Ar „Protein“ reiškia sveikiau? Sūrelių ir jogurtų kainos pasako daugiau

Šaldytuvo lentynoje greta įprasto sūrelio stovi jo „Protein“ versija. Abu atrodo kaip desertas, tačiau pakuotė žada skirtingą naudą. Ar verta rinktis brangesnį baltyminį variantą? Atsakymą galima rasti kitoje pakuotės pusėje – ir palyginus ne tik baltymų gramus.

Pavyzdžiams pasirinktos Lietuvos elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ 2026 m. rugsėjį skelbtos prekių kortelės. Tai konkrečių produktų, o ne visos rinkos ar visų gamintojų palyginimas. Kainos, akcijos ir receptūros gali keistis, todėl perkant reikėtų vadovautis parduotuvėje nurodyta kaina ir pačios pakuotės etikete.

Ką iš tiesų reiškia užrašas „Protein“?

Europos Sąjungoje teiginiams apie baltymus taikomos nustatytos sąlygos. Pagal Europos Komisijos skelbiamas mitybinių teiginių taisykles, produktą galima vadinti baltymų šaltiniu, kai baltymai suteikia bent 12 proc. jo energinės vertės, o teiginys „daug baltymų“ leidžiamas, kai ši dalis siekia bent 20 proc.

Tai nėra pažyma, kad produktas apskritai sveikas. Taisyklė vertina baltymų teikiamą energijos dalį, o ne visą sudėtį. Net ir daug baltymų turinčiame deserte gali būti nemažai sočiųjų riebalų.

Penki pirkiniai: ką rodo porcijos ir kilogramo kaina?

Žemiau pateikti kiekiai apskaičiuoti pagal pardavėjo nurodytą maistinę vertę 100 gramų. Skirtingo dydžio pakuotes verta lyginti dviem būdais: kiek suvalgoma vienoje porcijoje ir kiek kainuoja kilogramas produkto.

Jogurtų ir varškės eilutės nėra visiškai vienodi desertai: vienas jogurtas yra pagardintas mėlynėmis, kitas – natūralus, o varškė reikalauja kitokio valgymo būdo. Vis dėlto jie parodo, kokius pasirinkimus turi žmogus, ieškantis baltymų kasdieniame maiste.

Sūrelis: mažiau cukraus, bet ne be sočiųjų riebalų

Abu palyginti vaniliniai sūreliai kainavo po 0,64 euro, tačiau baltyminis svėrė 40, o įprastas – 45 gramus. „Protein M“ porcijoje yra 10 gramų baltymų, „Magija“ – apie 5,9 gramo. Cukrų skirtumas dar didesnis: atitinkamai 0,8 ir apie 10,7 gramo.

Šis skirtumas susijęs ir su receptūra. „Protein M“ sudėtyje nurodyti pieno baltymai, hidrolizuotas kolagenas ir saldiklis maltitolis. Gamintojo pateikiamais duomenimis, viename sūrelyje yra 3,2 gramo kolageno. Įprastame sūrelyje yra pridėtinio cukraus. Kolagenas įtraukiamas į bendrą baltymų kiekį, nors skirtingų baltymų aminorūgščių sudėtis nėra vienoda.

Tačiau „Protein M“ porcija taip pat turi apie 4,5 gramo sočiųjų riebalų. Įprasto „Magija“ sūrelio porcijoje jų yra apie 7,2 gramo. Taigi šiuo konkrečiu atveju baltyminis desertas turi daugiau baltymų, mažiau cukrų ir sočiųjų riebalų, bet vis tiek lieka glaistytu desertu, o ne visaverčio valgymo pakaitalu.

Jogurtas: už 10 gramų baltymų – beveik ta pati suma

150 gramų mėlynių skonio baltyminis „Well Done“ jogurtas suteikia 15 gramų baltymų ir kainuoja 0,99 euro. Natūralus „Alma“ graikiškas jogurtas turi 7 gramus baltymų 100 gramų. Jei palygintume vienodą baltymų kiekį, abiejų produktų kaina būtų beveik identiška – apie 0,66 ir 0,65 euro už 10 gramų baltymų.

