Ar tikrai reikia mažinti cholesterolį, jeigu jis yra būtinas žmogaus organizmui? Kodėl miokardo infarktas kartais įvyksta net ir tuomet, kai cholesterolio tyrimų rezultatai atrodo normalūs? Ir ar verta vartoti statinus, jeigu žmogus jaučiasi visiškai sveikas?
Apie šiuos klausimus tinklalaidėje „Ilgaamžių karta“ diskutavo Vilniaus universiteto profesorė, Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja Jolita Badarienė ir laidos pašnekovai, tarp jų gydytojas Rokas Šerpytis.
Diskusijoje buvo aptarti ne tik populiarūs mitai, bet ir naujausi tyrimai, individualios cholesterolio ribos, vaistų nauda bei Lietuvoje veikianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.
Viena svarbiausių profesorės žinučių – nereikia bijoti paties cholesterolio tyrimo, tačiau jo rezultatų taip pat negalima vertinti atsietai nuo bendros sveikatos būklės.
Esmė
Esmė
Ar cholesterolis tikrai kenkia kraujagyslėms? Profesorė Jolita Badarienė paaiškino, kada jį mažinti, kuo naudingi statinai ir kaip nemokamai išsitirti.
- Vienos cholesterolio normos visiems nėra. Siektina MTL cholesterolio koncentracija priklauso nuo žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
- Aterosklerozė nėra tik vyresnio amžiaus žmonių liga. 2026 metų REACT tyrime ankstyvi kraujagyslių pakitimai aptikti ir 18–29 metų suaugusiesiems.
- Statinų nauda pagrįsta tyrimais. Vidutiniškai sumažinus MTL cholesterolį 1 mmol/l, didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių santykinė rizika sumažėja maždaug penktadaliu.
- Lietuvoje galima išsitirti nemokamai. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims.
Cholesterolis organizmui būtinas – tai kodėl jis vadinamas bloguoju?
Pokalbio pradžioje profesorė J. Badarienė priminė dažnai pamirštamą faktą: cholesterolis nėra savaime bloga medžiaga.
Jis reikalingas ląstelių membranoms, hormonų gamybai ir kitoms svarbioms organizmo funkcijoms.
Problema kyla ne todėl, kad žmogus apskritai turi cholesterolio, o dėl to, kad tam tikrų jį pernešančių lipoproteinų kraujyje gali būti per daug.
Dažniausiai kalbama apie MTL cholesterolį, kasdienėje kalboje vadinamą bloguoju cholesteroliu.
Kai MTL dalelių kraujyje yra per daug, jos gali patekti į arterijų sieneles ir prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių formavimosi.
Ilgainiui tokios plokštelės gali didėti, keisti kraujagyslių struktūrą, o tam tikrais atvejais – plyšti ir sukelti trombų susidarymą.
Šie procesai yra susiję su miokardo infarkto, išeminio insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
MTL cholesterolio priežastinį vaidmenį aterosklerozės vystymuisi patvirtina ne vien stebėjimo tyrimai, bet ir genetiniai duomenys bei atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai. Šiuos įrodymus apibendrino Europos aterosklerozės draugijos ekspertų konsensusas.
Ar cholesterolis tik „užtaiso“ pažeistas kraujagysles?
Viena iš interviu aptartų teorijų teigia, kad cholesterolis esą atkeliauja į kraujagyslės pažeidimo vietą ir atlieka savotišką remonto funkciją.
Šią mintį kartais pasitelkia socialinių tinklų turinio kūrėjai, kritikuojantys cholesterolio mažinimą.
Tačiau toks aiškinimas pernelyg supaprastina aterosklerozės vystymąsi.
Tiesa, kraujagyslių sienelių pokyčiams įtakos turi ne vien cholesterolis. Svarbūs ir uždegiminiai procesai, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas bei kiti rizikos veiksniai.
Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad MTL cholesterolis tėra nekaltas kraujagyslių taisymo proceso dalyvis.
Ilgalaikis MTL dalelių kaupimasis arterijų sienelėse yra vienas pagrindinių aterosklerozės vystymosi mechanizmų.
Cholesterolio mažinimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką – tai patvirtinta daugybe klinikinių tyrimų.
Todėl internete plintanti teorija, kad cholesterolio mažinti apskritai nereikia, neatitinka dabartinių medicinos įrodymų.

