Rugsėjį infliacija Lietuvoje preliminariai pakilo iki 6,1 proc.

Rugsėjo 28 d. paskelbtas Valstybės duomenų agentūros išankstinis įvertis rodo, kad kainų spaudimas rudens pradžioje sustiprėjo. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, bendras vartotojų kainų lygis pagal SVKI pakilo 0,9 proc. Rugpjūtį, palyginti su liepa, galutiniais duomenimis buvo fiksuotas 0,1 proc. kainų sumažėjimas.

Vidutinė metinė infliacija, kuri lygina paskutinių 12 mėnesių kainų vidurkį su ankstesniu 12 mėnesių laikotarpiu, rugsėjį preliminariai sudarė 4,5 proc. Rugpjūtį šis rodiklis siekė 4,3 proc.

Energija išlieka pagrindiniu kainų augimo varikliu

Ryškiausiai rugsėjo duomenyse išsiskiria energijos ir transporto sąnaudos. Dyzelino kaina per metus padidėjo 52,1 proc., medienos kuro, įskaitant granules ir briketus, – 40,9 proc., šilumos energijos – 39,7 proc., benzino – 38,5 proc. Kiti transporto priemonių degalai brango 23,8 proc.

Brango ir dalis paslaugų. Asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos per metus pabrango 13,4 proc., atostogų išvykos – 9,5 proc., elektros energija – 9,2 proc., restoranų ir kavinių paslaugos – 6,9 proc.

Tokia struktūra svarbi todėl, kad bendras 6,1 proc. rodiklis nereiškia, jog visos prekės ir paslaugos pabrango vienodai. Bendrą infliaciją lemia ir konkrečių kainų pokyčio dydis, ir tų prekių bei paslaugų svoris vartojimo krepšelyje.

Dalis maisto ir prekių buvo pigesnės nei prieš metus

Kitoje svarstyklių pusėje – prekės, kurių kainos per metus mažėjo. Švieži kaulavaisiai ir sėklavaisiai atpigo 22,5 proc., bulvės – 10,9 proc., sviestas ir kiti pieno riebalai – 10,5 proc. Taip pat 10,5 proc. atpigo garso ir vaizdo įrenginiai, o naudoti automobiliai – 4 proc.

Atpigimas atskirose kategorijose infliacijos nepanaikina. Bendras indeksas apima platų vartojimo krepšelį, todėl vienos kainos gali kristi tuo pat metu, kai sparčiai brangstanti energija ar paslaugos kelia bendrą rodiklį.

Rugpjūčio išankstinis įvertis buvo pakoreguotas

Rugsėjo rodiklį verta lyginti su galutiniu, o ne išankstiniu rugpjūčio skaičiumi. Rugpjūčio pabaigoje buvo skelbta, kad metinė infliacija pagal SVKI preliminariai siekė 5,8 proc., tačiau galutiniai duomenys parodė 5,6 proc. Todėl dabartinis 6,1 proc. rugsėjo įvertis reiškia 0,5 procentinio punkto paspartėjimą, lyginant su galutiniu rugpjūčio rodikliu.

Ankstesnį rugpjūčio įvertį ESMYN apžvelgė publikacijoje apie rugpjūčio infliaciją Lietuvoje.

Ką reiškia SVKI ir kodėl skaičius dar išankstinis?

SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas, skaičiuojamas pagal bendrą Europos Sąjungos metodiką. Jis skirtas tam, kad infliacijos rodiklius būtų galima palyginti tarp valstybių. Tai nėra tas pats rodiklis kaip nacionalinis vartotojų kainų indeksas, todėl jų reikšmės tą patį mėnesį gali skirtis.

Rugsėjo 6,1 proc. rodiklis kol kas yra išankstinis. Galutiniai mėnesio duomenys gali būti patikslinti, kaip nutiko rugpjūtį. Todėl svarbiausia dabartinė žinia yra ne vien pats skaičius, o kryptis: po 5,4 proc. liepą ir 5,6 proc. rugpjūtį metinis kainų augimas rugsėjį preliminariai dar paspartėjo.

Energija tebėra pagrindinė rizika

Lietuvos bankas rugsėjo ekonomikos apžvalgoje energiją įvardijo kaip pagrindinį pastarojo infliacijos padidėjimo veiksnį. Banko vertinimu, energijos kainų raidą veikė aukštesnės naftos ir dujų kainos, taip pat mokestiniai ir šildymo kuro rinkos veiksniai.

Kol kas rugsėjo duomenys rodo, kad energijos kainų šuolis tebėra svarbiausia infliacijos istorijos dalis. Galutiniai rugsėjo rodikliai parodys, ar 6,1 proc. išankstinis įvertis išliks, ir leis tiksliau įvertinti atskirų prekių bei paslaugų indėlį.