Evakuacija Lietuvoje: kas nurodytų išvykti ir ką pasiimti?

Rugsėjo 22 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius interviu BBC patvirtino, kad Lietuva yra parengusi evakuacijos planus įvairiems scenarijams. Kaip vieną pavyzdžių jis nurodė sklandų vyresnio amžiaus gyventojų perkėlimą iš miestų, siekiant išvengti spūsčių.

Tai nėra pranešimas apie pradėtą evakuaciją. Tačiau jis primena praktišką klausimą: jeigu nurodymas išvykti būtų paskelbtas, ką žmogus turėtų išgirsti, kur vykti ir ką spėtų pasiimti?

Kas priimtų sprendimą evakuoti?

Sprendimą priimanti institucija priklausytų nuo grėsmės pobūdžio ir evakuacijos masto. Pagal Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašą, kai žmonės perkeliami tos pačios savivaldybės teritorijoje, sprendimą priima savivaldybės meras.

Jeigu gyventojus reikia perkelti į kitą savivaldybę, išvykimo savivaldybės meras sprendimą turi suderinti su priimančių ir maršrute esančių savivaldybių merais. Atskiri sprendimai dėl evakuacijos gali būti priimami ir įstaigose ar įmonėse, o tiesioginio pavojaus vietoje skubiai iškelti žmones gali nurodyti gelbėjimo darbų vadovas.

Valstybės masto evakuacijos atveju svarbiausia institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal galiojantį aprašą, jeigu dėl agresijos akto sukeltų padarinių gresia arba susidaro valstybės lygio ekstremalioji situacija ir reikia evakuoti gyventojus Lietuvos teritorijoje arba į užsienio valstybę, Vyriausybė priima nutarimą dėl evakavimo.

Tokiame nutarime turi būti apibrėžta, kokius gyventojus reikia evakuoti, iš kokios teritorijos ir į kurią, dėl kokių priežasčių, kokia numatoma evakuacijos trukmė ir kokios taikomos papildomos sąlygos. Evakuacijos į užsienį atveju taip pat nurodoma priimanti valstybė.

Šis Vyriausybės sprendimo mechanizmas taikomas apraše apibrėžtiems agresijos akto sukeltiems scenarijams. Jis nereiškia, kad dėl kiekvienos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos automatiškai būtų skelbiama visos šalies evakuacija. Kitais ekstremaliųjų situacijų atvejais sprendimai priimami pagal atskirai nustatytą kompetenciją.

2026 metų liepos 13 dieną patvirtintas Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas apima visą procesą – nuo sprendimo priėmimo ir perspėjimo iki transportavimo, registracijos, laikino apgyvendinimo ir būtiniausios pagalbos.

Kas perduotų nurodymą gyventojams?

Sprendimo priėmimas ir jo perdavimas gyventojams yra du skirtingi veiksmai. Pavyzdžiui, Vyriausybei nutarimu nusprendus evakuoti gyventojus, tai nereiškia, kad kiekvieną žmogų asmeniškai informuotų Vyriausybė.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu gyventojų informavimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu informavimą koordinuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

Pagal valstybės evakavimo planą gyventojams perspėti būtų naudojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema: pranešimai į mobiliuosius telefonus, perspėjimo sirenos, taip pat oficialūs valstybės ir savivaldybių kanalai bei visuomenės informavimo priemonės. Papildoma informacija būtų skelbiama per LT72.

Taigi sprendimą priimtų įgaliota institucija, informavimą koordinuotų atsakingas operacijų centras, o konkretus nurodymas gyventojus pasiektų per perspėjimo sistemą ir kitus oficialius informavimo kanalus.

Pranešime turėtų būti pateikta konkrečiai teritorijai reikalinga informacija: kam nurodoma išvykti, kada tai daryti, kokiu maršrutu judėti, kur yra surinkimo ar priėmimo punktai ir kaip būtų vežami žmonės, neturintys savo transporto.

