Padanga sveika, bet slėgis krinta: kur dingsta oras be vinies?

Padanga gali atrodyti visiškai sveika: protektoriuje nėra vinies, šone – jokio įpjovimo, tačiau po savaitės ar dviejų manometras vėl rodo mažiau. Tokiu atveju verta ieškoti ne tik skylės gumoje.

Bekamerė padanga yra tik viena sandarios sistemos dalis. Oras gali pabėgti per ventilį, padangos ir ratlankio sandūrą, pažeistą ratlankį ar tokį mažą pradūrimą, kurio plika akimi beveik neįmanoma pamatyti.

Pirmiausia atmeskite paprasčiausią priežastį – temperatūrą

Lietuvoje tai ypač aktualu rudenį ir žiemą. Orui staigiai atvėsus, padangoje esančių dujų slėgis taip pat sumažėja, nors iš jos niekas neištekėjo.

Continental aiškina, kad 10 °C temperatūros pokytis gali pakeisti slėgį maždaug 1,6 psi – tai yra apie 0,11 baro. Todėl po ryškaus atšalimo visų keturių padangų rodmenys gali vienu metu tapti mažesni.

Tačiau yra paprastas skirtumas. Jei po temperatūros kritimo panašiai pasikeičia visi ratai, tai greičiausiai normalus fizikinis reiškinys. Jei trys padangos slėgį išlaiko, o vieną nuolat reikia papildyti, verta ieškoti nuotėkio.

Slėgį lyginkite tada, kai padangos šaltos. JAV kelių eismo saugumo agentūra NHTSA šalta padanga laiko tokią, su kuria nevažiuota bent kelias valandas. Važiuojant padanga įšyla ir slėgis natūraliai padidėja, todėl šilto ir šalto rato matavimų tiesiogiai lyginti nereikėtų.

Ventilis gali leisti taip lėtai, kad nieko nepamatysite

Vienas dažniausių nematomų nuotėkio taškų yra ventilis. Praleisti gali jo viduje esanti šerdis, senstanti guminė dalis arba vieta, kur ventilis sandarinamas prie ratlankio.

Automobiliuose su tiesiogine padangų slėgio stebėjimo sistema TPMS ventilis gali būti jutiklio mazgo dalis. Ir čia yra tarpinių, veržlių bei sandariklių, kurie laikui bėgant taip pat gali pradėti leisti.

Michelin tarp galimų oro nuotėkio priežasčių nurodo pažeistą ar atsilaisvinusį ventilį bei jo sujungimą su ratlankiu. Gamintojas taip pat rekomenduoja nepamiršti ventilio dangtelio – jis saugo mechanizmą nuo purvo ir drėgmės.

Autoservise ventilį galima patikrinti nuotėkių ieškojimo skysčiu. Jei aplink jį nuolat formuojasi burbuliukai, problema rasta.

Oras gali pabėgti per ratlankio kraštą

Bekamerės padangos bortas turi labai tiksliai priglusti prie ratlankio. Jei šioje sandūroje atsiranda korozijos, oksidacijos produktų, purvo ar mechaninis pažeidimas, gali atsiverti mikroskopinis oro kelias.

Tokia problema ypač klastinga, nes pati padanga gali būti nepriekaištinga. Michelin nurodo, kad slėgio nuostolius gali lemti ratlankio būklė, todėl montuojant padangą sandarinimo paviršius turi būti tinkamai nuvalytas.

Po stipresnio smūgio į duobę ar bortelį ratlankis taip pat gali nežymiai deformuotis. Pažeidimas nebūtinai bus toks didelis, kad jį iškart pastebėtumėte stovėjimo aikštelėje, tačiau sandarumui gali pakakti ir mažesnio nelygumo.

Pradūrimas gali būti ir be likusios vinies

Faktas, kad protektoriuje nėra varžto ar vinies, dar neįrodo, kad padanga nepradurta. Aštrus objektas galėjo prasiskverbti ir vėliau iškristi. Likusi skylutė gali būti tokia maža, kad padanga išsileidžia ne per valandas, o per kelias dienas ar savaites.

Nuotėkis kartais būna sunkiai pastebimas ir dėl jo vietos. Skylutė gali slėptis protektoriaus griovelyje ar tapti aktyvesnė tik padangai deformuojantis važiuojant.

Continental tarp lėto slėgio kritimo priežasčių mini mažus pradūrimus, ventilio problemas ir ratlankio koroziją. Gamintojas pabrėžia, kad ne visi padangos pažeidimai gali būti saugiai remontuojami – ypač jei pažeistas šonas ar vidinė konstrukcija.

Nedidelis oro praradimas gali būti natūralus

Net idealiai atrodanti padanga nėra absoliučiai nelaidi dujoms. Nedidelis jų kiekis laikui bėgant prasiskverbia per gumos struktūrą.

Michelin nurodo, kad padanga natūraliai gali netekti maždaug 1 psi per mėnesį – tai yra apie 0,07 baro. Todėl nedidelis pokytis per kelis mėnesius savaime dar nerodo gedimo.

Visai kita situacija, jei vieną ratą reikia papildyti kas kelias dienas ar savaites, o likusių slėgis beveik nekinta. Nuolatinis papildymas problemos neišsprendžia – tiesiog maskuoja nuotėkį.

Kaip suprasti, kur dingsta oras?

1. Pamatuokite visas keturias šaltas padangas. Užsirašykite rodmenis ir pakartokite matavimą po kelių dienų panašiomis oro sąlygomis.

2. Patikrinkite ventilį. Servise nuotėkis greitai išryškėja naudojant specialų skystį ar panardinus ratą.

3. Apžiūrėkite visą protektorių. Ieškokite ne tik vinies, bet ir mažų įpjovimų, varžto paliktos skylutės ar įstrigusių metalo fragmentų.

4. Patikrinkite padangos ir ratlankio sandūrą. Burbuliukai ties rato kraštu dažnai išduoda nesandarų bortą.

5. Įvertinkite ratlankį. Po smūgio į duobę verta patikrinti, ar jis nesulenktas ir neturi įtrūkimo.

Jei automobilio TPMS sistema rodo kritimą, bet patikimas rankinis manometras kelias dienas fiksuoja visiškai stabilų slėgį, verta patikrinti ir pačią slėgio stebėjimo sistemą.

Svarbu: slėgį rinkitės ne pagal užrašą ant padangos

Ant padangos šono nurodytas slėgis nėra tas skaičius, iki kurio kiekvieną kartą reikia ją pripūsti. Reikalingą šaltų padangų slėgį konkrečiam automobiliui nustato automobilio gamintojas.

Jo ieškokite lipduke ant vairuotojo durų statramsčio, degalų bako dangtelio srityje arba automobilio instrukcijoje. Tą patį principą pabrėžia tiek Continental, tiek Michelin.

Jeigu ta pati padanga nuolat praranda slėgį, nors vizualiai atrodo sveika, saugiausia jos nebevertinti vien akimis. Vinies nebuvimas reiškia tik tai, kad nematote vinies – jis neįrodo, kad ratas sandarus. Nedidelį nuotėkį padangų servisas dažniausiai gali lokalizuoti gerokai greičiau, nei vairuotojas spėlioja vis papildydamas orą.