Rugsėjo 29-oji: 700 mln. eurų garantijos Europos elektros tinklams

Rugsėjo 29-osios naujienų sraute konstruktyviausias konkretus pokytis buvo naujas finansavimo mechanizmas Europos elektros tinklų pramonei. Kartu diena atnešė sprendimų ir pasiūlymų, svarbių Lietuvos saugumui, energetikai ir ES išorės sienoms, bei reikšmingų karo ir humanitarinių naujienų.

EIB ir BNP Paribas paskelbė 700 mln. eurų garantijų paketą

Rugsėjo 29 d. Europos investicijų bankas (EIB) ir BNP Paribas paskelbė apie iki 700 mln. eurų banko garantijų portfelį Europos elektros tinklų komponentų gamintojams. EIB numato iki 350 mln. eurų priešpriešinių garantijų, o BNP Paribas – tokios pat apimties įsipareigojimą; priemonė remiama ES programos „InvestEU“. Europos investicijų banko pranešime nurodoma, kad finansavimas skirtas naujoms investicijoms į elektros tinklų grandinę visoje ES.

EIB skaičiuoja, kad garantijų svertas galėtų paskatinti iki 2,8 mlrd. eurų investicijų realiojoje ekonomikoje. Šis susitarimas yra platesnio 1,5 mlrd. eurų „Pan-EU Power Grid“ paketo dalis. Lietuvos vartotojui svarbi riba: tai nėra tiesioginė subsidija sąskaitoms už elektrą ar atskiras finansavimas Lietuvai – priemonė skirta didinti gamintojų finansavimo galimybes visoje ES.

Sinkevičius Briuselyje kėlė Rytų flango ir infrastruktūros finansavimą

Rugsėjo 29 d. ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Vyriausybės pranešimu, Lietuva siekia didesnio dėmesio Rytų flango saugumui 2028–2034 m. ES biudžete ir finansavimo strateginei infrastruktūrai bei kariniam mobilumui, įskaitant „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“. Tai Lietuvos derybinė pozicija, o ne tą dieną paskelbtas naujas ES finansavimo sprendimas.

Susitikime taip pat aptartas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Vyriausybė nurodė, kad tarp planuojamų prioritetų – saugumas ir gynyba, konkurencingumas, ES plėtra ir parama Ukrainai.

Komisija pasiūlė penkių krypčių planą ES išorės sienoms

Europos Komisija rugsėjo 29 d. pateikė penkių krypčių planą, skirtą staigiems didelio masto neteisėtiems atvykimams prie ES išorės sienų. Jame numatyta glaudesnė partnerystė su trečiosiomis šalimis, stipresnė išorės sienų apsauga ir Frontex vaidmuo, ankstyvas perspėjimas, kova su žmonių gabenimo tinklais ir grąžinimų stiprinimas.

Komisija planą ketino pristatyti valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrams spalio 1–2 d. Dalis numatytų veiksmų dar reikalauja atskirų pasiūlymų ar politinių sprendimų, todėl rugsėjo 29 d. dokumentas savaime nepakeitė galiojančių taisyklių. Lietuvai jis aktualus dėl išorinės ES sienos ir plane tiesiogiai aptariamų hibridinių grėsmių bei migracijos instrumentalizavimo scenarijų.

JAV pasiūlė paskolinti iki 40 mln. barelių naftos, ES tiekimas kol kas stabilus

JAV vyriausybė rugsėjo 29 d. pasiūlė energetikos bendrovėms paskolinti iki 40 mln. barelių žalios naftos iš Strateginio naftos rezervo. Reuters duomenimis, tai paskutinė JAV dalis iš kovo mėnesį maždaug 30 Tarptautinės energetikos agentūros šalių suderinto 400 mln. barelių rezervų panaudojimo plano.

Tą pačią dieną Europos Komisijos Naftos koordinavimo grupė nurodė, kad ES naftos tiekimas kol kas išlieka stabilus, tačiau dyzelino ir reaktyvinių degalų kainos tebėra aukštos. Amsterdamo–Roterdamo–Antverpeno mazgo komercinės atsargos buvo mažesnės už penkerių metų vidurkį, o Europos naftos perdirbimo gamyklos dirbo beveik maksimaliu pajėgumu. Tai reiškia, kad vien JAV rezervų pasiūlymas savaime negarantuoja greito degalų atpigimo Europoje.

JAV pajėgos rengėsi pasitraukti iš paskutinių bazių Irake

Reuters rugsėjo 29 d. pranešė, kad JAV pajėgos turėjo iki rugsėjo 30-osios pasitraukti iš paskutinių savo bazių Irake. Šis etapas buvo sutartas 2024 m. Joe Biden administracijos laikotarpiu ir įgyvendinamas Donald Trump administracijos metu.

JAV kariuomenė iš Irako buvo pasitraukusi 2011 m., o 2014 m. grįžo padėti kovoti su „Islamo valstybe“. Dėl naujo pasitraukimo pasekmių Irake nuomonės išsiskiria: Reuters kalbinti su Iranu siejamų grupių atstovai jį vadino pergale, o dalis Irako saugumo ekspertų ir vietos lyderių perspėjo dėl galimos saugumo spragos. Tai yra jų vertinimai, o ne nustatytas būsimas rezultatas.

Zelenskyy: Belgija iki metų pabaigos perduos Ukrainai tris F-16

Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy rugsėjo 29 d. pareiškė, kad Belgija iki metų pabaigos perduos Ukrainai tris naikintuvus F-16 ir kad bus siekiama paspartintos perdavimo procedūros. Reuters pranešime taip pat nurodoma, kad, Zelenskyy teigimu, Ukraina jau gavo skubių F-16 amunicijos siuntų iš Belgijos, Ispanijos ir kitų šalių.

Zelenskyy tą pačią dieną taip pat sakė, kad Ukraina ankstesnę dieną gavo NASAMS oro gynybos sistemos paramos paketą, o derybos dėl „Patriot“ raketų tiekimo tęsiasi. Belgijos F-16 perdavimo terminas šiame Reuters pranešime pateikiamas remiantis Ukrainos prezidento pareiškimu.

Mianmare praneštas oro smūgio aukų skaičius išaugo iki 50

Rugsėjo 29 d. Arakan Army ir vietos pagalbos darbuotojas pranešė, kad pirmadienio oro smūgis Kyauktaw mieste, Rachinų valstijoje prie Bangladešo sienos, nusinešė 50 žmonių gyvybių ir sužeidė mažiausiai 58. Reuters pranešė, kad Jungtinės Tautos dėl šių duomenų pareiškė didelį susirūpinimą, o JT žmogaus teisių biuras įspėjo, kad aukų skaičius gali didėti.

50 žuvusiųjų skaičių Reuters nurodė remdamasi teritoriją kontroliuojančia Arakan Army ir vietos pagalbos darbuotoju; Mianmaro valdžios atstovas agentūrai neatsakė į prašymą pakomentuoti. JT teigė, kad tęstinis smurtas rodo, jog šiuo metu nėra sąlygų saugiam pabėgėlių ir kitų perkeltųjų žmonių grįžimui į Mianmarą.