Praėjusi žiema jau parodė, kodėl vien tarifo nepakanka sąskaitai nuspėti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, 2025–2026 m. sezono penkių pagrindinių šildymo mėnesių vidurkiu tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose mokėjimai siekė apie 2,18 Eur/m² per mėnesį, o energiškai efektyviuose – apie 0,91 Eur/m². Asociacija didelį skirtumą siejo ir su ypač šaltais sausio bei vasario mėnesiais, ir su nuo 2026 m. sausio nuo 9 iki 21 proc. padidėjusiu PVM centralizuotai šilumai. LŠTA sezono apžvalgoje pabrėžiama, kad galutinę sąskaitą lemia ir oras, ir pastato būklė.
Esmė
Esmė
Pagal 2026 m. rugsėjo tarifus skaičiuojame 32, 50 ir 70 m² butų šildymą penkiuose miestuose, lyginame namo būklę ir šildymo būdus.
- Rugsėjo kainų lygis – apie 42 proc. aukštesnis VERT skelbia, kad vidutinė centralizuotos šilumos kaina be PVM rugsėjį siekia 8,07 ct/kWh, arba 27,49 proc. daugiau nei prieš metus. Pritaikius tuo metu galiojusius PVM tarifus, 2025 m. rugsėjo 6,33 ct/kWh virsta maždaug 6,90 ct/kWh, o šiemet 8,07 ct/kWh – maždaug 9,76 ct/kWh.
- 32 m² butui – maždaug 37–47 Eur pagal miestą Jei palyginimui imame 15 kWh/m² mėnesio šilumos poreikį, 32 m² buto šildymas pagal rugsėjo tarifus penkiuose didžiuosiuose miestuose kainuotų apie 37–47 Eur, 50 m² – 57–73 Eur, 70 m² – 80–102 Eur.
- Namo būklė gali pakeisti sąskaitą daugiau nei miestas Esant tam pačiam šalies vidutiniam tarifui, 50 m² būstas, sunaudojantis 10 kWh/m², kainuotų apie 49 Eur per mėnesį, o sunaudojantis 21 kWh/m² – apie 103 Eur. Labai neefektyviame name prie 35 kWh/m² suma artėtų prie 171 Eur.
Kaip skaičiuotos sąskaitos
Pagrindinė formulė paprasta: buto plotas × šilumos suvartojimas kWh/m² × šilumos kaina Eur/kWh. Miestų palyginimui naudojame 15 kWh/m² per mėnesį scenarijų. Tai nėra būsimo konkretaus mėnesio prognozė, o vienoda prielaida, leidžianti palyginti tarifus.
LŠTA suvestinėse panašiems palyginimams naudojami maždaug 9–15 kWh/m² orientyrai taupiau šilumą vartojantiems pastatams, apie 21 kWh/m² – daug šilumos vartojantiems seniems neapšiltintiems namams, o apie 35 kWh/m² ir daugiau – labai neefektyviems pastatams. Šalčiausią mėnesį realus suvartojimas gali būti gerokai didesnis už sezono vidurkį. Šiuos orientyrus galima rasti LŠTA 2026 m. informacinėje suvestinėje.
Skaičiuojame tik patalpų šildymą. Karštas vanduo, cirkuliacija, bendrojo naudojimo patalpų šildymas ar kitos sąskaitos eilutės gali būti apskaitomos atskirai.
32, 50 ir 70 m² butai penkiuose miestuose
Pagal VERT 2026 m. rugsėjo duomenis vidutinė šilumos kaina Lietuvoje yra 8,07 ct/kWh be PVM. Gyventojui, pritaikius 21 proc. PVM, tai būtų apie 9,76 ct/kWh. Atskiruose miestuose tarifai skiriasi gana smarkiai.
