Husių smūgiai Saudo Arabijai sužeidė 73 žmones

Rugsėjo 8-oji atnešė kelias atskiras karines eskalacijas nuo Arabijos pusiasalio iki Ukrainos. Artimuosiuose Rytuose husiai surengė vieną didžiausių pastarojo meto atakų prieš Saudo Arabiją, Iranas skelbė apie naujus incidentus Hormuzo sąsiauryje, o Europoje bepilotis kirto Rumunijos oro erdvę. Tuo metu Rusija tęsė smūgius Ukrainai, o Kyjivo sąjungininkai vėl ieškojo būdų papildyti oro gynybos raketų atsargas.

Husių raketos ir dronai smogė pietų Saudo Arabijai

Iranui artimi Jemeno husiai surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš pietinę Saudo Arabiją. Smūgiai ir pavojaus perspėjimai apėmė Abha, Khamis Mushait, Jazan ir Najran teritorijas.

Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos duomenimis, buvo sužeisti 73 civiliai, tarp jų moterys ir vaikai. Nukentėjo ir energetikos infrastruktūra. „Reuters“ pranešė, kad kilo gaisrų, o kai kurių energetikos objektų veikla buvo laikinai sustabdyta.

Palydoviniai vaizdai rodė tirštus dūmus virš „Saudi Aramco“ infrastruktūros. NASA duomenyse buvo matyti juodų dūmų debesis virš Jazan naftos perdirbimo komplekso ir dūmai ties naftos paskirstymo objektu Abhoje.

Husiai teigė dešimtimis balistinių raketų ir dronų atakavę Khamis Mushait karinę bazę bei „Saudi Aramco“ infrastruktūrą Abhoje, Najrane ir Jazan. Tikslaus visų paleistų ginklų skaičiaus ir kiekvieno smūgio rezultato nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija atakas pavadino pavojinga eskalacija ir pareiškė imsianti priemonių grėsmės šaltiniams neutralizuoti. Husių kontroliuojama žiniasklaida vėliau taip pat skelbė apie Saudo Arabijos smūgius Jemene, o Saudo Arabijos remiamai Jemeno valdžiai lojalios pajėgos tuo metu vykdė naujas operacijas prieš husių pozicijas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė Irano vaidmenį remiant husius. Vis dėlto grupuotės nereikėtų vadinti tiesioginiu Irano Islamo revoliucinės gvardijos padaliniu: Iranas ją ginkluoja ir remia, tačiau husiai yra atskira Jemeno ginkluota organizacija.

Atakos turėjo ir ekonominį atgarsį. Brent naftos kaina po naujos eskalacijos kilo, rinkai vertinant ne tik padarytą žalą, bet ir riziką, kad tolesni smūgiai gali paveikti daugiau Persijos įlankos energetikos bei eksporto infrastruktūros.

Hormuzo sąsiauryje – du incidentai su JAV bepiločiais aparatais

Iranas teigia numušęs MQ-1 klasės droną

Irano žiniasklaida paskelbė, kad šalies oro gynyba virš Hormuzo sąsiaurio numušė JAV MQ-1 klasės bepilotį orlaivį. „Anadolu“ citavo pusiau oficialią Irano naujienų agentūrą „Fars“, kuri teigė, kad aparatas buvo aptiktas, sekamas ir sunaikintas oro gynybos priemonėmis.

Tačiau tuo metu nebuvo viešo JAV patvirtinimo apie būtent šio aparato praradimą. Todėl pradiniame pasakojime minėta konkreti „MQ-1C Gray Eagle“ versija neturėtų būti laikoma patvirtintu faktu.

Iranas skelbia perėmęs JAV povandeninį bepilotį aparatą

Irano Islamo revoliucinė gvardija taip pat pareiškė prie Hormuzo sąsiaurio įėjimo perėmusi JAV kariuomenei priklausantį nepilotuojamą povandeninį aparatą.

Iranas jį pristatė kaip vieną moderniausių amerikiečių žvalgybos sistemų, tačiau JAV pusės pateikta versija buvo kitokia. JAV pareigūnas nurodė, kad vienas amerikiečių povandeninis karinis dronas regione buvo sugedęs daugiau kaip parą prieš Irano pranešimą ir kad tai buvo senesnis aparatas be įslaptintos sonaro ar radaro įrangos.

