UTMA 19 Kauno „Žalgirio“ arenoje tapo vienu didžiausių Lietuvos kovinio sporto vakarų. Arenoje susirinko apie 15 tūkst. žiūrovų, o renginys sulaukė didžiulio dėmesio socialiniuose tinkluose ir pasiekė auditoriją, kuri kovomis paprastai domisi retai. Iš 15 kovų net 11 baigėsi nokautais arba techniniais nokautais, todėl iki pat pagrindinės akistatos tempas buvo išskirtinai aukštas.
Esmė
Esmė
Išsami UTMA 19 apžvalga: pagrindinės kovos drama, Stanionio sugrįžimas, titulų kovos, teisėjavimo ginčai ir būsimos akistatos.
- Pagrindinė kova paliko daugiau klausimų nei atsakymų Sergejaus Maslobojevo ir Dominyko Dirksčio akistata nutrūko antrajame raunde dėl Dirksčio rankos skausmo. Daugiausia diskusijų sukėlė ne tik trauma, bet ir jo pasitraukimas iš ringo, vėlesnė 15 tūkst. eurų bauda bei po kovos pasklidusios sąmokslo teorijos.
- Stanionio sugrįžimas tapo viena ryškiausių vakaro istorijų Eimantas Stanionis antrajame raunde sustabdė Kaine Fourie ir po ilgesnės pertraukos sėkmingai sugrįžo į ringą Lietuvoje.
- Du nauji čempionai ir aiškesnis 81 kg turnyro vaizdas Khyzer Hayat nokautavo Martyną Danių, Modestas Žmuidina atėmė diržą iš Dovydo Levickio, o 81 kg aštuntuke išryškėjo Tomo Banskio, Isa Göçmen, Rodrigo Mineiro ir Deivido Jemeljanovo kelias į pusfinalius.
- Teisėjavimas ir traumos tapo viena svarbiausių vakaro temų Igno Pauliukevičiaus ir Modesto Juodpusio papildomas raundas išprovokavo diskusiją apie 10 taškų sistemą, nokdaunų vertę ir tai, kodėl labai artimos kovos teisėjams gali atrodyti skirtingai.
Maslobojevas prieš Dirkstį: sportinė intriga nutrūko per anksti
Didžiausia vakaro tema buvo Sergejaus Maslobojevo ir Dominyko Dirksčio kova. Pirmasis raundas buvo lygesnis, nei daugelis galėjo tikėtis. Abu pradėjo atsargiai, Maslobojevas tiksliau dirbo pavieniais smūgiais, o Dirkstys raundo pabaigoje turėjo kelis agresyvesnius užėjimus.
Vis dėlto peržiūrint epizodus lėčiau matyti, kad nemaža dalis Dirksčio atakų kliudė pirštines arba praskriejo pro šalį. Maslobojevas savo ruožtu pataikė mažiau efektingai atrodančių, bet tikslesnių smūgių. Todėl pirmąjį raundą buvo galima vertinti kaip artimą, nors šiek tiek tikslesnis darbas buvo Maslobojevo pusėje.
Antrajame raunde Maslobojevas pradėjo spausti aktyviau. Netrukus Dirkstys po smūgio kaire ranka sureagavo į skausmą ir kovos nebetęsė. Ta pati ranka anksčiau buvo traumuota, tačiau be medicininės išvados negalima tiksliai pasakyti, ar įvyko naujas lūžis, atsinaujino sena trauma, ar skausmą sukėlė kita problema.
Didžiausią nepasitenkinimą sukėlė tai, kas įvyko po sustabdymo. Dirkstys greitai paliko ringą ir nepasirodė spaudos konferencijoje. Vėliau jam skirta 15 tūkst. eurų bauda už sutartų žiniasklaidos įsipareigojimų nevykdymą. Sportine prasme tai paliko blogą poskonį: jei kovotojas nebegali tęsti, vis tiek tikimasi užbaigti oficialią procedūrą ir profesionaliai uždaryti kovos vakarą.
Sąmokslo teorijos skamba garsiai, bet įrodymų nėra
Po kovos socialiniuose tinkluose netrūko versijų, kad tokia pabaiga galėjo būti suplanuota. Tačiau tam nėra pateikta patikimų įrodymų. Be to, tokia atomazga organizacijai buvo veikiau problema nei nauda: publika liko nepatenkinta, pagrindinis vakaro sportinis klausimas liko neatsakytas, o dėmesys nuo kitų kovų persikėlė į skandalą.
