskaitą.

Malinauskas teigė, kad bent vienas į šiuos susitarimus įtrauktas sūnus tuo metu dar buvo nepilnametis.

Jis taip pat pasakojo, kad pagrindiniam istorijoje minimam vyrui anksčiau buvo apribota teisė vadovauti juridiniams asmenims. Tinklaraštininkas svarstė, ar dėl to veikla nebuvo organizuojama pasitelkiant kitus šeimos narius.

Labiausiai jį piktino galimos pasekmės jaunam žmogui. Jeigu sutartis sudaroma sūnaus vardu, o darbai neįvykdomi, civilinis ieškinys gali būti nukreiptas būtent į sutartyje nurodytą asmenį.

Malinauskas akcentavo, kad taip jaunas žmogus gali pradėti savarankišką gyvenimą jau turėdamas didelių finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto konkreti civilinė atsakomybė priklauso nuo sutarties, atstovavimo ir kitų teisinių aplinkybių.

Gitanos istorija: užsakovė sutarė dėl 3,8 tūkst., o meistrui buvo pažadėta daugiau

Trečioji pašnekovė Gitana pasakojo ieškojusi meistrų dviejų namų sienoms glaistyti ir dažyti.

Jos teigimu, pasirinktas rangovas pasiūlė patrauklią kainą ir padarė gerą įspūdį. Už darbus buvo sutarta sumokėti apie 3 800 eurų, o avansu ji pervedė maždaug 2 700 eurų.

Vėliau į objektą atvyko ukrainietis meistras Maksimas. Jis pradėjo dirbti, tačiau paaiškėjo, kad darbų atlikimo terminus supranta kitaip nei užsakovė.

Dar svarbesnė detalė išryškėjo jiems pasikalbėjus apie pinigus. Maksimas pasakojo, kad už darbus jam buvo pažadėta apie 6 300 eurų – gerokai daugiau, nei visa suma, kurią Gitana buvo sutarusi sumokėti pagrindiniam rangovui.

Meistras taip pat teigė nesulaukiantis atlygio už jau atliktą darbą. Tuo metu Gitana sakė beveik visiškai atsiskaičiusi pagal savo sutartį.

Malinauskas šiame pasakojime įžvelgė galimą abiejų pusių klaidinimo mechanizmą: užsakovui aiškinama, kad darbai stringa dėl meistrų, o meistrams – kad užsakovas neperveda pinigų.

Gitana pasakojo, kad išsiaiškinusi šiuos neatitikimus nusprendė nebeleisti tęsti darbų. Ji nenorėjo, kad meistras toliau dirbtų nežinodamas, ar už savo darbą gaus atlygį.

Kaip, pasak Malinausko, buvo palaikomas klientų pasitikėjimas

Apžvelgdamas visas tris istorijas, Malinauskas teigė matantis pasikartojančius požymius.

Pirmiausia pateikiamas patrauklus pasiūlymas. Rangovas kalba užtikrintai, sudaro sutartį ir pasiūlo atsiskaityti oficialiais pavedimais. Tuomet objekte atsiranda žmonių, pradedami bent dalis darbų arba atvežamos medžiagos.

Vėliau, pasak pašnekovų, prasideda darbų vilkinimas. Užsakovams aiškinama apie netikėtai iškilusias problemas, nepatikimus darbininkus, vėluojančias medžiagas ar kitus objektus.

Malinausko manymu, net ir nedidelė atliktų darbų dalis gali turėti svarbų vaidmenį, nes užsakovui atrodo, kad procesas vyksta, todėl jis sutinka palaukti ar atlikti dar vieną mokėjimą.

Tinklaraštininkas taip pat kritikavo tai, kad ginčui paaštrėjus dalis darbų gali būti naudojama kaip argumentas, jog rangovas vis dėlto mėgino vykdyti sutartį, o problema tėra nesutarimas dėl terminų ar kokybės.

Malinauskas teisėsaugai: kodėl tai lieka civiliniu ginču?

Laidos pabaigoje Malinauskas perėjo prie klausimo, kuris, jo teigimu, labiausiai piktina nukentėjusius žmones: kodėl pasikartojantys panašūs atvejai nesulaukia griežtesnio teisėsaugos vertinimo?

Vienas pašnekovas pasakojo 2026 metų sausį kreipęsis į prokuratūrą ir surinkęs kitų panašias problemas patyrusių asmenų kontaktus.

