Rugsėjo 18-osios naujienose ryškios Europos saugumo ir ekonomikos temos. Lietuvai tiesiogiai aktualus vis dar nepatvirtintas JAV sprendimas dėl rotacinių pajėgų, o platesniam regionui – nauji oro gynybos, paramos Ukrainai ir energijos tiekimo sprendimai.
Esmė
Esmė
Pentagonas peržiūri pajėgas Europoje, Lenkija jungiasi prie priešraketinės koalicijos, o nafta išlieka virš 100 JAV dolerių.
- Lietuva laukia JAV sprendimo Pentagone tęsiama JAV karinio buvimo Europoje peržiūra. Kęstutis Budrys sako, kad rotacinių JAV pajėgų Lietuvoje realu sulaukti dar šiemet, tačiau datos ir karių skaičius dar nepaskelbti.
- Lenkija prisijungė prie priešraketinės koalicijos Donald Tusk paskelbė, kad Lenkija oficialiai prisijungė prie Ukrainos ir kitų partnerių iniciatyvos, skirtos bendrai priešbalistinių raketų gynybai.
- Ukrainai – 3,3 mlrd. eurų Europos Komisija paskelbė apie 3,3 mlrd. eurų išmoką Ukrainos gynybos pirkimams – dronams ir raketoms.
- Nafta virš 100 dolerių, Japonija kelia palūkanas Brent kaina penktadienį užsidarė ties 104,87 JAV dolerio už barelį, o Japonijos bankas bazinę palūkanų normą pakėlė iki 1,25 proc. – aukščiausio lygio per 31 metus.
JAV peržiūri pajėgas Europoje, Lietuva laukia rotacijos sprendimo
Rugsėjo 18 d. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich prisijungė prie Pentagono brifingo apie JAV karinio buvimo Europoje peržiūrą, skelbia Reuters. Peržiūra dar nėra galutinis sprendimas mažinti pajėgas: svarstomi keli variantai, o Europoje šiuo metu yra apie 80 tūkst. JAV karių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį sakė, kad JAV rotacinių pajėgų Lietuvoje realu sulaukti dar šiemet, tačiau konkrečių datų ar karių skaičiaus Vašingtonas dar nepaskelbė. LRT cituojamas ministras sprendimą siejo su platesne JAV pajėgų išdėstymo peržiūra; krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat rengiasi vykti į JAV tartis Kongrese ir Pentagone.
Lenkija prisijungė prie priešraketinės koalicijos su Ukraina
Rugsėjo 18 d. Lenkija oficialiai prisijungė prie Ukrainos ir kitų partnerių priešbalistinių raketų koalicijos, per susitikimą Vakarų Ukrainoje paskelbė premjeras Donald Tusk, praneša Reuters. Iniciatyva numato bendrą darbą kuriant pigesnę balistinių raketų perėmimo sistemą ir stiprinant regioninę oro gynybą.

Sprendimas paskelbtas naujos Karpatų regiono iniciatyvos susitikime. Ukrainos prezidento biuras tarp bendradarbiavimo sričių įvardijo saugumą, energetiką ir transporto jungtis. Tusk taip pat paskelbė apie naują Lenkijos pagalbos Ukrainai paketą, tačiau jo detalių nepateikė.
ES Ukrainai skyrė 3,3 mlrd. eurų dronams ir raketoms
Rugsėjo 18 d. Europos Komisija paskelbė apie 3,3 mlrd. eurų išmoką Ukrainos gynybos pirkimams, skirtą dronams ir raketoms, nurodo Europos Komisija. Tai ketvirtoji išmoka pagal 90 mlrd. eurų vertės „Ukraine Support Loan“ gynybos dalį.

Komisijos duomenimis, po šios išmokos 2026 m. pagal paskolą Ukrainai jau išmokėta beveik 15 mlrd. eurų gynybai ir platesnei paramai. Finansavimo schema 2026–2027 m. numato 60 mlrd. eurų gynybai ir 30 mlrd. eurų biudžeto paramai.
Nafta išlieka virš 100 dolerių, Lietuvoje dyzelinas pabrango
Rugsėjo 18 d. Brent nafta prekybą baigė ties 104,87 JAV dolerio už barelį, o WTI – ties 100,30 dolerio, skelbia Reuters. Kinijai paraginus Iraną padėti mažinti husių atakas prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, kainos dieną smuko, tačiau laivyba per Hormūzo sąsiaurį tebėra smarkiai apribota.

Lietuvoje penktadienio rytą vidutinė dyzelino kaina padidėjo 0,48 proc. iki 2,241 euro už litrą, o benzino sumažėjo 0,28 proc. iki 1,939 euro, rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Agentūra pažymi, kad mažmenines kainas veikia ir didmeninės degalų kainos bei pabrangusi nafta; vienos dienos pokyčio negalima priskirti vienam konkrečiam geopolitiniam įvykiui.
Japonijos bankas palūkanas pakėlė iki 31 metų aukštumų
Rugsėjo 18 d. Japonijos bankas padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 1,25 proc., aukščiausio lygio per 31 metus, praneša Reuters. Sprendimas priimtas balsais 7 prieš 2, bankui daugiau dėmesio skiriant rizikai, kad infliacija gali viršyti jo 2 proc. tikslą.

Jena po sprendimo susilpnėjo, nes rinkos vertino dviejų valdybos narių nepritarimą ir neaiškų tolesnio palūkanų didinimo tempą. Žingsnis tęsia Japonijos atsitraukimą nuo daugelį metų vykdytos itin laisvos pinigų politikos.
Komentarai