Kartais žmogus labai greitai pastebi tai, ko kiti nepastebi metų metus. Jis supranta, kodėl tam tikra pastaba skaudina, atpažįsta jūsų nerimą ar tiksliai įvardija seną baimę. Toks dėmesingumas gali kurti stiprų artumo jausmą.
Internete vis dažniau siūlomas ir grėsmingesnis paaiškinimas: galbūt tai „tamsusis empatas“ – žmogus, kuris supranta kitų emocijas tam, kad galėtų jomis manipuliuoti. Ši sąvoka nėra išgalvota, tačiau tarp tikrojo tyrimo ir socialiniuose tinkluose paplitusio „pavojingiausios asmenybės“ portreto atsirado didelis tarpas.
Esmė
Esmė
„Tamsusis empatas“ nėra diagnozė. Tyrimai rado empatijos ir tamsiųjų bruožų derinį, tačiau populiarūs „10 ženklų“ gerokai peržengia mokslo išvadas.
- Toks tyrimų konstruktas iš tiesų egzistuoja 2021 m. tyrime dalis žmonių pasižymėjo ir aukštesniais vadinamosios tamsiosios triados bruožais, ir aukšta empatija. Tyrėjai šį profilį pavadino „Dark Empath“.
- Tai nėra diagnozė ar įrodymas, kad žmogus pavojingas Tyrimas nepatvirtino populiaraus teiginio, kad „tamsieji empatai“ yra pavojingiausias asmenybės tipas. Priešingai, jų netiesioginės agresijos rodikliai buvo mažesni nei tradicinės tamsiosios triados grupės.
- „10 ženklų“ nėra mokslinis diagnostikos sąrašas Greitas suartėjimas, demonstratyvus gerumas ar staigus atšalimas gali kelti klausimų santykiuose, tačiau tyrimas nenustatė jų kaip specifinių „tamsiojo empato“ požymių.
- Naudingiau vertinti elgesį, o ne klijuoti etiketę Pasikartojantis kaltės sukėlimas, pašaipos apie jautrias vietas, paslapčių naudojimas prieš jus ir ribų nepaisymas yra svarbūs signalai nepriklausomai nuo žmogaus asmenybės tipo.
Iš kur atsirado „tamsiojo empato“ sąvoka?
Terminą išpopuliarino Nadja Heym ir kolegų tyrimas, paskelbtas žurnale „Personality and Individual Differences“. Tyrėjai vertino 991 žmogaus narcisizmo, makiavelizmo, psichopatijos bei kognityvinės ir afektinės empatijos rodiklius.
Statistinė analizė išskyrė keturis profilius. 128 žmonės pateko į aukštų tamsiosios triados bruožų ir žemesnės empatijos grupę, 357 pasižymėjo aukšta empatija ir žemais tamsiaisiais bruožais, 331 buvo artimesni vidutiniam profiliui, o 175 – maždaug 17,7 proc. konkrečios imties – turėjo ir aukštesnius tamsiosios triados, ir empatijos rodiklius.
Būtent pastarąją grupę autoriai pavadino „Dark Empath“. Tačiau 17,7 proc. šio tyrimo dalyvių nereiškia, kad „beveik kas penktas žmogus“ visuomenėje yra tamsusis empatas. Tai buvo viename duomenų rinkinyje statistiškai išskirtas profilis, o ne populiacijos paplitimo tyrimas.
Ką reiškia tamsioji triada?
Tamsiąja triada asmenybės psichologijoje vadinami trys tarpusavyje susiję, bet ne tapatūs bruožų rinkiniai: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatijos bruožai. Tyrimuose jie paprastai vertinami klausimynais ir egzistuoja kontinuume – žmogus gali turėti daugiau ar mažiau konkretaus bruožo.
