Rugpjūtį infliacija Lietuvoje preliminariai pakilo iki 5,8 proc.

Lietuvoje metinis kainų augimas vasaros pabaigoje vėl paspartėjo. Valstybės duomenų agentūros išankstiniu vertinimu, 2026 m. rugpjūtį metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 5,8 proc.

Tai naujausias šiuo metu paskelbtas Lietuvos infliacijos rodiklis. Liepą metinė infliacija pagal tą patį indeksą sudarė 5,4 proc., tad rugpjūčio išankstinis įvertis rodo 0,4 procentinio punkto paspartėjimą. Palyginti su liepa, bendras vartotojų kainų lygis rugpjūtį preliminariai padidėjo 0,1 proc.

Vidutinė metinė infliacija, kuri lygina pastarųjų dvylikos mėnesių kainų vidurkį su ankstesniu dvylikos mėnesių laikotarpiu, rugpjūtį preliminariai siekė 4,3 proc.

Energija ir degalai kelia didžiąją dalį spaudimo

Rugpjūčio duomenys gana aiškiai parodo, kad aukštą bendrą infliacijos rodiklį šiuo metu stipriai veikia ne vienodas visų prekių ir paslaugų brangimas, o keli ypač sparčiai pabrangę komponentai.

Per metus benzinas pabrango 27,5 proc. ir prie bendros metinės infliacijos pridėjo 0,849 procentinio punkto. Šilumos energijos kainos buvo 39,7 proc. didesnės nei prieš metus, jų indėlis siekė 0,819 procentinio punkto. Dyzelinas pabrango 37,9 proc. ir pridėjo dar 0,650 procentinio punkto.

Vien šios trys pozicijos, sudėjus Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotą jų įtaką, paaiškina apie 2,3 procentinio punkto iš 5,8 proc. metinės infliacijos. Tai reiškia, kad reikšminga dabartinio kainų augimo dalis yra susijusi su energijos ir transporto sąnaudomis.

Prie infliacijos taip pat prisidėjo asmeninių automobilių techninė priežiūra ir remontas, kurių kainos per metus pakilo 12,7 proc., restoranų ir kavinių paslaugos, pabrangusios 6,6 proc., medienos kuras, atostogų išvykos, cigaretės ir elektra.

5,8 proc. infliacija nereiškia, kad viskas brango

Bendras infliacijos rodiklis dažnai slepia labai skirtingą atskirų prekių kainų dinamiką. Rugpjūčio išankstiniame vertinime matyti ir nemažai atpigusių prekių.

Šviežia, atšaldyta ar užšaldyta mėsa buvo 7,2 proc. pigesnė nei prieš metus, duonos ir pyrago kepiniai – 3,9 proc., gaminiai iš mėsos – 5 proc. Naudotų automobilių kainos sumažėjo 4,1 proc., šviežių vaisinių daržovių – 9,1 proc., o kai kurių šviežių vaisių kategorijos kainos krito daugiau kaip ketvirtadaliu.

Todėl 5,8 proc. metinė infliacija neturėtų būti suprantama kaip teiginys, kad kiekviena prekė ar kiekvieno namų ūkio išlaidos per metus padidėjo būtent tiek. Konkretus poveikis žmogui priklauso nuo jo vartojimo struktūros – pavyzdžiui, degalams ir šildymui daug išleidžiantys namų ūkiai dabartinį kainų šuolį gali jausti stipriau.

Liepą Lietuva pagal infliaciją buvo antra ES

Rugpjūčio 5,8 proc. rodiklis kol kas yra išankstinis Lietuvos įvertis, todėl jo nereikėtų automatiškai naudoti sudarant galutinį visų ES šalių reitingą. Naujausias pilnas ir tiesiogiai palyginamas Eurostato mėnuo šiuo metu yra liepa.

Galutiniais Eurostato duomenimis, 2026 m. liepą metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje. Aukštesnis rodiklis užfiksuotas tik Rumunijoje – 8,2 proc. Kipre ir Bulgarijoje infliacija siekė po 4,4 proc.

ES vidurkis liepą buvo 3,0 proc., o euro zonoje – 2,9 proc. Taigi Lietuvos rodiklis ES vidurkį viršijo 2,4 procentinio punkto. Gegužę Lietuva pagal infliaciją buvo trečia ES, tačiau iki liepos pakilo į antrą vietą.

Lietuvos metinės infliacijos trajektorija taip pat rodo, kad pavasarį prasidėjęs spartėjimas neišnyko: gegužę SVKI infliacija siekė 5,1 proc., birželį – 5,4 proc., liepą išliko 5,4 proc., o rugpjūčio išankstinis įvertis jau sudaro 5,8 proc.

Lietuvos bankas pagrindine rizika laiko energijos kainas

Dabartinė kainų struktūra atitinka dar birželį skelbtą Lietuvos banko vertinimą. Centrinis bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija pagal SVKI 2026 m. sudarys 5,1 proc., o pagrindine ją didinančia sudedamąja dalimi šiemet bus energija.

Lietuvos banko vertinimu, infliaciją taip pat didina nuo metų pradžios pakelti netiesioginiai mokesčiai. Pagal birželio prognozę jų poveikis sudarys apie penktadalį šių metų vidutinės metinės infliacijos. Papildomą, maždaug 0,2 procentinio punkto poveikį bankas sieja su stipresne vidaus paklausa dėl antrosios pensijų pakopos lėšų atsiėmimo.

Pagal pagrindinį Lietuvos banko scenarijų, vidutinė metinė infliacija 2027 m. turėtų sumažėti iki 3,0 proc., o 2028 m. – iki 2,6 proc. Tačiau šis scenarijus priklauso nuo energijos ir kitų žaliavų kainų raidos, todėl užsitęsę tiekimo sutrikimai ar nauji energijos kainų šuoliai galėtų infliaciją išlaikyti aukštesnę.

Rugpjūčio duomenys dar išankstiniai

5,8 proc. rodiklis nėra galutinis rugpjūčio rezultatas. Valstybės duomenų agentūra galutinius rugpjūčio SVKI duomenis numato paskelbti rugsėjo 9 dieną. Iki tol rodiklis gali būti patikslintas.

Vis dėlto jau turimi duomenys leidžia matyti pagrindinę tendenciją: po pavasarį prasidėjusio infliacijos paspartėjimo kainų spaudimas vasaros pabaigoje neslūgo, o energija ir degalai išlieka svarbiausiomis jį didinančiomis kategorijomis.