Skiriasi tai, ką gauname kartu. Baltyminis jogurtas yra gerokai liesesnis: 100 gramų turi 0,2 gramo riebalų, o graikiškas – 4 gramus. „Alma“ sudedamųjų dalių sąraše nurodyti pienas, grietinėlė ir jogurto bakterijos. Pagardintame baltyminiame jogurte papildomai yra pieno baltymų, mėlynių tyrės, maltitolio sirupo, krakmolo ir sukralozės.

Ilgesnis ingredientų sąrašas pats savaime nereiškia, kad maistas nesaugus. Jis parodo kitokį produkto tikslą: suteikti saldų skonį ir tirštą tekstūrą, kartu išlaikant daugiau baltymų bei mažiau riebalų.

O jeigu tikslas – kuo daugiau baltymų už mažesnę kainą?

180 gramų „Farm Milk“ varškės pakuotėje yra apie 32 gramus baltymų už 0,77 euro. Skaičiuojant vien baltymų gramus, 10 gramų jų kainuotų maždaug 0,24 euro – gerokai mažiau nei palygintuose jogurtuose.

Tačiau ir šiuo atveju nėra vieno universalaus laimėtojo. Ši varškė yra 9 proc. riebumo: 100 gramų jos turi 6,4 gramo sočiųjų riebalų. Žmogui, kuris riboja sočiuosius riebalus, aktualu palyginti ir liesesnės varškės etiketę, o ne rinktis vien pagal baltymų bei kainos santykį.

Ar papildomų baltymų apskritai reikia?

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) suaugusiesiems nurodo 0,83 gramo baltymų kilogramui kūno masės per parą populiacinį orientyrą. Pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriančiam suaugusiajam tai sudarytų apie 58 gramus per dieną. Tai nėra individualiai visiems tinkanti norma ar viršutinė riba: poreikis priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.

Jeigu įprastoje mityboje baltymų pakanka, papildomai jais praturtintas jogurtas nebūtinai duos pastebimos naudos. Užtat jis gali būti patogus pasirinkimas, kai reikia greito užkandžio, norisi daugiau baltymų vienoje nedidelėje porcijoje arba renkamasi tarp dviejų panašių desertų.

Kaip parduotuvėje palyginti per pusę minutės?

Pirmiausia pažiūrėkite baltymų kiekį 100 gramų – taip skirtingų dydžių pakuotės tampa palyginamos. Tada perskaičiuokite, kiek baltymų, cukrų ir sočiųjų riebalų gausite suvalgę visą indelį ar batonėlį. Galiausiai patikrinkite kilogramo kainą ir sudedamąsias dalis.

Dar vienas niuansas: užrašas „nepridėta cukrų“ nereiškia, kad produkte cukrų nėra. Pieno gaminiuose natūraliai yra laktozės; pagal ES mitybinių teiginių taisykles natūraliai produkte esantys cukrūs turi būti atitinkamai nurodomi. Būtent todėl baltyminio jogurto, kurio sudėtyje nepridėta cukrų, maistingumo lentelėje vis tiek galima matyti kelis gramus cukrų.

Užrašas „Protein“ gali reikšti tikrą produkto pranašumą, kaip palygintų sūrelių atveju. Bet kai tikslas yra tiesiog gauti daugiau baltymų už prieinamą kainą, įprastas graikiškas jogurtas ar varškė gali atlikti tą pačią užduotį. Sprendimą verta priimti pagal visą etiketę, o ne vieną didžiausią žodį ant jos.

Pagrindinė nuotrauka – namuose paruoštas jogurtas su kakava, iliustracija. OXpatR / Wikimedia Commons, CC0 1.0.