Galima svarstyti, kad nebaigta kova palieka vietos revanšui, tačiau tai jau būtų interpretacija. Vienintelis tvirtas faktas yra tas, kad Dirkstys antrojo raundo pradžioje kovos nebetęsė dėl rankos problemos, o visa kita reikalauja įrodymų, kurių šiuo metu nėra.
Kandimo epizodas ir teisėjo įspėjimas
Kovoje buvo ir keli grubūs epizodai. Viename jų Dirksčio veiksmas klinče prie Maslobojevo ausies iš vaizdo įrašo gali atrodyti kaip bandymas kąsti, tačiau vien iš turimos medžiagos tyčios patikimai nustatyti negalima. Vėliau teisėjas Edvardas Strikertas Dirkščiui skyrė griežtą įspėjimą.
Šis epizodas svarbus ne dėl sensacijos, o dėl bendresnės ribos: emocija ir konfliktas gali būti kovinio sporto šou dalis, tačiau ringe viską riboja taisyklės. Kai kovotojas jas peržengia, teisėjas turi reaguoti nepriklausomai nuo to, kas yra favoritas ar kokia istorija buvo kuriama prieš renginį.
Traumos ir kovotojo sprendimas tęsti
Dirksčio situacija natūraliai iškėlė klausimą, kiek kovotojas turėtų rizikuoti, kai ringe pajunta traumą. Koviniame sporte daug atletų į kovas ateina nevisiškai sveiki, o pasirengimo metu smulkesnės traumos yra beveik neišvengiamos. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad su bet kokia trauma kovą būtina tęsti.
Sportiniu požiūriu kritika kilo todėl, kad dar prieš kovą buvo žinoma apie ankstesnę rankos problemą. Jeigu sveikatos būklė neleido saugiai kovoti, alternatyva buvo atidėti susitikimą. Jeigu sprendimas žengti į ringą vis dėlto priimtas, natūralu, kad publika tikisi matyti maksimalų bandymą kovoti tiek, kiek leidžia reali būklė.
Kas toliau Maslobojevui ir ar realus revanšas
Maslobojevo ateitis po UTMA 19 liko atvira. Jo tolesnis kelias priklausys nuo naujų susitarimų ir paties sportininko planų. Galimas revanšas su Dirksčiu sportiškai būtų suprantamas, nes pirmoji kova aiškaus atsakymo nedavė, tačiau tam pirmiausia reikėtų Dirksčio sveikatos patvirtinimo ir abiejų pusių susitarimo.
Stanionio sugrįžimas: greita pergalė ir svarbus testas po pertraukos
Eimanto Stanionio sugrįžimas tapo viena ryškiausių pozityvių vakaro istorijų. Jis prieš Kaine Fourie kelis kartus siuntė varžovą į nokdauną, o kova baigėsi antrajame raunde. Po ilgesnės pertraukos svarbiausia buvo ne tik pati pergalė, bet ir galimybė vėl pamatyti Stanionį aktyviai dirbantį ringe.
Po kovos vėl kilo diskusijų dėl varžovo lygio. Profesionaliajame bokse tai sudėtingesnis klausimas nei vien pažvelgti į rekordą. Aukšto lygio kovotoją atvežti į Lietuvą kainuoja brangiai, o pavojingi, bet tarptautinei rinkai mažiau žinomi varžovai dažnai nėra patrauklūs nei televizijoms, nei didesnėms reklaminėms kampanijoms.
Kovos su Jaron Ennis kontekstas
Kalbėdamas apie ankstesnį pralaimėjimą Jaron Ennis, Stanionis pasakojo prieš kovą sirgęs, turėjęs problemų su ausimis, prasčiau girdėjęs ir jautęs koordinacijos sutrikimų. Kartu jis pats pabrėžė, kad tai nėra įrodymas, jog visiškai sveikas būtų laimėjęs.
Ši istorija gerai parodo vieną kovinio sporto realybę: sportininkai dažnai priima sprendimus kovoti neidealios būklės. Kartais tai baigiasi sėkmingai, kartais – ne. Todėl atskirų atvejų negalima mechaniškai lyginti, ypač kai kalbama apie skirtingas traumas ir skirtingą jų sunkumą.
Dar viena didelė kova Lietuvoje?
Po UTMA 19 išliko ir didesnio bokso vakaro Lietuvoje idėja. Stanionis neslėpė, kad norėtų dar kartą kovoti namuose, o tokia UTMA auditorija rodo, jog paklausa egzistuoja. Tačiau aukščiausio lygio bokso renginiui reikėtų didelio finansinio partnerio ir varžovo, kuris būtų sportiškai bei komerciškai prasmingas.
