Vien MMA dydžio palyginimas gali suklaidinti. Svarbu ne tai, kiek eurų parašyta darbo sutartyje, o kiek jų lieka po mokesčių ir ką už tuos pinigus galima nusipirkti.
Kad palyginimas būtų nuoseklus, kainoms naudojamas tas pats metų mėnuo – 2020 m. ir 2026 m. rugpjūtis. Nuomos duomenys yra atskiras rinkos orientyras: lyginami 2020 m. lapkričio ir 2026 m. kovo „Ober-Haus“ skelbti intervalai.
Esmė
Esmė
2020 m. MMA siekė 607 Eur, 2026 m. – 1 153 Eur. Lyginame atlyginimą į rankas su maisto, nuomos, transporto ir komunalinių kainomis.
- Pajamos augo beveik 90 proc. MMA pakilo nuo 607 Eur bruto 2020 m. iki 1 153 Eur 2026 m. Palyginama orientacinė suma po mokesčių – maždaug nuo 447 iki 847 Eur, jei taikomas maksimalus NPD ir nekaupiama papildomai II pakopoje.
- Bendras kainų lygis kilo lėčiau Pagal Eurostat suderintą vartotojų kainų indeksą, 2026 m. rugpjūtį bendras kainų lygis Lietuvoje buvo maždaug 49 proc. aukštesnis nei 2020 m. rugpjūtį. Tai reiškia, kad tokios MMA perkamoji galia pagal vidutinį krepšelį padidėjo apie 27 proc.
- Būstas yra didžiausia išimtis Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų grupė per tą patį laikotarpį pabrango beveik 90 proc. Tuo metu vieno kambario buto nuomos intervalas Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose, pagal „Ober-Haus“ rinkos apžvalgas, pakilo maždaug perpus.
Nuo 607 iki 1 153 eurų: ką tai reiškia į rankas
VMI duomenimis, 2020 m. minimali mėnesinė alga siekė 607 Eur bruto. 2026 m. ji yra 1 153 Eur bruto – šį dydį patvirtino Vyriausybė, o apie jį skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Bruto MMA per šešerius metus padidėjo beveik 90 proc. Labai panašus pokytis matomas ir po mokesčių: orientacinė palyginama suma kyla nuo maždaug 447 Eur iki 847 Eur, arba apie 89 proc.
| Rodiklis | 2020 m. | 2026 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| MMA bruto | 607 Eur | 1 153 Eur | +90 proc. |
| Orientacinė MMA po mokesčių | apie 447 Eur | apie 847 Eur | +89 proc. |
| Bendras kainų lygis, rugpjūtis prieš rugpjūtį | – | – | apie +49 proc. |
| Maistas ir nealkoholiniai gėrimai | – | – | apie +54 proc. |
| Transportas | – | – | apie +53 proc. |
| Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras | – | – | apie +90 proc. |
Skaičiuojant sumą po mokesčių daroma prielaida, kad darbuotojui taikomas maksimalus NPD ir jis papildomai nekaupia II pensijų pakopoje. 2026 m. maksimalus mėnesio NPD prie MMA yra 747 Eur, kaip nurodo VMI. Individuali žmogaus suma gali skirtis dėl kitų pajamų, NPD perskaičiavimo ar pensijų kaupimo.
2020 m. yra ir techninis niuansas: pirmą pusmetį maksimalus mėnesio NPD buvo 350 Eur, o nuo liepos – 400 Eur. Metinis maksimalus NPD vėliau buvo padidintas iki 4 800 Eur, todėl čia naudojamas 400 Eur mėnesio ekvivalentas, tinkamas palyginamam metų rezultatui.
Kainos MMA augimo nesuvalgė
Eurostat SVKI laiko eilutė rodo, kad bendras Lietuvos vartotojų kainų indeksas 2020 m. rugpjūtį buvo gerokai žemesnis nei po penkerių metų. Naujausi Valstybės duomenų agentūros 2026 m. rugpjūčio duomenys rodo, kad per dar vienus metus SVKI padidėjo 5,6 proc.
Sujungus šiuos duomenis, bendras kainų lygis nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2026 m. rugpjūčio padidėjo maždaug 49 proc. Tai daug, bet gerokai mažiau nei apie 89 proc. išaugusi palyginama MMA po mokesčių.
Šių dviejų pokyčių negalima tiesiog atimti. Įvertinus santykį, MMA perkamoji galia pagal vidutinį SVKI krepšelį yra maždaug 27 proc. didesnė nei 2020 m. Kitaip tariant, statistiškai už minimalų atlyginimą šiandien galima nupirkti daugiau vidutinio vartojimo krepšelio nei prieš šešerius metus.