Kodėl infarktas gali ištikti ir esant „normaliam“ cholesteroliui?
Vienas populiariausių argumentų prieš cholesterolio mažinimą skamba taip: dalis miokardo infarktą patyrusių žmonių turėjo ne itin aukštą cholesterolio koncentraciją.
Tačiau profesorė aiškino, kad toks palyginimas gali klaidinti.
Pirmiausia, cholesterolio koncentracija kraujyje nėra vienintelis infarkto rizikos veiksnys. Žmogus gali rūkyti, turėti aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, paveldimą polinkį ar jau susiformavusių aterosklerozinių plokštelių.
Antra, infarkto metu ir po jo kraujo lipidų rodikliai gali laikinai keistis. Todėl vienas ūminio įvykio metu atliktas tyrimas ne visada atspindi ankstesnę žmogaus būklę.
Trečia, laboratorijos nurodytos bendros referencinės ribos ne visiems pacientams reiškia vienodą saugumą.
Pavyzdžiui, MTL cholesterolio koncentracija, kuri mažos rizikos žmogui gali būti priimtina, po miokardo infarkto jau gali būti gerokai per didelė.
Čia svarbi ir statistinė aplinkybė: jeigu tam tikrą vidutinį cholesterolio lygį turi labai daug žmonių, dalis infarktų neišvengiamai įvyks būtent šioje didelėje grupėje. Tačiau tai nereiškia, kad jų individuali rizika yra tokia pati kaip žmonių, kurių MTL koncentracija labai didelė.
Vienos cholesterolio normos visiems nėra
Profesorė J. Badarienė pabrėžė, kad vertinant MTL cholesterolį vis svarbesnė tampa individuali širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Pagal Europos kardiologų ir aterosklerozės specialistų rekomendacijas, skirtingoms rizikos grupėms taikomi skirtingi siektini MTL cholesterolio rodikliai.
| Širdies ir kraujagyslių ligų rizika | Orientacinis MTL cholesterolio tikslas |
|---|---|
| Maža rizika | Mažiau kaip 3,0 mmol/l |
| Vidutinė rizika | Mažiau kaip 2,6 mmol/l |
| Didelė rizika | Mažiau kaip 1,8 mmol/l |
| Labai didelė rizika | Mažiau kaip 1,4 mmol/l |
Didelės ir labai didelės rizikos pacientams taip pat dažnai siekiama sumažinti MTL cholesterolį bent 50 % nuo pradinio lygio.
Šiuos tikslus patvirtina 2025 metų Europos kardiologų draugijos rekomendacijų atnaujinimas.
Tačiau ši lentelė nėra savarankiškam gydymui skirta instrukcija. Tikrąją riziką gydytojas vertina pagal amžių, sveikatos istoriją, kraujospūdį, rūkymą, paveldimumą, gretutines ligas ir kitus rodiklius.
Vien tik iš cholesterolio skaičiaus negalima nuspręsti, ar žmogui būtini vaistai ir kokios jų dozės reikėtų.
Aterosklerozė prasideda anksčiau, nei daugelis įsivaizduoja
Diskusijoje daug dėmesio skirta 2026 metais paskelbtam REACT tyrimui.
Šiame didelės apimties moksliniame darbe dalyvavo 16 808 suaugusieji nuo 18 iki 70 metų, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuota aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga.
Tyrėjai vertino, kaip dažnai skirtingo amžiaus žmonėms vaizdiniais tyrimais galima aptikti dar simptomų nesukėlusią aterosklerozę.
Rezultatai atskleidė, kad 18–29 metų grupėje aterosklerozė nustatyta 8,7 % vyrų ir 6,7 % moterų.
Vyresniame amžiuje jos paplitimas sparčiai didėjo. Tarp 60–70 metų dalyvių aterosklerozinių pakitimų turėjo maždaug devyni iš dešimties.
Tyrimo rezultatai paskelbti medicinos žurnale „The New England Journal of Medicine“ ir pristatyti 2026 metų Europos kardiologų kongrese.
Šie skaičiai nereiškia, kad kiekvienas jaunas žmogus, kuriam aptikta nedidelė plokštelė, netrukus patirs infarktą ar insultą.
Tačiau jie aiškiai parodo, kad aterosklerozė nėra procesas, kuris staiga prasideda tik sulaukus senatvės.