Dvi titulinės kovos: Hayat nokautas ir Žmuidinos persilaužimas
Khyzer Hayat ir Martyno Daniaus kovoje išryškėjo labai aiškus taktinis planas. Danius nuo pradžių siekė spausti rankomis ir greitai užbaigti kovą, o Hayat nuosekliai atakavo galinę koją. Kai varžovo dėmesys nusileido žemyn, Hayat pakeitė smūgio aukštį ir spyriu į galvą nokautavo Danių jau pirmajame raunde.
Hayat pasirodymas dar kartą parodė jo techninį lygį: jis nesivėlė į chaotišką apsikeitimą, o nuosekliai kūrė finišą keliomis skirtingomis atakomis. Vietos pretendentams toks čempionas kelia sudėtingą užduotį, nes reikia ne tik atlaikyti jo jėgą, bet ir perskaityti taktinį žaidimą.
63,5 kg kategorijoje Modestas Žmuidina atėmė čempiono diržą iš Dovydo Levickio. Pirmoje kovos pusėje Levickis atrodė labai gerai: sėkmingai naudojo kojas ir kelius, o bokso apsikeitimuose dažnai buvo greitesnis.
Lūžis įvyko trečiajame raunde, kai po spyrio Levickis pradėjo sunkiau remtis koja. Žmuidina padidino spaudimą ir kovą užbaigė smūgiais į korpusą. Kadangi iki traumos kova buvo konkurencinga, revanšas sportiškai atrodytų logiškas.
Ši dvikova parodė ir kitą problemą: 63,5 kg kategorijoje pretendentų ratas dar nėra labai platus. Už Žmuidinos ir Levickio rikiuojasi Deividas Žamba, Žygimantas Kiudelis ir keli kiti vardai, todėl norint palaikyti aukštą titulinių kovų lygį gali prireikti daugiau užsienio sportininkų.
81 kg aštuntukas: Banskio proveržis ir Mineiro kontroversija
Tomas Banskis prieš Mantvydą Perednį dar kartą parodė, kodėl laikomas vienu ryškiausių jaunų UTMA kovotojų. Pirmajame raunde jis kelis kartus siuntė varžovą į nokdauną, daug žalos padarė smūgiais į korpusą ir sustabdė kovą.
Perednio pasirodymas vis tiek vertas pagarbos: jis priėmė sudėtingą kovą būdamas natūraliai mažesnis ir kelis kartus kilo po sunkių smūgių. Tai nebuvo lygi kova, bet ji gerai parodė jo atsparumą.
Banskio pusfinalio varžovas Isa Göçmen Ričardą Kulį taip pat sustabdė pirmajame raunde, tik čia lemiamas buvo tikslus smūgis į kepenų sritį. Göçmen išsiskiria fiziškumu, patirtimi ir kompaktiška gynyba, todėl pusfinalis turėtų tapti rimtu Banskio testu.
Kitoje turnyro pusėje Rodrigo Mineiro nevienbalsiu teisėjų sprendimu įveikė Oskarą Buinicką. Tačiau svarbiausias ginčas kilo dėl epizodo, kai Mineiro smūgiavo jau po teisėjo komandos stabdyti veiksmą. Už tai jam buvo atimtas taškas.
Toks pažeidimas nėra smulkmena. Smūgis po komandos gali pakeisti visą kovos eigą, ypač jei po jo varžovas pradeda judėti prasčiau. Buinicko koja vėliau akivaizdžiai kėlė problemų, nors iš vien vaizdo neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek tam įtakos turėjo būtent nelegalus smūgis. Vėliau tašką už taisyklių pažeidimą prarado ir pats Buinickas.
Deividas Jemeljanovas Arnoldą Misiūną palaužė nuosekliais spyriais į blauzdą. Tai buvo geras pavyzdys, kaip kaupiasi žala apatinei kojos daliai: iš pradžių atskiri smūgiai neatrodo lemiami, bet po kelių raundų varžovui tampa vis sunkiau normaliai remtis koja ir išlaikyti judėjimą.
Taip susiformavo kitas 81 kg pusfinalis – Mineiro prieš Jemeljanovą.
Pauliukevičius prieš Juodpusį: kodėl prireikė papildomo raundo
Viena techniškai įdomiausių vakaro diskusijų kilo dėl Igno Pauliukevičiaus ir Modesto Juodpusio kovos. Pagal 10 taškų sistemą raundo laimėtojas paprastai gauna 10 taškų, pralaimėtojas – 9, o nokdaunas gali padidinti skirtumą iki 10:8.