Todėl aukštesnis psichopatijos ar narcisizmo skalės balas tyrime savaime nereiškia klinikinės diagnozės. Tas pats galioja ir „tamsiajam empatui“: tai nėra psichikos sutrikimo diagnozė, kurią būtų galima patikimai nustatyti partneriui, kolegai ar draugui pagal internetinį kontrolinį sąrašą.

Empatija nėra vien gebėjimas „skaityti“ žmogų
Vienas vertingesnių šios temos aspektų – priminimas, kad empatija nėra visiškai vienalytė savybė. Kognityvinė empatija apima gebėjimą suprasti kito žmogaus perspektyvą ir psichologinę būseną. Afektinė empatija susijusi su emociniu reagavimu į tai, ką jaučia kitas.
Populiariuose pasakojimuose „tamsusis empatas“ dažnai apibūdinamas taip: kognityvinė empatija puiki, o afektinė beveik išjungta. Tačiau būtent tokios formulės originalus tyrimas nenustatė. „Dark Empath“ grupė buvo apibrėžta kaip pasižyminti aukšta empatija kartu su aukštesniais tamsiosios triados bruožais, o tyrėjai vertino tiek kognityvinę, tiek afektinę empatiją.
Platesnis mokslinis vaizdas taip pat nėra paprastas. 2025 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi 14 tyrimų ir 5328 dalyvius, nustatė, kad makiavelizmo ir psichopatijos bruožai vidutiniškai buvo aiškiau susiję su mažesne afektine empatija. Ryšiai su kognityvine empatija buvo silpnesni ir nevienodi, o tarp tyrimų nustatyta didelė rezultatų įvairovė.
Netikėta detalė: „tamsieji empatai“ nebuvo agresyviausia grupė
Tai svarbiausias faktas, kuris dažnai dingsta sensacinguose pasakojimuose apie „pavojingiausią žmogų, kurio nepastebėsite“.
2021 m. tyrime „Dark Empath“ grupės žmonės iš tiesų dažniau nei empatų ir tipinio profilio dalyviai nurodė kai kurias netiesioginės agresijos formas – ypač kaltės sukėlimą ir piktybišką humorą. Tai dera su tyrėjų išvada, kad aukšta empatija visiškai nepanaikino priešiškesnių tamsiųjų bruožų.
Tačiau jų netiesioginė agresija buvo mažesnė nei tradicinės tamsiosios triados grupės. Tyrėjai taip pat nustatė didesnį „Dark Empath“ grupės sutariamumą ir ekstraversiją bei geresnius kai kuriuos psichologinės savijautos rodiklius.
Taigi iš šio darbo negalima daryti išvados, kad empatija ir tamsūs bruožai sukuria ypač pavojingą „supermanipuliatorių“. Duomenys rodo subtilesnį dalyką: empatija gali egzistuoti kartu su antagonistiniais bruožais, o toks derinys nebūtinai pašalina manipuliacinį ar netiesiogiai agresyvų elgesį.
Ar egzistuoja 10 patikimų „tamsiojo empato“ ženklų?
Ne tokia forma, kokia jie dažnai pateikiami vaizdo įrašuose ir socialiniuose tinkluose. Originalus tyrimas nesukūrė diagnostinio dešimties požymių sąrašo.
Teiginiai, kad tamsusis empatas būtinai „supranta jus įtartinai greitai“, pirmas strategiškai atsiveria, specialiai atšąla norėdamas išmatuoti jūsų reakciją, demonstruoja gerumą tik prieš auditoriją ar nustoja jumis domėtis vos tapus nenaudingam, yra interpretacijos. Jos gali aprašyti realų manipuliacinį elgesį, tačiau nėra specifiniai požymiai, kuriais mokslas leistų identifikuoti „Dark Empath“ profilį.
Problema paprasta: daug šių elgesio modelių gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Greitas atsivėrimas gali būti ir nuoširdus. Žmogus gali atsitraukti dėl streso. Netinkamas pokštas gali būti ne manipuliacijos strategija, o paprasčiausiai netinkamas pokštas. Vienas epizodas beveik niekada nepasako tiek, kiek pasikartojantis elgesio modelis.