Profesorė taip pat atkreipė dėmesį į ilgalaikę cholesterolio ekspoziciją. Svarbu ne tik tai, koks MTL cholesterolio rodiklis yra šiandien, bet ir kiek metų jis išliko padidėjęs.
Šią mintį palaiko ir 2026 metų JAV kardiologų rekomendacijos, kuriose daugiau dėmesio skiriama ankstyvam rizikos vertinimui bei ilgalaikei aterogeninių lipoproteinų poveikio trukmei.
Ne tik MTL: kokie tyrimai padeda įvertinti riziką?
Interviu profesorė išskyrė kelis kraujo rodiklius, kurie gali padėti tiksliau įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Lipidograma
Dažniausiai pirmasis tyrimas yra lipidograma. Ji apima bendrą cholesterolį, MTL, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį ir trigliceridus.
Šis tyrimas padeda nustatyti, ar kraujo lipidų rodikliai atitinka konkrečiam žmogui siektinas ribas.
Lipoproteinas(a)
Lipoproteinas(a), trumpinamas Lp(a), yra daugiausia genetiškai nulemtas rodiklis.
Didelė jo koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų bei aortos vožtuvo stenozės rizika.
Skirtingai nuo kai kurių kitų lipidų rodiklių, Lp(a) koncentracijai gyvenimo būdas paprastai turi palyginti nedidelę įtaką.
Pagal 2026 metų Amerikos kardiologų rekomendacijas, suaugusiesiems Lp(a) verta ištirti bent kartą gyvenime.
Apolipoproteinas B
Apolipoproteinas B, arba ApoB, padeda įvertinti aterogeninių lipoproteinų dalelių skaičių.
Šis tyrimas gali būti ypač naudingas žmonėms, turintiems padidėjusią trigliceridų koncentraciją, cukrinį diabetą ar metabolinį sindromą.
Kai kuriais atvejais ApoB suteikia papildomos informacijos, kurios nepakanka vertinant vien MTL cholesterolį.
Didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas
Didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas (hs-CRB) gali padėti įvertinti su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusius uždegiminius procesus.
Tačiau padidėjęs hs-CRB nėra specifinis aterosklerozės įrodymas. Jo koncentracija gali padidėti ir dėl infekcijos, traumos ar kitų uždegiminių būklių.
Todėl profesorė pabrėžė poreikį tokius rezultatus vertinti kartu su kitais tyrimais ir žmogaus sveikatos būkle.
Ką gali parodyti kraujagyslių ultragarsas ir kalcio indeksas?
Interviu aptarti ir vaizdiniai tyrimai, kurie leidžia ieškoti aterosklerozinių pakitimų dar prieš pasireiškiant simptomams.
Miego arterijų ultragarsas gali padėti nustatyti plokšteles kaklo kraujagyslėse.
Vainikinių arterijų kalcio indekso tyrimas atliekamas kompiuterine tomografija be kontrastinės medžiagos. Jis leidžia įvertinti kalcifikuotų plokštelių kiekį širdies arterijose.
Tačiau šie tyrimai nėra tarpusavyje pakeičiami ir nėra būtini kiekvienam žmogui.
Kalcio indeksas, lygus nuliui, ne visuomet reiškia, kad arterijose nėra jokios aterosklerozės. Ankstyvos, dar nesukalkėjusios plokštelės tokiame tyrime gali būti nematomos.
2026 metų Amerikos kardiologų rekomendacijose kalcio indekso tyrimas siūlomas atrinktiems pacientams, kai po įprasto rizikos vertinimo lieka neaišku, ar reikia skirti cholesterolį mažinantį gydymą.
Tyrimo tinkamumas priklauso nuo amžiaus, rizikos, simptomų ir kitų aplinkybių. Jis neturėtų būti savarankiškai pasirenkamas vien norint pasitikrinti, ar kraujagyslės švarios.
Statinai: ką rodo tyrimai ir kodėl nevertėtų jų atsisakyti dėl socialinių tinklų?
Viena ryškiausių pokalbio temų buvo nepasitikėjimas statinais.
Profesorė pasakojo, kad kai kurie pacientai abejoja paskirtu gydymu, nes internete perskaito teiginių apie tariamą cholesterolio naudą ar statinų žalą.
Tačiau statinai yra viena geriausiai ištirtų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai skirtų vaistų grupių.
