Šildymo sezonas prasidėjo, bet radiatoriai dar šalti: kada šiluma pasieks jūsų namą

Spalio 1-oji nuo šių metų Lietuvoje turi naują reikšmę: Šilumos ūkio įstatyme nustatyta, kad šildymo sezonas trunka nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Tačiau jeigu šiandien palietėte radiatorių ir jis tebėra šaltas, vien iš to negalima spręsti, kad šildymas jūsų name neveikia.

Svarbiausias pokytis – ne visuotinis šildymo „įjungimas“ spalio 1-osios rytą. Įstatymas nustato laikotarpį, kuriuo šilumos tiekėjai turi būti pasirengę tiekti šilumą, o faktinis pastato šildymas priklauso nuo oro sąlygų, šilumos punkto tipo ir konkretaus namo valdymo.

Energetikos ministerija pabrėžia, kad kada konkrečiai pradės šilti namas, priklausys būtent nuo šių aplinkybių.

Jei namas turi automatizuotą šilumos punktą

Daugumai gyventojų aktualiausia naujovė susijusi su modernizuotais, automatizuotais šilumos punktais. Ministerijos duomenimis, tokie punktai sudaro daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų.

Jų valdymo įranga gali pagal lauko temperatūrą ir pastato poreikį automatiškai reguliuoti į šildymo sistemą perduodamos šilumos parametrus. Todėl nebereikia kiekvieną rudenį laukti bendro savivaldybės sprendimo, kuriuo vienu metu būtų paskelbiama šildymo pradžia visiems tokiems daugiabučiams.

Praktiškai tai reiškia ir kitą dalyką: jeigu lauke dar pakankamai šilta, radiatoriai gali likti šalti arba vos šilti net ir prasidėjus oficialiam šildymo sezonui. Automatika nėra skirta tam, kad nuo spalio 1-osios šildytų visu pajėgumu – ji turi reaguoti į realų šilumos poreikį.

Vilniaus savivaldybė, aiškindama naująją tvarką, taip pat atkreipia dėmesį, kad pastato šildymo sistema turi būti tinkamai parengta ir įjungta administratoriaus ar įgalioto asmens. Tik tada automatika gali atlikti savo reguliavimo funkciją. Daugiau apie tai skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės paaiškinime.

Jei šilumos punktas neautomatizuotas

Senesniems pastatams išlieka kitokia tvarka. Galiojantis Šilumos ūkio įstatymas numato, kad savivaldybės ir toliau nustato šildymo sezono pradžią ir pabaigą šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti arba automatizuoti.

Todėl dviejų greta stovinčių daugiabučių radiatoriai gali pradėti šilti ne tuo pačiu metu: viename pastate šildymą reguliuoja automatizuotas punktas, o kitam gali būti taikoma savivaldybės nustatoma tvarka.

Naujoje sistemoje apibrėžtas ir vadinamasis šaltasis metų laikotarpis. Juo laikomas laikotarpis, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10 °C. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekimas turi būti organizuojamas taip, kad būtų išlaikytos nustatytos patalpų mikroklimato normos.

Spalio 1-oji atėjo, o radiatoriai šalti – ar tai normalu?

Taip, vien spalio 1-osios data dar nereiškia gedimo. Pirmiausia verta išsiaiškinti tris dalykus.

1. Koks jūsų namo šilumos punktas? Jei jis automatizuotas, šildymas gali laukti realaus temperatūros kritimo. Jei neautomatizuotas – gali būti svarbus savivaldybės sprendimas.
2. Ar šildymo sistema jau parengta darbui? Už namo vidaus sistemą paprastai atsako administratorius, bendrija arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
3. Ar šalta visame name, ar tik jūsų bute? Jei kaimynų radiatoriai šyla, o jūsų – ne, problema gali būti pastato vidaus šildymo sistemoje, todėl taip pat reikėtų kreiptis į jos prižiūrėtoją.

Šilumos tiekėjai gyventojams rekomenduoja pirmiausia kreiptis būtent į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, jeigu radiatoriai nešyla, šyla netolygiai arba bute pernelyg karšta. Pavyzdžiui, „Klaipėdos energija“ aiškina, kad šilumos tiekėjas atsako už šilumos tiekimą iki pastato, o už vidaus šildymo sistemą – jos prižiūrėtojas.

Kiek šilta turi būti bute?

Galiojanti higienos norma HN 42:2009 nustato, kad gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turi būti 18–22 °C. Tai svarbesnis orientyras nei pats faktas, ar radiatorius palietus atrodo karštas.

Automatizuotoje sistemoje radiatorius nebūtinai visą laiką turi būti karštas. Jei pastatas sukaupęs pakankamai šilumos arba lauke atšyla, sistema gali sumažinti šilumos tiekimą. Gyventojui aktualus galutinis rezultatas – tinkama temperatūra patalpoje.

Ką daryti, jei namuose iš tiesų per šalta?

Pirmiausia pamatuokite kambario temperatūrą ir kreipkitės į namo administratorių, bendriją ar šildymo sistemos prižiūrėtoją. Paklauskite, ar jūsų namo šilumos punktas automatizuotas, ar pastato sistema jau paleista ir ar nėra techninių sutrikimų.

Jeigu problema susijusi ne su pastato vidaus sistema, o su šilumos tiekimu iki namo, administratorius ar prižiūrėtojas gali ją perduoti šilumos tiekėjui. Toks kelias paprastai tikslesnis nei iš karto kreiptis į tiekėją dėl vieno šalto radiatoriaus.

Gyventojai taip pat gali priimti sprendimus dėl kitokios pastato šildymo pradžios ar pabaigos, tačiau turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos ir higienos normų. Naująsias Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles nustatantis pakeitimas skelbiamas Teisės aktų registre.

Trumpai: kas iš tikrųjų pasikeitė šį rudenį

Anksčiau šildymo sezono pradžia daugybei gyventojų asocijavosi su laukimu, kada savivaldybė paskelbs bendrą datą. Nuo 2026 m. spalio 1 d. sistema labiau atskiriama pagal pastato technines galimybes.

Automatizuoti namai gali reaguoti į orus nelaukdami tokio administracinio sprendimo. Neautomatizuotiems šilumos punktams savivaldybės vaidmuo išlieka. O spalio 1-oji pirmiausia reiškia, kad prasidėjo oficialus laikotarpis, kuriam šilumos ūkis turi būti pasirengęs – ne tai, kad visi Lietuvos radiatoriai vienu metu turi tapti karšti.