Kokius signalus santykiuose verta vertinti rimtai
Čia etiketės net nereikia. Daug informatyviau stebėti, kas nutinka jūsų riboms ir pažeidžiamumui, kai santykiai tampa artimesni.
Asmeninė informacija vėliau naudojama prieš jus. Tai, ką papasakojote pasitikėdami, virsta priemone pažeminti, grasinti ar spausti.
Kaltės sukėlimas tampa nuolatiniu kontrolės būdu. Pavyzdžiui, ribos nustatymas nuolat perinterpretuojamas kaip jūsų egoizmas, nelojalumas ar meilės trūkumas.
Pašaipos nutaikomos į jums jautrias vietas. Ypač jei žmogus puikiai žino, kodėl tema skaudi, o vėliau viską nurašo „tik juokui“.
Ribos gerbiamos tik tada, kai sutampa su kito žmogaus norais. Atsisakius ar nesutikus prasideda spaudimas, baudžiantis tylėjimas, kerštas ar žeminimas.
Po konfliktų nuolat liekate sutrikę ir prisiimate atsakomybę už tai, ko nepadarėte. Vienas ginčas nieko neįrodo, tačiau pasikartojantis modelis vertas dėmesio.
Šie signalai nėra „tamsiojo empato testas“. Jie svarbūs todėl, kad pats elgesys gali būti žalingas, nepriklausomai nuo to, kokie asmenybės bruožai jį lemia.

Kaip apsaugoti save nebandant diagnozuoti kitų
Naudingiausia originalios medžiagos mintis išlieka ir atsisakius sensacingos etiketės: supratimas apie jus dar nėra patikimumo įrodymas. Žmogus gali labai tiksliai suprasti jūsų jausmus ir vis tiek elgtis savanaudiškai.
Todėl pasitikėjimą verta grįsti ne vien intensyviu artumo jausmu, bet elgesiu per laiką. Ar žmogus saugo tai, ką jam patikite? Ar priima „ne“? Ar atsiprašo padaręs žalą? Ar gerbia jūsų ribas ir tada, kai tai jam nepatogu? Ar konfliktuose siekia sprendimo, o ne pergalės?
Nereikia rengti slaptų „testų“ ar mėginti psichologiškai pergudrauti kitą žmogų. Kur kas informatyviau neskubinti pasitikėjimo ir stebėti pasikartojančius veiksmus.
Jeigu santykiuose atsiranda bauginimas, kontrolė, grasinimai, izoliavimas ar sistemingas žeminimas, klausimas „ar jis tamsusis empatas?“ tampa antraeilis. Tokiu atveju svarbiausia yra pats elgesys ir jūsų saugumas.
Etiketė intriguoja, tačiau elgesys pasako daugiau
„Tamsusis empatas“ nėra vien interneto mitas: mokslininkai iš tiesų aprašė žmonių profilį, kuriame aukštesnė empatija dera su narcisizmo, makiavelizmo ir psichopatijos bruožais. Tai įdomi išvada, nes ji prieštarauja paprastai prielaidai, kad tamsūs asmenybės bruožai visada reiškia menką empatiją.
Tačiau nuo čia iki teiginio apie „pavojingiausią asmenybę, kurios niekada nepastebėsite“ – didelis šuolis. Vienas tyrimas nesukūrė tokios diagnozės, nenustatė dešimties universalių ženklų ir neparodė, kad ši grupė būtų agresyvesnė už tradicinę tamsiąją triadą.
Kasdieniuose santykiuose todėl vertingesnis klausimas yra ne „kokio tipo šis žmogus?“, o „ką jis nuolat daro su mano pasitikėjimu, ribomis ir pažeidžiamumu?“ Į jį dažnai galima atsakyti daug patikimiau.
Komentarai