Didelės apimties atsitiktinių imčių tyrimų analizės rodo, kad MTL cholesterolio sumažėjimas 1 mmol/l vartojant statinus vidutiniškai siejamas su maždaug 20–22 % mažesne didžiųjų kraujagyslinių įvykių santykine rizika.
Tai patvirtina tarptautinio „Cholesterol Treatment Trialists’ Collaboration“ tyrimų tinklo duomenys.
Svarbu atskirti santykinę ir absoliučią riziką. Jeigu žmogaus pradinė rizika maža, absoliuti gydymo nauda per kelerius metus gali būti gana nedidelė. Jei rizika didelė arba žmogus jau patyrė infarktą, gydymo nauda dažnai būna gerokai reikšmingesnė.
Statinai, kaip ir kiti vaistai, gali turėti nepageidaujamų poveikių. Kai kuriems pacientams pasireiškia raumenų simptomai, gali keistis tam tikri laboratoriniai rodikliai ar šiek tiek padidėti diabeto išsivystymo rizika.
Tačiau vien dėl bendro pobūdžio baimės ar socialiniuose tinkluose išgirsto teiginio paskirto gydymo nutraukti nereikėtų.
Jeigu kyla abejonių dėl vaisto toleravimo ar poreikio jį vartoti, tai būtina aptarti su gydančiu gydytoju. Kartais galima koreguoti dozę, keisti preparatą ar parinkti kitą gydymo derinį.
Nauji vaistai Lietuvoje: kas gali gauti kompensuojamą gydymą?
Interviu aptarta ir naujiena apie modernesnius cholesterolį mažinančius vaistus.
2026 metais Lietuvoje į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti evolokumabas ir inklisiranas, skirti tam tikriems didelės rizikos pacientams.
Apie šių vaistų kompensavimą paskelbė Valstybinė ligonių kasa.
Evolokumabas yra PCSK9 baltymą veikiantis monokloninis antikūnas. Jis gali reikšmingai sumažinti MTL cholesterolio koncentraciją, o klinikiniais tyrimais taip pat įrodytas tam tikrų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimas.
Inklisiranas veikia kitu mechanizmu – naudoja mažąją interferuojančią RNR, mažinančią PCSK9 baltymo gamybą kepenyse.
Jis skiriamas injekcijomis: po pradinės dozės kita paprastai leidžiama po trijų mėnesių, o vėliau – kas šešis mėnesius.
Nors inklisiranas veiksmingai mažina MTL cholesterolį, 2026 metų Amerikos kardiologų rekomendacijose pažymima, kad galutiniam jo poveikiui infarktų ir insultų dažniui įvertinti dar reikalingi klinikinių baigčių tyrimų rezultatai.
Šie vaistai nėra automatiškai kompensuojami kiekvienam žmogui, kurio cholesterolis padidėjęs. Kompensavimas priklauso nuo konkrečios diagnozės, ankstesnių širdies ir kraujagyslių įvykių, kitų gydymo būdų veiksmingumo bei galiojančių skyrimo sąlygų.
Pacientai dėl tokio gydymo tinkamumo turėtų konsultuotis su gydytoju specialistu.
Ar cholesterolį mažinantys maisto papildai gali pakeisti vaistus?
Diskusijoje taip pat aptartas žmonių noras vietoje receptinių vaistų rinktis natūraliais vadinamus preparatus.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad net jeigu papildas tam tikru mastu sumažina cholesterolio koncentraciją, tai savaime dar neįrodo, jog jis sumažins miokardo infarkto ar insulto riziką.
Ypatingas dėmesys skirtas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių papildams.
Juose gali būti monakolino K – medžiagos, kurios cheminė struktūra atitinka lovastatiną, seniau sukurtą cholesterolį mažinantį vaistą.
Todėl toks papildas nebūtinai yra saugesnė alternatyva statinams. Jis taip pat gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir sąveikauti su kitais vaistais.
Europos Sąjungoje reglamentu ribojamas monakolinų kiekis tokiuose produktuose: rekomenduojamoje paros porcijoje jų turi būti mažiau kaip 3 mg.
Be to, maisto papildų veiksmingumo įrodymai širdies ir kraujagyslių įvykių prevencijai paprastai yra gerokai silpnesni nei patvirtintų vaistų.