Oro pavojaus signalas savaime nereiškia, kad reikia sėsti į automobilį ir važiuoti iš miesto. Jeigu nurodoma slėptis, pirmasis veiksmas yra ieškoti saugios priedangos ir sekti tolesnę informaciją. Savavališkai pajudėję automobiliai gali užkimšti kelius, kurių prireiktų gelbėjimo tarnyboms ir organizuotam gyventojų išvežimui.

O jeigu neturite automobilio arba negalite išvykti patys?

Valstybės plane numatyta planavimo prielaida, kad iki 75 proc. gyventojų galėtų evakuotis savarankiškai. Tai nėra reikalavimas kiekvienam turėti nuosavą transportą. Likusių gyventojų, neturinčių galimybės išvykti savo transportu arba kuriems reikalinga papildoma pagalba, evakavimą organizuotų savivaldybės.

Prioritetas būtų teikiamas pagalbos reikalingiems žmonėms, įskaitant asmenis su negalia, vyresnio amžiaus gyventojus ir šeimas su mažamečiais vaikais.

Jeigu paskelbtame nurodyme numatyta vykti į surinkimo punktą, ten būtų organizuojama registracija ir tolesnis judėjimas. Tačiau ne visi žmonės gali savarankiškai pasiekti net ir netoliese esantį punktą.

Jeigu dėl negalios, sveikatos būklės ar judėjimo sunkumų negalite pasiekti surinkimo punkto, nelaukite iki paskutinės minutės ir nebandykite ten patekti savarankiškai, jeigu tai nesaugu. Apie savo padėtį informuokite savivaldybę arba evakuacijos pranešime nurodytus pagalbos organizatorius.

Perduodant informaciją svarbu nurodyti tikslų adresą, kiek žmonių reikia išvežti, ar žmogus gali vaikščioti, ar naudojasi vežimėliu, ar jam reikia lydinčio asmens, specialaus transporto arba nuolatinės medicininės priežiūros.

Jeigu pats negalite susisiekti, paprašykite artimojo, kaimyno ar jus prižiūrinčio socialinio darbuotojo perduoti šią informaciją atsakingiems organizatoriams. Svarbu, kad jie žinotų ne vien tai, jog neturite automobilio, bet ir tai, kad negalite fiziškai pasiekti paskelbtos išvykimo vietos.

Konkretaus transporto atvykimo būdo, pagalbos kontakto ar paėmimo iš namų tvarkos negalima iš anksto nurodyti vienodai visai Lietuvai. Tai priklausytų nuo savivaldybės, grėsmės pobūdžio ir konkrečiai evakuacijai paskelbtų sprendimų. Todėl vien bendras pažadas, kad bus organizuojamas transportas, neturėtų būti suprantamas kaip garantija, jog autobusas automatiškai atvyks prie kiekvieno namo.

Jeigu neturite išmaniojo telefono ar interneto

Evakuacijos informacija nebūtų skelbiama vien skaitmeniniais kanalais. Perspėjimui numatytos sirenos, o išsamesnius nurodymus galima gauti klausantis radijo ir televizijos pranešimų.

Išgirdus sireną svarbu ieškoti oficialios informacijos apie pavojaus pobūdį ir nurodomus veiksmus. Vien sirenos garsas nepasako, ar reikia slėptis, ar evakuotis.

Žmogui, kuris nesinaudoja internetu, naudinga iš anksto turėti užrašytus savo savivaldybės, seniūnijos ir, jei aktualu, socialinio darbuotojo kontaktus. Jeigu reikalinga nuolatinė priežiūra ar pagalba judant, šį poreikį verta aptarti su savivaldybės socialinių paslaugų specialistais dar iki ekstremaliosios situacijos.

Taip pat pravartu susitarti su artimuoju ar patikimu kaimynu, kad šis padėtų sužinoti oficialius nurodymus ir, jei reikėtų, perduotų informaciją apie pagalbos poreikį. Toks susitarimas ypač aktualus vieniems gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Jeigu ryšys sutrinka, naudokitės veikiančiomis oficialiomis informavimo priemonėmis ir pagal situaciją saugiai kreipkitės į vietos pagalbą organizuojančius asmenis. Nevykite į nežinomą surinkimo vietą vien remdamiesi nepatvirtintu kaimynų ar socialinių tinklų pranešimu.

