„Bankeros“ tyrimas ir įtarimai dėl spaudimo „15min“: kas jau nustatyta

2026 m. spalio mėnesio vaizdo įraše Skirmantas Malinauskas prie „Bankeros“ istorijos grįžo ne tam, kad dar kartą papasakotų apie kriptožetonų nuvertėjimą. Šįkart jis dėmesį sutelkė į tai, kas vyko po žurnalistinio tyrimo: skundus, viešus kaltinimus ir ginčą dėl informacijos apie žurnalistus bei redakcijos vadovus rinkimo.

Pasakojimą autorius ironiškai pristato kaip „dešimt patarimų“, kaip susidoroti su nepatogius klausimus užduodančia žiniasklaida. Tai jo kritiškas vertinimas, o ne nustatyta visų aprašomų veiksmų teisinė kvalifikacija. Dalis faktų patvirtinta institucijų, dėl kitų aplinkybių abi pusės nesutaria.

Nuo daugiau kaip 100 mln. eurų iki įtarimų

2017–2018 metais vykdytas „Banker“ (BNK) žetonų platinimas, projekto vystytojų duomenimis, pritraukė daugiau kaip 100 mln. eurų iš per 100 tūkst. pirkėjų. Žetonų turėtojams pristatyta būsimo licencijuoto kriptobankininkystės verslo vizija ir pajamų dalijimosi modelis. Vėliau žetonų vertė smuko, o žadėtas Europos Sąjungoje licencijuotas bankas nebuvo įkurtas.

2025 m. balandžio 28 d. „15min“ kartu su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos tinklu OCCRP paskelbė tyrimą apie surinktų lėšų judėjimą ir jų panaudojimą. Gegužės 9 d. FNTT oficialiai pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įvertinusi viešas publikacijas ir generalinės prokurorės pavedimu atlikto patikslinimo duomenis.

2026 m. rugsėjo 14 d. „15min“, remdamasis FNTT patvirtinimu, paskelbė, kad Mantui Mockevičiui, Vytautui Karalevičiui ir Justui Dobiliauskui surašyti pranešimai apie įtarimus dėl ne mažiau kaip 45 mln. eurų projekto lėšų iššvaistymo. Taip pat pranešta apie turto areštą.

Ikiteisminis tyrimas nėra teismo nuosprendis, todėl šių asmenų kaltė negali būti laikoma nustatyta. Taip pat svarbu atskirti baudžiamąją bylą dėl projekto lėšų nuo vėliau viešai išsakytų kaltinimų dėl galimo spaudimo žurnalistams.

„Spaudos klubo“ atvejis: ką nustatė institucijos?

S. Malinauskas daug dėmesio skiria svetainei „Spaudos klubas“, kurioje skelbiami tekstai apie „15min“ vadovą Tomą Balžeką, tyrimų redaktorę Jūratę Damulytę ir kitus su portalu susijusius asmenis. Jis kelia klausimą, ar tokia veikla nėra dalis platesnio spaudimo redakcijai.

Šioje istorijoje yra ir oficialiai nustatytas pažeidimas. 2026 m. kovą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba konstatavo, kad „Spaudos klubas“, anksčiau veikęs kaip VšĮ „Vilniaus magas“, pažeidė T. Balžeko teises rinkdamas jo asmens duomenis. Įstaigai skirtas papeikimas.

Po dviejų mėnesių, 2026 m. gegužę, pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, siejamą su įstaigos vadovu Dainiumi Gulbinu. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas jo kaltės neįrodo.

Šiuos faktus būtina atskirti nuo platesnių kaltinimų. Oficialus sprendimas dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo patvirtina konkretų pažeidimą, tačiau savaime neįrodo, kad „Bankeros“ atstovai jį organizavo, finansavo ar koordinavo platesnę kampaniją prieš „15min“. Tokiai išvadai reikėtų papildomų įrodymų apie konkrečių asmenų veiksmus ir jų tarpusavio ryšius.

„Spaudos klubas“ savo ruožtu tvirtina, kad rengė medžiagą apie Vilhelmą Germaną, o „15min“ esą siekė trukdyti jo veiklai. Šią poziciją jis išdėstė savo svetainėje. „Bankera“ taip pat viešai kaltina „15min“ šališkumu ir teigia, kad žurnalistai nepakankamai atspindėjo bendrovės atsakymus.