Todėl žmonėms, kuriems paskirtas cholesterolį mažinantis gydymas, papildai neturėtų tapti savavališku vaistų pakaitalu.
Lietuvoje jau 20 metų veikia nemokama prevencijos programa
Viena svarbiausių praktinių pokalbio žinučių buvo kvietimas dalyvauti Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Jos ištakos siekia 2005 metų lapkritį, o aktyvus įgyvendinimas pradėtas 2006 metais. Taigi 2026 metais programa mini dvidešimties metų veiklos sukaktį.
Šiuo metu ji skirta 40–60 metų vyrams ir moterims (imtinai), kuriems nėra nustatyta atitinkamų širdies ir kraujagyslių ligų.
Pagal Valstybinės ligonių kasos informaciją, programos metu šeimos gydytojas įvertina rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų prevencijos planą.
Gali būti atliekami cholesterolio, trigliceridų, gliukozės tyrimai, elektrokardiograma ir kiti pagal programą numatyti tyrimai.
Nustačius labai didelę riziką, pacientas gali būti siunčiamas į specializuotą centrą išsamesniam ištyrimui.
Programos paslaugos reikalavimus atitinkantiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Norint dalyvauti, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jeigu žmogus nepatenka į šią amžiaus grupę, tačiau turi padidėjusį cholesterolį, stiprų šeiminį polinkį ar kitų rizikos veiksnių, jis taip pat turėtų aptarti reikalingus tyrimus su gydytoju, nelaukdamas 40 metų.
Ką galima padaryti jau šiandien?
Profesorė pabrėžė, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencija neprasideda ir nesibaigia vien tabletėmis.
Ilgalaikę naudą suteikia nuoseklūs įpročiai: nerūkymas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikatai palankesnė mityba, kraujospūdžio kontrolė ir tinkamas jau nustatytų ligų gydymas.
Kalbėdama apie mitybą J. Badarienė ypač akcentavo Viduržemio jūros regiono mitybos principus.
Tai reiškia daugiau daržovių, vaisių, ankštinių produktų, viso grūdo gaminių, riešutų ir nesočiųjų riebalų šaltinių, o sočiųjų riebalų turinčius produktus rekomenduojama riboti.
Pokalbyje netrūko ir diskusijų apie lašinius, spirgučius bei tradicinius lietuviškus patiekalus.
Profesorė paaiškino, kad retkarčiais suvalgytas mėgstamas patiekalas nėra tas pats, kas nuolatinis mitybos įprotis. Vis dėlto gausiai vartoti sočiųjų riebalų turinčio maisto širdies ir kraujagyslių sveikatai nerekomenduojama.
Svarbus ir paveldimumas. Net sveikai besimaitinantis, fiziškai aktyvus bei normalaus kūno svorio žmogus gali turėti padidėjusią MTL cholesterolio koncentraciją.
Todėl vien gera savijauta ar sveikas gyvenimo būdas nepakeičia laboratorinių tyrimų.
Išvada: cholesterolis neskauda, todėl svarbiausia – žinoti savo rodiklius
Viena įsimintiniausių profesorės J. Badarienės minčių buvo paprasta: padidėjusio cholesterolio žmogus paprastai nejaučia.
Jis nesukelia skausmo ir ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais.
Tačiau tuo metu kraujagyslėse gali vykti procesai, kurie ilgainiui didina infarkto ar insulto riziką.
Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, kurio tyrimų rezultatai neatitinka bendrų ribų, būtinai susirgs. Rizika nėra diagnozė, o padidėjęs vienas rodiklis dar nereiškia neišvengiamos nelaimės.
Tačiau riziką galima įvertinti ir, prireikus, koreguoti.
Svarbiausia nebijoti sužinoti savo cholesterolio, kraujospūdžio ir kitų svarbių sveikatos rodiklių, o gydymo sprendimus priimti kartu su gydytoju, remiantis patikimais medicinos įrodymais.
Internete plintančios teorijos apie tariamai nekaltą cholesterolį gali skambėti įtikinamai, tačiau jos nepaneigia dešimtmečius kauptų klinikinių tyrimų rezultatų.
Geriausia širdies ligų prevencija nėra laukti pirmųjų simptomų. Tai laiku nustatyti rizikos veiksnius ir imtis priemonių dar prieš įvykstant infarktui ar insultui.