Ką susidėti į išvykimo krepšį?

LT72 rekomenduoja kiekvienam šeimos nariui paruošti individualų išvykimo krepšį, pritaikytą jo amžiui, sveikatai ir poreikiams. Jo paskirtis – padėti pasirūpinti savimi pirmąsias 72 valandas, kol bus organizuojama pagalba.

• Dokumentai ir kontaktai. Asmens dokumentai, svarbių dokumentų kopijos, namų raktai, grynieji pinigai, užrašyti artimųjų telefono numeriai. Vaikui – kortelė su jo ir tėvų duomenimis.
• Individualios medicinos priemonės. Pirmosios pagalbos rinkinys, nuolat vartojami gydytojo paskirti vaistai, akiniai, klausos aparatas ar kitos būtinos priemonės. LT72 rekomenduoja paskirtų vaistų atsargą septynioms dienoms.
• Vanduo ir maistas. Geriamasis vanduo ir įprastas, ilgai negendantis, lengvai vartojamas maistas. Kiekį planuokite bent 72 valandoms, atsižvelgdami į tai, kiek realiai galite panešti.
• Ryšys ir šviesa. Telefonas, įkroviklis, išorinė baterija, žibintuvėlis, baterijomis maitinamas radijo imtuvas ir reikalingi elementai.
• Apranga ir higiena. Atsarginiai drabužiai, šiltas sluoksnis, apsauga nuo lietaus, patogūs batai, asmens higienos priemonės.
• Šeimos poreikiai. Sauskelnės, kūdikio maistas, nedidelis vaikui pažįstamas daiktas; augintiniui – maistas, vanduo, dokumentai, pavadėlis ar transportavimo dėžė.

Krepšys neturi tapti nepakeliama našta. LT72 nurodo orientacinę ribą – ne daugiau kaip penktadalis žmogaus kūno svorio, tačiau individualias galimybes būtina įvertinti atskirai. Paruoštą krepšį laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje ir bent du kartus per metus patikrinkite maisto, vaistų, baterijų bei sezoninių drabužių būklę.

Ką padaryti prieš paliekant namus?

Jei išvykimui yra laiko ir tai saugu, uždarykite langus, duris, išjunkite elektrą, dujas bei vandenį pagal gautus nurodymus. Pasiimkite dokumentus, vaistus, išvykimo krepšį, vaikus ir augintinius. Prieš išeidami įsitikinkite, kad visi šeimos nariai žino, kur vykstate ir kaip susisieksite, jeigu išsiskirtumėte.

Tačiau esant tiesioginiam pavojui daiktų rinkimas ar būsto tikrinimas neturi atidėti pasitraukimo. Jeigu tarnybos nurodo nedelsiant palikti pastatą, vykdykite šį nurodymą.

Vienas naudingas veiksmas dar iki bet kokio perspėjimo

Patikrinkite, ar telefone įjungti gyventojų perspėjimo pranešimai, susipažinkite su LT72 ir savo savivaldybės oficialiais informacijos kanalais. Tada su šeima susitarkite, kas paimtų dokumentus ir vaistus, kas pasirūpintų vaikais ar augintiniu, o kas padėtų artimajam, kuriam sunku judėti.

Jeigu jūsų artimasis neturi išmaniojo telefono, gyvena vienas arba negali savarankiškai išvykti, iš anksto pasirūpinkite, kad jis turėtų būdą gauti informaciją ir perduoti pagalbos prašymą. Užrašyti kontaktai, veikiantis radijo imtuvas ir susitarimas su artimaisiais tokioje situacijoje gali būti ne mažiau reikšmingi už paruoštą išvykimo krepšį.

Parengtas valstybės planas apibrėžia institucijų veiksmus. Gyventojui svarbiausia žinoti savo pirmąjį žingsnį: atskirti nurodymą slėptis nuo nurodymo evakuotis, turėti būtiniausius daiktus ir konkrečioje situacijoje vadovautis oficialiai paskelbta išvykimo tvarka.