Lietuvoje prasideda mobilizacijos pratybos: ką tai reiškia gyventojams?

Kas vyks per mobilizacijos pratybas?

„Vyčio skliautas 2026“ – didžiausios kasmetinės Lietuvos nacionalinės mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybos. Jas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pagal išgalvotą, tačiau šiuolaikinėmis grėsmėmis paremtą scenarijų bus modeliuojamas laipsniškas saugumo situacijos blogėjimas. Dalyviai turės spręsti problemas, kurios realios krizės metu galėtų kilti vienu metu: nuo informacinių ir kibernetinių atakų iki elektros tiekimo, ryšių ir transporto sutrikimų.

Bus tikrinama, ar institucijos gebėtų užtikrinti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, energetikos, transporto ir kitų gyvybiškai svarbių sričių veiklą. Taip pat numatyti sąjungininkų pajėgų priėmimo, tarptautinės pagalbos ir būtinųjų išteklių paskirstymo scenarijai.

Pratybose dalyvaus 14 ministerijų, visų 60 savivaldybių administracijos, kariuomenė, įvairios tarnybos, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso numatoma apie 3000 institucijų atstovų ir dar maždaug 1000 savanorių.

Dalis užduočių bus sprendžiamos prie stalo, modeliuojant galimas situacijas ir priimant sprendimus. Kitos bus atliekamos praktiškai, realiai išbandant iš anksto suplanuotus veiksmus ir institucijų bendradarbiavimą.

Ką iš tikrųjų reiškia mobilizacija?

Mobilizacija nėra vien karių šaukimas į tarnybą. Tai platesnis valstybės veiklos pertvarkymas, skirtas pasirengti šalies gynybai ir užtikrinti, kad svarbiausios institucijos bei paslaugos galėtų veikti sudėtingomis aplinkybėmis.

Kaip aiškina Krašto apsaugos ministerija, mobilizacija apima valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei ūkio subjektų veiklos pertvarkymą rengiantis individualiai ar kolektyvinei gynybai. Jai taip pat priklauso pasirengimas suteikti reikalingą paramą į Lietuvą atvykstančioms sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms.

Paprastai tariant, valstybė turi pasirūpinti ne tik kariuomene, bet ir tuo, kad veiktų ligoninės, būtų tiekiamas maistas, kuras ir kitos būtinos prekės, nenutrūktų svarbiausios paslaugos, o gyventojai gautų informaciją ir pagalbą.

Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė. Pagal Lietuvos teisinę tvarką ją skelbia Seimas Prezidento siūlymu. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, sprendimą dekretu gali priimti Prezidentas, pateikdamas jį tvirtinti Seimui.

Šių pratybų metu toks valstybės veikimo režimas tik imituojamas ir tikrinamas. Vien pratybų pradžia nereiškia, kad gyventojams atsiranda naujų mobilizacinių pareigų.

Ar gyventojus gali pašaukti į kariuomenę?

Šios pratybos savaime nėra karo prievolininkų šaukimas pagal paskelbtą mobilizaciją.

Realiai paskelbus mobilizaciją, karo prievolininkų pareigos priklausytų nuo jos masto ir oficialių nurodymų. Dalinės mobilizacijos atveju būtų šaukiamos sprendime nurodytos karo prievolininkų grupės. Visuotinės mobilizacijos atveju būtų taikoma platesnė šaukimo tvarka.

Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad pagal kariuomenės poreikius pirmiausia būtų šaukiami aktyviojo rezervo kariai, vėliau – kiti rezervo karo prievolininkai. Apie šaukimo tvarką būtų informuojama oficialiais kanalais, o prireikus – ir asmeniškai.

Todėl nereikia painioti institucijų pasirengimo pratybų su individualiu nurodymu atvykti atlikti karo tarnybos.

Kada kauks sirenos ir ką daryti gyventojams?

Viena gyventojams aktualiausių pratybų dienų bus rugsėjo 29-oji, antradienis. Tądien visoje Lietuvoje vyks planinis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

Sirenos bus įjungtos 11 val. 52 min. ir kauks tris minutes – iki 11 val. 55 min. Tuo metu bus naudojamas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

Gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) taip pat bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Jų siuntimas prasidės 11.52 val. ir tęsis iki 12 valandos.

Sirenoms nustojus kaukti, nuo 11.55 val. per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines bei vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos. Gyventojams rekomenduojama įsijungti radiją ar televiziją, išklausyti pranešimą ir perskaityti telefonu gautą perspėjimą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad tai planinis sistemos patikrinimas, o ne pranešimas apie realią grėsmę. Patikrinimo laiką ir trukmę skelbia ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Kad perspėjimo pranešimai pasiektų telefoną, jame turi būti įjungta atitinkama pranešimų priėmimo funkcija. Jos nustatymo instrukcijas galima rasti oficialioje LT72 svetainėje.

Atskirose pratybų vietose taip pat gali būti matomas didesnis tarnybų, kariuomenės, savivaldybių ir savanorių transporto bei personalo judėjimas. Apie konkrečiose vietovėse numatytus praktinius veiksmus institucijos informuos atskirai.

Rugsėjo 26 dieną bus tikrinamas gyventojų evakavimas

Pratybų metu bus išbandyta visa gyventojų evakavimo veiksmų seka – nuo perspėjimo, surinkimo ir registravimo iki transportavimo bei priėmimo kitoje savivaldybėje.

Praktiniuose veiksmuose dalyvaus Švenčionių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Tauragės, Pagėgių ir Ignalinos savivaldybės. Evakuojamus žmones priimančių savivaldybių funkcijas išbandys Kauno, Pakruojo, Telšių ir Anykščių rajonai.

Bus tikrinamas ir evakuojamų gyventojų registravimas, informacijos perdavimas, eismo reguliavimas bei civilinio ir karinio transporto srautų derinimas.

Evakavimo veiksmuose dalyvaus tik iš anksto prie pratybų prisijungę savanoriai. Kitų gyventojų evakavimas nebus vykdomas.

Spalio 3 dieną Lazdijų hipodrome nuo 9 iki 17 valandos veiks mokomoji humanitarinė stovykla. Joje bus tikrinama, kaip organizuoti laikiną apgyvendinimą, maitinimą, registravimą, sveikatos priežiūros ir kitą būtinąją pagalbą. Stovyklos veiklose dalyvaus pratybų dalyviai ir savanoriai.

Ką gyventojams reikėtų daryti dabar?

Specialiai dėl „Vyčio skliauto 2026“ įprastos veiklos keisti nereikia. Elektros ir ryšių sutrikimai, apie kuriuos kalbama pratybų scenarijuje, yra modeliuojamos situacijos, o ne paskelbtas planas nutraukti šias paslaugas gyventojams.

Vis dėlto konkrečiose vietovėse gali vykti praktiniai veiksmai, todėl verta sekti savivaldybių ir atsakingų institucijų informaciją bei laikytis papildomų nurodymų, jei tokių būtų paskelbta.

Pratybos taip pat primena apie bendrą pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Oficialioje civilinės saugos svetainėje LT72 pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, įskaitant šeimos veiksmų planą, būtinąsias atsargas ir perspėjimo pranešimų gavimą.

Svarbiausia artimiausiomis dienomis – sekti oficialią informaciją ir nepainioti mokomųjų pratybų scenarijų su realiais įvykiais. Išsamią informaciją apie konkrečius pratimus ir jų poveikį gyventojams skelbia Vidaus reikalų ministerija.