Todėl teiginiai, kad Iranas būtinai gavo ypač jautrią technologiją, kurią galėtų perduoti Kinijai ar Rusijai, šiuo metu yra spekuliacija. Patikimai galima pasakyti, kad JAV pripažino vieno aparato gedimą, o Iranas paskelbė jį perėmęs.

Dronas kirto Rumunijos oro erdvę ir nukrito Moldovoje

Europoje rimtas oro erdvės incidentas įvyko Rumunijoje. Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, oro taikinys pirmiausia buvo pastebėtas į vakarus nuo Chișinău, o vėliau įskrido į Rumunijos teritoriją maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo Iași.

Iași ir šiaurinės Vaslui apskrities gyventojams buvo išsiųsti RO-Alert perspėjimai. Vėliau perspėjimų zona išplėsta į Neamț, Suceava ir Botoșani apskritis. Iași oro uoste laikinai sustabdytos skrydžių operacijos.

Iš Mihail Kogălniceanu oro bazės buvo pakelti du NATO sustiprinto oro policijos budėjimo misijoje dalyvaujantys Ispanijos F-18 naikintuvai. Oficialiai skelbta, kad jie buvo pasiųsti oro taikiniui stebėti.

Pradiniame pasakojime buvo teigiama, kad naikintuvai bandė droną numušti ar prieš jį naudojo elektroninę kovą, tačiau Rumunijos gynybos ministerijos viešas pranešimas to nepatvirtino.

Vėliau aparatas vėl pasirodė Moldovos oro erdvėje. Moldovos institucijos pranešė, kad jis nukrito saulėgrąžų lauke netoli Mihăilenii Vechi kaimo Rîșcani rajone. Po kritimo kilo keli gaisro židiniai, tačiau žmonės nenukentėjo.

Iš karto po incidento Moldovos policija pabrėžė, kad tikslus aparato modelis dar nustatinėjamas. Todėl jo nereikėtų kategoriškai vadinti konkrečiu rusiško „Shahed“ modeliu remiantis vien pirminiais pranešimais.

Rumunijos žvalgyba paskelbė sužlugdžiusi sabotažo operaciją

Tą pačią dieną Rumunijos žvalgybos tarnyba SRI paskelbė apie kitą, su drono skrydžiu tiesiogiai nesusijusį saugumo incidentą. SRI pranešė, kad kartu su prokurorais ir kitomis institucijomis sustabdė įtariamą su Rusija siejamą sabotažo operaciją ir sulaikė Rusijos pilietį.

Pasak tarnybos, vyras buvo stebimas nuo 2026 m. vasario. Tyrėjai įtaria, kad per tarpininką jis gavo nurodymus fotografuoti ir filmuoti strategiškai svarbius objektus: ryšių centrus, NATO sąjungininkų naudojamas karines bazes, Rumunijos nacionalinio saugumo institucijas ir kritinę infrastruktūrą.

SRI taip pat teigia, kad įtariamasis dokumentavo Rumunijoje buvusius Ukrainos „Antonov“ krovininius lėktuvus. Tarnyba veiklos modelį sieja su Rusijos koordinuotais tinklais, anksčiau tirtais Rumunijoje ir kitose Europos šalyse. Tai tebėra institucijų pateikta tyrimo versija, o ne teismo nustatyta kaltė.

Rusija surengė naują raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą

Ukrainos sostinę naktį vėl atakavo Rusijos raketos ir dronai. „Reuters“ duomenimis, Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės, dar beveik 30 buvo sužeista.

Buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, mokykla, klinika, bendrabutis, sandėliai ir kiti objektai. Per vieną iš smūgių taip pat nukentėjo televizijos kanalo pastatas.

Atakos negalima sutraukti iki teiginio, kad į Kyjivą tiesiog pataikė dvi balistinės raketos. Ukrainos oro pajėgos skelbė numušusios 142 dronus, 31 iš 32 sparnuotųjų raketų ir dvi balistines raketas, tačiau bendro paleistų balistinių raketų skaičiaus viešai nenurodė.

Ataka įvyko po trumpos pauzės, sutapusios su JAV pasiuntinių Steve Witkoff ir Jared Kushner vizitais Maskvoje ir Kyjive. Tuo metu apie esminį diplomatinį proveržį paskelbta nebuvo.

Vokietija skirs Ukrainai papildomų PAC-2 raketų

Didėjant Rusijos raketų grėsmei, Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius paskelbė apie skubų papildomų PAC-2 gaudyklių perdavimą Ukrainai iš Bundeswehr atsargų.

