Guarana iš Amazonės, žaliosios kavos pupelių ekstraktas, matė ar arbatos kofeinas. Energinių gėrimų lentynoje tokie žodžiai lengvai sukuria įspūdį, kad viena kofeino rūšis yra „švari“ ir natūrali, o kita – laboratorinė ir todėl prastesnė.
Chemiškai toks skirtumas daug mažiau įspūdingas. Kofeinas yra ta pati medžiaga – 1,3,7-trimetilksantinas – nepriklausomai nuo to, ar jis išgautas iš augalo, ar pagamintas kitu būdu.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) tai formuluoja itin tiesiai: nėra skirtumo, kaip organizmas tvarkosi su natūraliai kavoje ar arbatoje esančiu kofeinu ir į produktą pridėtu kofeinu, taip pat nėra savaiminio saugumo skirtumo vien dėl jo šaltinio.
Esmė
Esmė
Kofeinas iš guaranos, kavos ar arbatos nėra savaime saugesnis už sintetinį. Svarbiau dozė, visas gėrimas ir kada jį išgeriate.
- Kofeino molekulė iš esmės ta pati FDA nurodo, kad organizmo reakcijos ir saugumo požiūriu nėra skirtumo tarp natūraliai kavoje ar arbatoje esančio ir į produktą pridėto kofeino.
- „Natūralus“ nereiškia švelnesnis Nedideli klinikiniai tyrimai nerado reikšmingo skirtumo tarp natūralių kofeino ekstraktų ir tokios pačios sintetinio kofeino dozės pasisavinimo.
- Skirtis gali visas gėrimas Arbatoje, kavoje ar augaliniuose ekstraktuose yra ir kitų medžiagų. Tačiau jų poveikio nereikėtų painioti su teiginiu, kad pats „natūralus kofeinas“ yra sveikesnis.
- Žiūrėkite į miligramus, ne į augalo paveikslėlį Vertinant energinį gėrimą svarbiau bendras kofeino kiekis skardinėje, cukrus, porcija ir vartojimo laikas.
Tas pats kofeinas, skirtinga kilmė
Natūraliai kofeino yra kavos ir kakavos pupelėse, arbatos lapuose, guaranos sėklose, kolos riešutuose ir kituose augaluose. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) kofeiną apibūdina kaip natūraliai augaluose aptinkamą cheminį junginį, stimuliuojantį centrinę nervų sistemą.
Sintetinio ir iš augalų išgauto kofeino gamybos keliai skiriasi, tačiau galutinis kofeino junginys nėra kita veiklioji medžiaga. Laboratorijoje net galima nustatyti jo kilmę pagal izotopinę sudėtį, tačiau žmogaus organizmui tai nereiškia automatiškai kitokio kofeino poveikio.
2018 m. dvigubai aklame kryžminiame tyrime 15 tyrimą baigusių vyrų gavo po 60 mg kofeino iš žaliosios kavos pupelių ekstrakto ir tokį pat kiekį sintetinio kofeino. Tyrėjai nustatė statistiškai panašius kofeino koncentracijos kraujyje rodiklius.
Ankstesniame mažame tyrime, kuriame 12 vyrų vartojo po 200 mg sintetinio kofeino arba kofeino iš žaliosios kavos ir guayusa lapų ekstraktų, natūralūs šaltiniai pagal pagrindinius pasisavinimo rodiklius taip pat buvo bioekvivalentiški sintetiniam kofeinui. Šio tyrimo rezultatus galima rasti PubMed.
Abu tyrimai buvo maži ir neleidžia atsakyti į visus ilgalaikio vartojimo klausimus. Tačiau jie neduoda pagrindo reklaminei idėjai, kad augalinės kilmės kofeinas savaime absorbuojamas visiškai kitaip ar yra iš principo „švelnesnis“.
Kodėl tada kava ar arbata gali jaustis kitaip?
Čia svarbu atskirti kofeiną nuo produkto, kuriame jis yra.
Puodelis arbatos nėra tiesiog vanduo ir kofeinas. Kava turi daugybę kitų junginių, įskaitant polifenolius. Augaliniai ekstraktai taip pat gali turėti papildomų medžiagų. Energinis gėrimas savo ruožtu gali turėti cukraus, saldiklių, taurino, vitaminų ar kitų ingredientų.
Todėl du produktai, kuriuose yra po 100 mg kofeino, nebūtinai bus identiški kaip visas maisto produktas. Skirsis jų porcija, sudėtis, rūgštingumas, cukraus kiekis ir kitos medžiagos.