Tačiau „vidutinis krepšelis“ nėra konkretaus žmogaus biudžetas. Mažai uždirbančiam vienišam nuomininkui būstas gali sudaryti daug didesnę išlaidų dalį nei statistiniam namų ūkiui. Todėl jo asmeninė infliacija gali būti gerokai didesnė už bendrą indeksą.
Maistas pabrango smarkiai, bet lėčiau nei MMA
Pagal Eurostat maisto ir nealkoholinių gėrimų SVKI bei 2026 m. rugpjūčio metinį pokytį, ši išlaidų grupė nuo 2020 m. rugpjūčio pabrango maždaug 54 proc.
Vadinasi, maisto kainų šuolis buvo didelis, tačiau MMA po mokesčių augo greičiau. Be to, 2026 m. rugpjūtį maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos buvo 2,1 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai nereiškia, kad maistas grįžo į 2020 m. kainų lygį – tik kad pastaruoju metu ši kategorija atpigo nuo aukštesnės bazės.
Nuoma ir komunaliniai: čia vidutinis pagerėjimas tirpsta
Didžiausias kontrastas matomas būsto grupėje. Eurostat indeksas, apimantis būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą, kartu su 2026 m. rugpjūčio metiniu pokyčiu rodo beveik 90 proc. kainų padidėjimą nuo 2020 m. rugpjūčio. Tai beveik tiek pat, kiek per tą laiką paaugo MMA po mokesčių.
Šis indeksas nėra vien komunalinių sąskaitų ar vien nuomos matas – jis apima platesnę būsto išlaidų grupę. Vis dėlto jis gerai parodo, kodėl žmogus, kurio biudžete energija ir būstas užima didelę dalį, gali nejausti tokio 27 proc. realaus pagerėjimo, kokį rodo bendras vartojimo krepšelis.
Nuomos rinkos vaizdas kiek kitoks. „Ober-Haus“ 2020 m. lapkričio apžvalgoje vieno kambario buto nuoma Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose buvo nurodoma 220–350 Eur per mėnesį. 2026 m. kovo apžvalgoje intervalas siekė 330–530 Eur.
Tai maždaug 50 proc. didesnis nuomos intervalas – mažiau nei MMA pajamų augimas. Teoriškai nuomos našta sumažėjo: 2020 m. toks būstas sudarė maždaug 49–78 proc. palyginamos minimalios algos po mokesčių, o 2026 m. – apie 39–63 proc.
Tačiau čia ir atsiskleidžia socialinė problemos pusė. Net pagerėjus santykiui, vieno kambario butas sostinės gyvenamajame rajone gali suvalgyti daugiau nei pusę MMA gaunančio žmogaus pajamų dar prieš elektrą, šildymą, maistą ir transportą. Be to, „Ober-Haus“ intervalai yra rinkos orientyrai, o ne oficialus visų sutarčių vidurkis, todėl jų negalima taikyti kiekvienam nuomininkui.
Transportas taip pat brango lėčiau nei pajamos, bet 2026 m. vėl spaudžia
Eurostat transporto SVKI ir naujausi metiniai duomenys rodo, kad transporto kategorijos kainų lygis nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2026 m. rugpjūčio padidėjo maždaug 53 proc. Taigi ir čia ilgalaikis augimas buvo lėtesnis nei MMA.
Vis dėlto transportas yra nepastovi išlaidų grupė, ypač dėl degalų. 2026 m. rugpjūtį transporto kainos buvo 13,4 proc. didesnės nei prieš metus. Žmogui, kuris kasdien važiuoja automobiliu ir neturi patogios viešojo transporto alternatyvos, ši kategorija dabar gali jaustis gerokai skaudžiau nei rodo šešerių metų vidurkis.
Ar mažiausiai uždirbantis žmogus dabar gyvena geriau?
Jeigu klausimą susiauriname iki pilnu etatu už MMA dirbančio žmogaus perkamosios galios, atsakymas yra taip, vidutiniškai geriau. Palyginama alga po mokesčių nuo 2020 m. padidėjo apie 89 proc., o bendras kainų lygis – apie 49 proc. Tai duoda maždaug 27 proc. didesnę realią perkamosios galios erdvę.
Tačiau šis atsakymas nėra vienodas visiems. Maistas ir transportas per šešerius metus brango maždaug perpus, tad MMA juos aplenkė. Platesnė būsto ir energijos kainų grupė kilo beveik tiek pat, kiek pati minimali alga, o nuoma, nors pajamų atžvilgiu tapo kiek lengviau pakeliama, vienam žmogui sostinėje vis dar gali pasiimti labai didelę atlyginimo dalį.
Todėl du teiginiai gali būti teisingi vienu metu: statistiškai MMA gaunančio darbuotojo perkamoji galia yra didesnė nei 2020 m., bet žmogus, didžiąją pajamų dalį atiduodantis už būstą, energiją ir kasdienį važinėjimą, šį pagerėjimą gali jausti kur kas silpniau.