Šie prieštaravimai nepanaikina institucijų nustatytų aplinkybių, tačiau taip pat neleidžia be papildomo pagrindimo visų ginče dalyvaujančių asmenų veiksmų laikyti vienos koordinuotos kampanijos dalimi.

Spalio 5-osios pareiškimai: kodėl prabilta apie galimą sistemingą spaudimą?

Po 2026 m. kovą nustatyto asmens duomenų rinkimo pažeidimo ir gegužę pradėto ikiteisminio tyrimo ginčas dėl „15min“ žurnalistų darbo sulaukė platesnio profesinės bendruomenės dėmesio.

2026 m. spalio 5 d. Žurnalistų profesionalų asociacija pareiškė, kad „15min“ redakcija patiria sistemingą spaudimą. Asociacija minėjo skundus įvairioms institucijoms, duomenų apie redakcijos vadovo ir jo artimųjų gyvenimą rinkimą, žurnalistų stebėjimą renginiuose ir reklamą, kurioje kritikuojami tyrimo autoriai. Asociacijos vertinimu, tokie veiksmai gali būti skirti atgrasyti nuo tolesnių publikacijų. Apie pareiškimą pranešė „Lrytas“.

Tą pačią, 2026 m. spalio 5-ąją, Interneto žiniasklaidos asociacija ir „Nacionalinė spauda“ taip pat išreiškė paramą „15min“ žurnalistams. Jų vertinimu, situacija primena SLAPP – strateginius veiksmus ir ieškinius, kurie gali tapti priemone varginti ar įbauginti viešojo intereso klausimus nagrinėjančius asmenis.

Šie pareiškimai yra reikšminga profesinės bendruomenės reakcija į susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto jie nėra teismo išvada, kad konkretūs skundai ar kiti veiksmai buvo neteisėti, koordinuoti arba organizuoti „Bankeros“ atstovų.

Kiti vieši kaltinimai ir jų ribos

Vaizdo įraše S. Malinauskas taip pat aptaria buvusio „Bankeros“ vadovo Tado Dapšio pareiškimą „Lock and Loaded“ bendruomenėje ir kelia klausimų dėl jo ankstesnių ryšių su abiem organizacijomis.

BNS duomenimis, T. Dapšys iš „BankingLab Technologies“ (buvusios „Bankera“) vadovo pareigų pasitraukė 2026 m. rugpjūtį. Tačiau ankstesnės pareigos ar priklausymas organizacijai savaime neįrodo dalyvavimo koordinuojant veiksmus prieš žurnalistus.

Vertinant tokius kaltinimus svarbu atskirti dokumentuotus darbo ar organizacinius ryšius nuo konkrečių veiksmų, kuriems priskiriamas galimai neteisėtas tikslas. Be papildomų duomenų apie sprendimus, susitarimus ar nurodymus šių aplinkybių negalima laikyti koordinuoto spaudimo įrodymu.

Kas dar lieka neatsakyta?

Šioje istorijoje susikerta du skirtingi klausimai. Baudžiamajame tyrime teisėsauga turi nustatyti, kaip buvo panaudotos per žetonų platinimą surinktos lėšos ir ar padarytas nusikaltimas.

Ginče dėl žurnalistų saugumo reikia nustatyti, kurie veiksmai buvo teisėta kritika ir teisės į skundą įgyvendinimas, o kurie galėjo peržengti įstatymų saugomas ribas. Taip pat lieka neatsakytas klausimas, ar atskiri viešai aptariami veiksmai buvo tarpusavyje koordinuojami ir, jei taip, kas už tai atsakingas.

Kol kas galima aiškiai įvardyti institucijų patvirtintus procesinius veiksmus, konkretų nustatytą duomenų rinkimo pažeidimą ir žurnalistų organizacijų viešai išsakytą susirūpinimą. Tačiau iš šių aplinkybių savaime neišplaukia išvada, kad egzistavo vieninga, konkrečių „Bankeros“ atstovų organizuota spaudimo kampanija.

Galutinius atsakymus į ginčijamus teisinius klausimus turi pateikti kompetentingų institucijų tyrimai ir, kai taikytina, teismų sprendimai. Vieši abiejų pusių pareiškimai šių procedūrų nepakeičia.