Tačiau iš to negalima padaryti atvirkštinės išvados: jeigu kava ar arbata turi kitų potencialiai naudingų junginių, tai dar nereiškia, kad jų kofeino molekulė yra sveikesnė.
Guarana nėra būdas apeiti kofeiną
Ypač dažnai „natūralumo“ įspūdis kuriamas naudojant guaraną. Ji iš tiesų yra augalinė žaliava, tačiau vienas svarbiausių jos aktyvių komponentų yra būtent kofeinas.
JAV Nacionalinis papildomosios ir integracinės sveikatos centras pabrėžia, kad guarana yra kofeino šaltinis, todėl jos pridėjimas didina bendrą kofeino kiekį gėrime.
Praktinė klaida būtų perskaityti sudėtyje „guaranos ekstraktas“ ir įsivaizduoti, kad tai atskiras, švelnesnis stimuliatorius, kurio nereikia įskaičiuoti į dienos kofeiną.
Lietuvoje net teisinis apibrėžimas kofeino kilmės neišskiria
Lietuvos vartotojui čia yra labai konkretus orientyras. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad energiniu gėrimu laikomas nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio.
ES ženklinimo taisyklėse galioja tas pats principas. Daugiau kaip 150 mg/l kofeino turintys gėrimai, išskyrus tam tikras kavos ir arbatos kategorijas, turi būti pažymėti įspėjimu apie didelį kofeino kiekį ir nurodyti kofeino koncentraciją. Reglamentas taip pat aiškiai kalba apie kofeiną „iš bet kokio šaltinio“.
Lietuvoje energinių gėrimų negalima parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti jaunesniems nei 18 metų asmenims.
Svarbesnis klausimas – kiek jo išgeriate
EFSA vertinimu, sveikam suaugusiajam vienkartinė iki 200 mg kofeino dozė iš visų šaltinių paprastai nekelia saugumo problemų. Per visą dieną iki 400 mg suvartojimas taip pat nelaikomas keliančiu susirūpinimą daugumai sveikų suaugusiųjų.
Nėštumo metu EFSA nurodo iki 200 mg per dieną ribą iš visų kofeino šaltinių. Individualus jautrumas vis dėlto skiriasi, o sveikatos būklė ir kai kurie vaistai gali keisti reakciją į kofeiną.
Dar viena dažnai ignoruojama dozė yra vakarinė. EFSA pažymi, kad net 100 mg kai kuriems suaugusiesiems gali paveikti miego trukmę ir kokybę, ypač kofeiną vartojant arti miego.
Tad 160 mg „natūralaus kofeino iš žaliosios kavos“ vakare nėra organizmui 80 mg vien todėl, kad ant skardinės nupieštas augalas.
Ką tikrinti ant „natūralaus“ energinio skardinės?
Bendrą kofeino kiekį. Jei etiketėje koncentracija pateikta mg/100 ml, perskaičiuokite visai skardinei. 32 mg/100 ml 500 ml skardinėje reiškia 160 mg kofeino.
Porcijos dydį. Mažas skaičius 100 ml gali atrodyti nekaltai, tačiau realiai vienu kartu dažnai išgeriama visa talpa.
Kitus kofeino šaltinius. Guarana, kavos ar arbatos ekstraktas nėra „nemokamas“ papildymas – jų kofeinas prisideda prie bendros dozės.
Cukraus kiekį. Du vienodo kofeino gėrimai gali labai skirtis cukraus kiekiu. Tai jau realus viso produkto skirtumas.
Laiką. Jei energinio reikia vėlyvą popietę ar vakare, net vidutinė kofeino dozė gali kainuoti miegą.
„Natūralus“ produktas gali būti geresnis – tik ne dėl kofeino kilmės
Galima rasti energinį gėrimą su augaliniais ekstraktais, mažiau cukraus ir mažesne kofeino doze, kuris konkrečiam žmogui bus racionalesnis pasirinkimas už kitą produktą. Bet tuomet jo pranašumas yra konkreti sudėtis, o ne magiška natūralaus kofeino kategorija.
Ta pati logika galioja ir kitur. Kava gali būti visai kitoks gėrimas nei saldus energinis, nors abu turi kofeino. Tačiau sveikatos skirtumų nereikėtų aiškinti tuo, kad viename kofeinas „tikras“, o kitame – „cheminis“.
Tad pamačius užrašą „100 proc. natūralus kofeinas“ verta ieškoti kito skaičiaus – kiek miligramų jo iš tikrųjų išgersite. Organizmui šis skaičius paprastai pasako daugiau nei augalas ant etiketės.
Komentarai