Vokietija taip pat paragino kitus sąjungininkus peržiūrėti savo atsargas. Konkretus perduodamų raketų skaičius viešai nepaskelbtas.

PAC-2 yra „Patriot“ sistemos gaudyklės, o ne naujos visos „Patriot“ baterijos. Ukrainai jos svarbios todėl, kad intensyvios Rusijos raketų atakos greitai eikvoja ribotas vakarietiškų oro gynybos raketų atsargas.

Ukraina parodė savo kuriamą „Koral“ oro gynybos sistemą

Ukraina tuo pat metu mėgina mažinti priklausomybę nuo užsienio gaudyklių. Lenkijoje vykusioje MSPO 2026 gynybos parodoje pirmą kartą viešai parodytas vietinės „Koral“ oro gynybos sistemos mobilus paleidimo įrenginys.

Viešai paskelbti parametrai rodo, kad raketa sveria apie 450 kilogramų, turi 36 kilogramų kovinę galvutę, naudoja inercinę navigaciją, radijo korekciją ir aktyvų radarų taikinio sekimą galutinėje skrydžio fazėje.

Sistema kuriama kovai su aerodinaminiais ir dalimi balistinių taikinių. Projektas pradėtas dar 2016 metais.

Ankstesnė projekto versija buvo siejama su maždaug 30 kilometrų veikimo nuotoliu, tačiau dabartinė raketa tapo didesnė ir sunkesnė, o jos maksimalus nuotolis bei perėmimo aukštis viešai neatskleisti. Todėl senojo 30 kilometrų skaičiaus negalima automatiškai taikyti dabartinei sistemai.

Vien paleidimo įrenginio demonstracija taip pat nereiškia, kad „Koral“ jau priimta į ginkluotę ar gaminama serijomis. Vis dėlto projektas rodo Ukrainos pastangas susikurti daugiau nuosavų oro gynybos komponentų.

Ukrainos dronai pasiekė Saratovo naftos perdirbimo gamyklą

Rusijos Saratovo regione naktį taip pat vyko didelė dronų ataka. Vietos gyventojų filmuota ir atvirųjų šaltinių stebėtojų geolokuota medžiaga rodė sprogimus bei gaisrą Saratovo naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.

„Kyiv Independent“ skelbė, kad stebėjimo grupė „Astra“ geolokavo gyventojų vaizdus ir nustatė gaisro vietą gamyklos teritorijoje. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad įmonė buvo visiškai sunaikinta ar ilgam išjungta – tikslus veiklos sutrikimo mastas nebuvo patvirtintas.

Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad per nakties ataką regione nukentėjo dešimt žmonių, tarp jų trys vaikai, o šeši žmonės buvo hospitalizuoti. Jis šių sužeidimų tiesiogiai nesusiejo su pačia naftos perdirbimo gamykla.

Smūgis tęsia Ukrainos kampaniją prieš Rusijos degalų gamybos ir logistikos infrastruktūrą. Tokiais smūgiais siekiama apsunkinti kuro tiekimą kariuomenei ir didinti ekonomines karo sąnaudas.

Maskva bando švelninti santykių su Armėnija krizę

Paskutinis aptartas įvykis nėra tiesioginis mūšio lauko epizodas, tačiau susijęs su Rusijos saugumo įtakos silpnėjimu Pietų Kaukaze. „Rossotrudničestvo“ vadovas Igor Chaika Rusijos ir Armėnijos santykius apibūdino kaip normalius ir pripažino, kad juose būna pakilimų bei nuosmukių.

Pradiniame pasakojime teigta, kad Armėnija ką tik paskelbė visiškai pasitraukianti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, tačiau toks rėminimas nėra tikslus.

Armėnija dalyvavimą CSTO įšaldė dar 2024 metais ir de facto jos veikloje nebedalyvauja, tačiau formalus pasitraukimo procesas ilgą laiką liko neužbaigtas. CSTO generalinis sekretorius dar rugpjūčio pabaigoje teigė, kad galutinis sprendimas dėl Armėnijos statuso nėra priimtas.

Ministras pirmininkas Nikol Pashinyan yra ne kartą leidęs suprasti, kad šalis neketina grįžti prie ankstesnio dalyvavimo organizacijoje. Todėl svarbiausia šios istorijos dalis – ne naujas formalus rugsėjo 8-osios išstojimas, o Maskvos bandymas viešai rodyti santykius kaip valdomus, nors Armėnijos atsiribojimas nuo Rusijos vadovaujamo saugumo bloko jau tęsiasi ne vienus metus.