| Miestas | Rugsėjo kaina su PVM, ct/kWh | 32 m² | 50 m² | 70 m² |
|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 9,72 | ~47 Eur | ~73 Eur | ~102 Eur |
| Kaunas | 9,67 | ~46 Eur | ~73 Eur | ~102 Eur |
| Klaipėda | 7,66 | ~37 Eur | ~57 Eur | ~80 Eur |
| Panevėžys | 9,18 | ~44 Eur | ~69 Eur | ~96 Eur |
| Šiauliai | 9,09 | ~44 Eur | ~68 Eur | ~95 Eur |
Prielaida: 15 kWh/m² per mėnesį. Tad 32 m² butui priskiriama 480 kWh, 50 m² – 750 kWh, 70 m² – 1050 kWh šilumos. Tai orientacinis tarifų palyginimas pagal rugsėjo kainas, o ne būsimos spalio, sausio ar viso sezono sąskaitos. Šilumos kainos nustatomos kas mėnesį.
Vien pagal šį scenarijų 50 m² buto skirtumas tarp Klaipėdos ir Vilniaus būtų apie 15 Eur per mėnesį. Tačiau dar didesnį skirtumą gali sukurti pats pastatas.
Tas pats 50 m² butas: apie 49 arba daugiau kaip 100 Eur
Jei visiems būstams taikytume rugsėjo šalies vidurkį – apie 9,76 ct/kWh su PVM – sąskaita keistųsi taip:
| Šilumos poreikis | 32 m² | 50 m² | 70 m² |
|---|---|---|---|
| 10 kWh/m² | ~31 Eur | ~49 Eur | ~68 Eur |
| 15 kWh/m² | ~47 Eur | ~73 Eur | ~103 Eur |
| 21 kWh/m² | ~66 Eur | ~103 Eur | ~144 Eur |
| 35 kWh/m² | ~109 Eur | ~171 Eur | ~239 Eur |
Todėl klausimas „kiek kainuoja šildymas 50 m² butui?“ be informacijos apie namo suvartojimą turi labai platų atsakymą. Naudingiausias skaičius pirmoje sąskaitoje yra ne vien eurai, o sunaudotos šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui. Jis leidžia atskirti, ar sąskaita didelė dėl tarifo, dėl šalto mėnesio, ar dėl pastato.
Centralizuota šiluma, dujos ar elektra: vienodo poreikio modelis
Skirtingų šildymo būdų negalima sąžiningai palyginti vien pagal vieną tarifo eilutę: skiriasi įrangos efektyvumas, investicija, priežiūra ir sutartys. Vis dėlto 750 kWh naudingo šilumos poreikio – tokio, kokį mūsų 50 m² scenarijuje duoda 15 kWh/m² – modelis parodo kainos mechaniką.
| Šildymo būdas | Skaičiavimo prielaida | Orientacinė energijos kaina |
|---|---|---|
| Centralizuota šiluma | 9,76 ct/kWh – rugsėjo šalies vidurkis su 21 proc. PVM | ~73 Eur |
| Gamtinės dujos | II grupė: 0,69 Eur/m³ + 3,99 Eur/mėn.; 1 m³ ≈ 10,5 kWh; modelyje katilo naudingumas 90 proc. | ~59 Eur |
| Šilumos siurblys | COP 3; elektros kainos pavyzdys – 0,24 Eur/kWh | ~60 Eur |
| Tiesioginis elektrinis šildymas | 1 kWh elektros ≈ 1 kWh šilumos; elektros kainos pavyzdys – 0,24 Eur/kWh | ~180 Eur |
Gamtinių dujų II grupės tarifas nuo 2026 m. liepos yra 0,69 Eur/m³ su PVM ir 3,99 Eur mėnesio pastovioji dalis, skelbia VERT. Apytikslę 10,5 kWh vieno kubinio metro dujų energetinę vertę nurodo „Ignitis“. 90 proc. katilo naudingumas čia yra tik skaičiavimo prielaida, o ne visų katilų vidurkis; modelyje visa 3,99 Eur mėnesio pastovioji dalis priskirta šildymui.