Juodpusis geriau atrodė pirmuosiuose raunduose, tačiau Pauliukevičius trečiojo pabaigoje pasiuntė jį į nokdauną. Tai išlygino bendrą teisėjų vertinimą ir pagal taikytą formatą prireikė papildomo raundo.
Problema ta, kad jo paskelbimas užtruko. Dėl to Juodpusis po nokdauno turėjo daugiau laiko atsigauti nei būtų gavęs per standartinę minutės pertrauką. Procedūriškai tai nėra idealu, tačiau savaime neįrodo, kad rezultatas buvo sąmoningai formuojamas Pauliukevičiaus naudai.
Pats papildomas raundas buvo labai artimas. Juodpusis daugiau taškavo judėdamas atgal, o Pauliukevičius spaudė ir antroje raundo pusėje pataikė sunkesnių smūgių. Tokiose kovose du teisėjai gali matyti tą patį raundą skirtingai, nes vienas daugiau vertins švarių smūgių skaičių, kitas – stipresnį poveikį ir efektyvų spaudimą.
Po Pauliukevičiaus pergalės buvo paskelbta būsima jo kova su Nagliu Kanišausku. Ši akistata įdomi tuo, kad abu UTMA 19 turėjo sudėtingesnes kovas nei galėjo tikėtis: Pauliukevičiui prireikė papildomo raundo, o Kanišauskas Dovydą Girdzevičių sustabdė tik trečiajame.
Balsys, Lukošiūnas, Rimkus ir kitos svarbios vakaro istorijos
Evaldas Balsys Deividą Danylą nokautavo trečiajame raunde. Iki finišo jis nuosekliai spaudė, keitė atakų aukščius ir vertė varžovą dirbti dideliu tempu. Galiausiai lemiamu tapo kairysis šoninis smūgis. Po kovos Balsys sulaukė Vito Karoso iššūkio, todėl 67 kg kategorijoje atsirado aiški nauja istorija.
Nauris Lukošiūnas laimėjo teisėjų sprendimu, nors kovos metu, jo paties teigimu, jam plyšo kairysis bicepsas. Likusią kovos dalį jis turėjo smarkiai riboti tos rankos naudojimą ir prisitaikyti taktiškai. Pergalė įspūdinga, tačiau dabar svarbiausias klausimas – traumos rimtumas ir atsistatymo trukmė.
Naglis Kanišauskas trečiajame raunde sustabdė Dovydą Girdzevičių. Jaunesnis Girdzevičius dar kartą parodė, kad gali konkuruoti su labiau patyrusiais varžovais, o Kanišauskui ši kova tapo realiu testu sunkesnėje svorio kategorijoje.
Dovydas Rimkus antrajame raunde techniniu nokautu įveikė Aleksandrą Akanovičių. Šįkart jis atrodė mobilesnis ir mažiau priklausomas nuo vien agresyvaus darbo pirmu numeriu. Jeigu toks balansas išliks, aukštesnėje svorio kategorijoje Rimkus gali turėti daugiau taktinių pasirinkimų.
Deividas Žamba teisėjų sprendimu įveikė Romualdą Augą. Augai tai buvo paskutinė profesionali kova. Jis atlaikė visus tris raundus ir privertė jaunesnį varžovą rimtai dirbti, todėl atsisveikinimas buvo kur kas svarbesnis už sausą rezultatą.
Žygimantas Kiudelis Milaną Majauską sustabdė greitai, lemiamą smūgį atlikdamas keliu. Jam tai dar vienas ženklas, kad po ankstesnių svyravimų rezultatai ir pasirodymai juda aukštyn.
Kas liko po UTMA 19
UTMA 19 sportine prasme buvo daug stipresnis renginys, nei gali pasirodyti vien pažvelgus į pagrindinės kovos skandalą. Vakare netrūko ankstyvų finišų, atsirado du nauji čempionai, išryškėjo 81 kg turnyro pusfinaliai, sėkmingai sugrįžo Stanionis, o keliose svorio kategorijose jau susiformavo būsimos svarbios kovos.
Tačiau Maslobojevo ir Dirksčio atomazga neišvengiamai užgožė didelę dalį to pozityvo. Būtent ši kova turėjo duoti aiškiausią atsakymą į ilgai kurtą sportinį konfliktą, o vietoje jo liko trauma, nutraukta kova ir klausimas, ar šiai istorijai dar reikės revanšo.
Komentarai