Jo teigimu, pavyko surasti apie 10–11 žmonių, kurie buvo pasirengę papasakoti savo istorijas. Nurodytos nuostolių sumos svyravo nuo maždaug 500 eurų iki daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

Pasak pašnekovo, iš prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad ginčus reikia spręsti civiline tvarka.

Malinauskas kritikavo tokią reakciją. Jo manymu, jeigu skirtingi žmonės pasakoja apie panašias aplinkybes, nuolat kartojamus pažadus ir didelius negrąžintus avansus, reikėtų vertinti, ar tai nebuvo sąmoningas pinigų išviliojimas.

Jis taip pat pabrėžė, kad net laimėję civilines bylas žmonės gali susidurti su sunkumais, jeigu iš skolininko nėra galimybių išieškoti priteistų sumų.

Tinklaraštininkas aiškino tikintis, kad viešumas paskatins atsakingas institucijas atidžiau išnagrinėti gyventojų pateikiamą informaciją.

Kodėl Malinauskas nusprendė apie tai kalbėti viešai?

Baigdamas epizodą Malinauskas priminė vadinamąją išdaužtų langų teoriją. Pagal jo pateiktą analogiją, jeigu nedideli pažeidimai lieka be reakcijos, aplinkiniai gali susidaryti įspūdį, kad toks elgesys toleruojamas.

Tinklaraštininkas šį palyginimą pritaikė ir galimam sukčiavimui. Jo manymu, kai pasikartojančios istorijos lieka tik civilinių ginčų lygmeniu, nesąžiningai veikiantys asmenys gali būti paskatinti tęsti panašią veiklą.

Jis taip pat aiškino, kad paviešinti žmonių pasakojimai gali padėti būsimiems užsakovams atidžiau tikrinti rangovus, o finansinių paslaugų reklamų žiūrovams – kritiškiau vertinti pažadus apie galimą uždarbį.

Nors Dominyko Dirksčio reklama ir konfliktai dėl remonto yra dvi skirtingos istorijos, Malinauskas jose išskyrė panašų klausimą: kiek atsakomybės turėtų tekti žmogui, kuris pelno kitų pasitikėjimą ir paskatina juos priimti finansinius sprendimus?

Pirmuoju atveju tai žinomo kovotojo auditorija ir reklamuojama finansinė bendruomenė. Antruoju – namus remontuoti norintys žmonės, kurie pasitiki rangovu, jo sutartimis ir pažadais.

Laidos pabaigoje Malinauskas ragino žiūrovus dalytis informacija, kad panašių istorijų būtų mažiau. Jo pagrindinė mintis buvo paprasta: kai žmonės nežino apie kitų patirtus nuostolius, jiems daug sunkiau laiku atpažinti riziką.

Šaltiniai

Komentarai

Registruotis nereikia.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

„Kilo“ sustabdė 5 programėlių pardavimus: negauta per 2 mln. eurų

Verslas

„Kilo“ sustabdė 5 programėlių pardavimus: negauta per 2 mln. eurų

„Kilo“ sustabdė penkių programėlių pardavimus dėl reklamos patikros. Negauta per 2 mln. eurų pajamų. Vadovas paaiškino, kas nutiko.

prieš 1 d. 7 min. skaitymo

Skaityti
Santaros klinikų statybos: S. Malinauskas iškėlė klausimų dėl KRS darbų

Verslas

Santaros klinikų statybos: S. Malinauskas iškėlė klausimų dėl KRS darbų

Skirmantas Malinauskas paviešino priekaištus KRS dėl Santaros klinikų statybų. Kas žinoma apie terminus, projektų vertę ir galimus ginčus?

lap 2 5 min. skaitymo

Skaityti
Teismų skiriama pagalba šeimoms – iki 120 eurų per valandą: kilo klausimų dėl reglamentavimo

Visuomenė

Teismų skiriama pagalba šeimoms – iki 120 eurų per valandą: kilo klausimų dėl reglamentavimo

Teismų skiriamos šeimos ryšio atkūrimo paslaugos gali kainuoti iki 120 eurų už valandą. Ką nustato teismo nutartis ir kokių specialių taisyklių nėra?

spa 26 9 min. skaitymo

Skaityti

Susiję

Turinys

Dalintis straipsniu