Šilumos siurblio pavyzdyje COP 3 reiškia, kad 1 kWh elektros modelyje duoda 3 kWh šilumos; Lietuvos energetikos agentūra aiškina, kad COP parodo būtent šį santykį ir rekomenduoja vertinti ne mažesnį kaip 3 koeficientą. LEA medžiagoje apie šilumos siurblius taip pat pabrėžiama, kad realus efektyvumas priklauso nuo darbo sąlygų. 0,24 Eur/kWh elektros kaina lentelėje yra tik lengvai perskaičiuojamas pavyzdys. Toks VERT skelbiamas 2026 m. II pusmečio visuomeninio tiekimo vienos zonos tarifas taikomas tik daliai vartotojų, todėl šilumos siurblį turintis namų ūkis turėtų įrašyti savo realią sutarties kainą. Jei ji kitokia, šilumos siurblio atveju ją dauginkite iš 250 kWh, tiesioginio elektrinio šildymo atveju – iš 750 kWh.
Ši lentelė neįtraukia katilo ar šilumos siurblio įsigijimo, montavimo, remonto, kamino, elektros galios didinimo ar kitų investicijų. Todėl ji parodo vien mėnesio energijos sąnaudų logiką, o ne tai, kuris šildymo būdas apskritai yra pigiausias.
Ką galima padaryti dar prieš pirmą didelę sąskaitą
- Pirmiausia susiraskite savo namo kWh/m². Paprašykite administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo praėjusio sezono duomenų ir palyginkite panašaus oro mėnesius. Vien eurų palyginimas gali klaidinti, nes keičiasi ir tarifas, ir temperatūra.
- Patikrinkite šilumos punktą ir sistemos balansą. Automatizuoto šilumos punkto nustatymai, šildymo kreivė ir hidraulinis subalansavimas yra viso namo klausimai, todėl juos turi vertinti prižiūrėtojas, o ne atskiras gyventojas.
- Netrukdykite radiatoriams atiduoti šilumos. Jų neuždenkite storomis užuolaidomis ar baldais. Jei sistemoje yra tinkamai veikiantys termostatiniai vožtuvai, temperatūrą reguliuokite jais, o vėdinkite trumpai ir intensyviai, užuot ilgai laikę langą pravirą.
- Vertinkite pastato atnaujinimą kaip didžiausią struktūrinį svertą. LŠTA 2025–2026 m. sezono preliminarūs duomenys rodė daugiau nei dvigubą vidutinių mokėjimų skirtumą tarp tipinių senų neapšiltintų ir energiškai efektyvių daugiabučių. Konkrečiam namui sutaupymą turi pagrįsti energinis vertinimas, o ne šalies vidurkis.
Jei sąskaita per didelė – patikrinkite kompensaciją
2026 m. būsto šildymo išlaidų kompensacija gali būti skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo – centralizuotai, dujomis, elektra, malkomis ar kitu kuru. Teisė į ją priklauso nuo pajamų, turto ir kitų sąlygų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama normatyvinę dalį viršijanti šildymo išlaidų suma pagal nustatytą pajamų formulę. Aktualias 2026 m. sąlygas galima pasitikrinti ministerijos puslapyje.
Ką stebėti gavus pirmą žiemos sąskaitą
Rugsėjo tarifai parodo tik startinį kainų lygį. Gavus pirmą tikrą šildymo sąskaitą verta užsirašyti tris skaičius: šilumos tarifą, namo arba butui priskirtą suvartojimą kWh ir suvartojimą kWh/m². Kitą mėnesį palyginus būtent juos bus aišku, kas pasikeitė – energijos kaina ar pats šilumos poreikis.
Jei žiema bus švelni, aukštesnį tarifą gali iš dalies atsverti mažesnis suvartojimas. Jei pasikartos šalti mėnesiai, kaip 2026 m. sausį ir vasarį, sąskaitas aukštyn vienu metu stums ir didesnis šilumos kiekis, ir 21 proc. PVM. Todėl vieno tikslaus „kiek mokėsime šią žiemą“ skaičiaus rugsėjį patikimai pateikti dar negalima.
Komentarai