Protingas, bet renkasi blogai: kodėl intelektas neapsaugo nuo klaidų

Žmogus gali greitai perprasti sudėtingą sistemą, puikiai argumentuoti, turėti įspūdingą atmintį ir vis tiek grįžti į žalingus santykius, per daug rizikuoti pinigais ar impulsyviai priimti sprendimą, dėl kurio po kelių valandų gailėsis.

Tai nėra paradoksas. Problema atsiranda tada, kai gebėjimą gerai mąstyti prilyginame gebėjimui gerai pasirinkti.

Intelektas nėra tas pats, kas racionalumas

Intelekto testai daugiausia vertina tokius gebėjimus kaip samprotavimas, problemų sprendimas ar informacijos apdorojimas. Jie neaprėpia visko, kas lemia realų žmogaus pasirinkimą.

Sprendimų tyrėjai Wändi Bruine de Bruin, Andrew M. Parker ir Baruch Fischhoff apžvalgoje apie sprendimų priėmimo kompetenciją pabrėžia, kad ji siejasi su intelektu, tačiau taip pat su motyvacija, emocijų reguliavimu ir patirtimi. Kitaip tariant, intelektas yra viena dėlionės dalis, o ne visa dėlionė.

Žmogus gali turėti pajėgų „procesorių“, bet tai dar nereiškia, kad jis kiekvieną kartą paleis tinkamą mąstymo procesą.

Protingumas nepadeda, jeigu nesustojame pagalvoti

Vienas svarbus skirtumas yra ne tik tai, ar galime sudėtingai mąstyti, bet ir tai, ar nusprendžiame tai padaryti.

Psichologas Shane Frederick tai demonstravo išpopuliarinęs kognityvinės refleksijos testą. Jo užduotys sukurtos taip, kad pirmasis į galvą šovęs atsakymas atrodo patrauklus, bet yra klaidingas. Norint atsakyti teisingai, reikia pristabdyti automatinę reakciją ir persvarstyti problemą. Tyrime kognityvinė refleksija buvo susijusi ir su tam tikrais sprendimais dėl rizikos bei atidėto atlygio. Tyrimą skelbia American Economic Association.

Kasdienybėje principas panašus. Gebėti apskaičiuoti riziką nepakanka, jeigu sprendimą priimame dar jos neskaičiavę.

Šališkumai neprašo parodyti IQ rezultato

Žmonės informaciją vertina ne vakuume. Turime ankstesnių įsitikinimų, norų, interesų ir tapatybės dalykų, kuriuos kartais norisi apginti.

Keith E. Stanovich ir Richard F. West tyrimuose nagrinėjo vadinamąjį myside bias – polinkį palankiau vertinti argumentus, palaikančius mūsų pačių poziciją. Viename daugiau kaip 1200 dalyvių apėmusiame tyrimų rinkinyje didesni kognityviniai gebėjimai nereiškė mažesnio tokio šališkumo. Tyrimas paskelbtas žurnale „Thinking & Reasoning“.

Tai nereiškia, kad intelektas apskritai nepadeda priimti sprendimų. Tyrimai rodo teigiamą ryšį tarp kognityvinių gebėjimų ir dalies sprendimų priėmimo įgūdžių. Esmė kita: didesni gebėjimai nėra universalus skydas nuo klaidingo mąstymo.

Kai vairą perima emocinė būsena

Net ir kruopščiai mąstantis žmogus skirtingomis aplinkybėmis gali priimti labai skirtingus sprendimus. Emocijos keičia tai, į ką atkreipiame dėmesį, kaip suvokiame riziką ir kokiems rezultatams suteikiame didžiausią svorį.

Jennifer S. Lerner ir kolegų plati emocijų ir sprendimų priėmimo tyrimų apžvalga rodo, kad emocijos pasirinkimus veikia sistemingai. Jų poveikis nėra vien neigiamas: emocijos gali suteikti naudingos informacijos ir padėti pasirinkti, tačiau tam tikrose situacijose taip pat gali stumti klaidinga kryptimi.

Ypač svarbus tampa impulsyvumas esant stiprioms emocijoms. 2023 m. sisteminė apžvalga ir metaregresija, apėmusi 51 tyrimą ir beveik 15 tūkst. dalyvių, nustatė nedidelį teigiamą ryšį tarp su emocijomis susijusio impulsyvumo ir rizikingesnio sprendimų priėmimo. Rezultatai paskelbti „Clinical Psychology Review“.

Dar viena klaida: rezultatą supainioti su sprendimo kokybe

Ne kiekvienas blogai pasibaigęs pasirinkimas buvo blogas sprendimas. Kartais priimame racionalų sprendimą pagal tuo metu turėtą informaciją, tačiau mums tiesiog nepasiseka.

Ir atvirkščiai: prastas sprendimas kartais baigiasi puikiai. Vairuotojas gali pavojingai lenkti ir nieko nenutiks. Tai nepaverčia rizikingo manevro geru pasirinkimu.

Todėl vertinant savo sprendimus naudinga klausti ne vien „kuo tai baigėsi?“, bet ir „ką žinojau tuo metu, kokias alternatyvas turėjau ir ar rizika buvo pagrįsta?“.

Kaip padėti sau spręsti geriau

Vien žinojimas, kad egzistuoja mąstymo šališkumai, automatiškai nuo jų neišvaduoja. 2025 m. paskelbta 54 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė parodė, kad mokymas atpažinti ir mažinti kognityvinius šališkumus gali turėti nedidelį teigiamą poveikį, tačiau nėra aišku, kiek šis efektas persikelia į realaus gyvenimo sprendimus.

Vis dėlto svarbiems pasirinkimams galima susikurti paprastus „stabdžius“:

• Atskirkite skubumą nuo svarbos. Jeigu sprendimo nereikia priimti dabar, stiprios emocijos nėra gera priežastis jį skubinti.
• Paklauskite, kas įrodytų, kad klystate. Sąmoningas priešingo paaiškinimo svarstymas naudojamas kaip viena iš šališkumų mažinimo strategijų.
• Iš anksto nusistatykite taisykles. Pavyzdžiui, kokią didžiausią sumą galite rizikuoti ar kokios sąlygos turi būti įvykdytos prieš svarbų pirkinį.
• Vertinkite procesą, ne tik rezultatą. Sėkminga baigtis dar neįrodo, kad sprendimo logika buvo gera.
• Svarbius sprendimus iškelkite iš savo galvos. Užrašytos prielaidos, alternatyvos ir galimos pasekmės lengviau patikrinamos nei miglotas jausmas, kad „viską apgalvojau“.

Taigi atsakymas į klausimą, ar labai protingas žmogus gali nuolat priimti labai blogus sprendimus, yra „taip“. Tačiau iš to nereikėtų daryti priešingos išvados, esą intelektas nesvarbus. Jis padeda. Tiesiog sprendimų kokybė priklauso nuo platesnio rinkinio: gebėjimo reflektuoti, toleruoti nepatogią informaciją, valdyti impulsus, mokytis iš patirties ir atskirti tai, ko norime, nuo to, ką iš tiesų rodo faktai.