Sekmadienį ryškiausi įvykiai apima ir ilgalaikius infrastruktūros pasiekimus, ir skubias saugumo problemas. Australijoje pradėtas dešimtmečius planuoto oro uosto keleivių aptarnavimas, o Lietuvoje dar kartą išryškėjo, kaip nedideli oro erdvės objektai gali sutrikdyti civilinę aviaciją. Ši apžvalga parengta pagal informaciją, paskelbtą iki spalio 25 d. 17.38 val. Lietuvos laiku.
Esmė
Esmė
Spalio 25 d. apžvalga: atidarytas Vakarų Sidnėjaus oro uostas, sutrikdyti skrydžiai Kaune, rinkimai Serbijoje, Brazilijoje ir Bulgarijoje, išpuoliai bei protestai.
- Australijoje – naujas tarptautinis oro uostas Vakarų Sidnėjaus oro uostas spalio 25 d. pradėjo keleivių aptarnavimą. Pirmasis komercinis skrydis išvyko į Gold Kostą.
- Kauno oro uoste naktį riboti skrydžiai Dėl balionų grėsmės buvo paveikti du skrydžiai ir 366 keleiviai. Oro uosto veikla atnaujinta 1 valandą nakties.
- Trys reikšmingi rinkimai Serbijoje studentų judėjimas meta iššūkį ilgai valdžią turėjusiai politinei jėgai, Brazilijoje vyksta prezidento rinkimų antrasis turas, o Bulgarija renka prezidentą.
- Saugumo krizės ir nelaimės Saudo Arabija pranešė perėmusi raketas ir dronus, Ukrainoje per smūgį gyvenamajam pastatui žuvo trys žmonės, o Kenijoje per autobusų avariją – mažiausiai 22.
Australijoje pirmuosius keleivius priėmė naujas Vakarų Sidnėjaus oro uostas
Spalio 25 d. Vakarų Sidnėjaus tarptautinis oro uostas, oficialiai pavadintas aviatorės Nancy-Bird Walton vardu, pradėjo keleivių aptarnavimą. Pirmasis komercinis „Jetstar“ skrydis JQ362 pakilo į Gold Kostą. Tai pirmasis naujas didelis Australijos oro uostas per daugiau kaip 50 metų.

Naujasis oro uostas įrengtas Badžeriso Kryko rajone, į vakarus nuo Sidnėjaus centro. Skirtingai nei senasis Sidnėjaus oro uostas, kuriame taikomi naktinių skrydžių ribojimai, naujasis gali veikti visą parą. Jo pradinis projektinis pajėgumas siekia iki 10 mln. keleivių per metus, o ilgainiui numatyta galimybė aptarnauti gerokai didesnius srautus.
Projektas buvo svarstomas kelis dešimtmečius, o statybos truko maždaug septynerius metus. Australijos vyriausybė tikisi, kad naujoji infrastruktūra paskatins darbo vietų kūrimą ir investicijas sparčiai augančiame Vakarų Sidnėjaus regione. Krovininiai skrydžiai oro uoste pradėti dar liepą.
Spalio 26 d. numatytas pirmasis „Air New Zealand“ tarptautinis reisas į Oklandą. Vėliau prie maršrutų tinklo prisijungs ir kitos oro bendrovės. Vis dėlto metro jungtis su oro uostu dar nėra užbaigta, todėl pradinis susisiekimas sausuma išlieka vienu svarbiausių praktinių klausimų.
Šaltiniai: Australijos vyriausybė, ABC News, Reuters.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Kauno oro uoste naktį sutrikdyti du skrydžiai
Spalio 24 d. 23.37 val. virš Kauno oro uosto įvesti oro erdvės ribojimai dėl iš Baltarusijos pusės fiksuotų navigacinių atžymų, būdingų kontrabandiniams oro balionams. Lietuvos oro uostų duomenimis, veikla buvo atnaujinta spalio 25 d. 1.00 valandą nakties.
Ribojimai paveikė du skrydžius ir 366 keleivius. Vienas orlaivis buvo nukreiptas į Vilniaus oro uostą, kitas – į Rygą. Oro bendrovės ir oro uostų tarnybos turėjo koreguoti keleivių aptarnavimą bei skrydžių organizavimą.
Lietuvos institucijos kontrabandinių balionų leidimą iš Baltarusijos vertina kaip hibridinio spaudimo dalį. Tokie objektai kelia pavojų aviacijai ne vien dėl galimo tiesioginio susidūrimo: kai negalima patikimai nustatyti jų buvimo vietos ir judėjimo, gali tekti laikinai apriboti civilinių orlaivių eismą.
Skrydžių sutrikimus patyrusiems keleiviams rekomenduojama tikrinti oro bendrovės informaciją ir kreiptis į vežėją dėl konkretaus reiso pakeitimų. Pats oro erdvės ribojimų panaikinimas nereiškia, kad kiekvieno paveikto skrydžio tvarkaraštis automatiškai grįžo į pradinį.
Šaltiniai: LRT, remiantis Lietuvos oro uostais, Verslo žinios / BNS.
Serbijoje – svarbiausi per daugelį metų rinkimai: valdžiai iššūkį meta studentai
Spalio 25 d. Serbijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose prezidento Aleksandaro Vučičiaus politinei stovyklai rimtą iššūkį meta studentų protestų judėjimas. Rinkimai surengti po beveik dvejus metus trukusio visuomenės nepasitenkinimo dėl korupcijos, valdžios veikimo ir demokratinių institucijų būklės.

Studentų judėjimas sustiprėjo po 2024 m. Novi Sado geležinkelio stoties stogelio griūties, per kurią žuvo 16 žmonių. Tragedija sukėlė klausimų dėl statybų priežiūros, viešųjų pirkimų ir galimos korupcijos. Iš pradžių su tuo susiję protestai ilgainiui virto platesniu politiniu judėjimu.
Šiandienos rinkimuose sprendžiama dėl visų 250 vietų Serbijos parlamente. Ilgai dominavusi Serbijos pažangos partija akcentuoja ekonomikos augimą ir politinį stabilumą, o studentų remiami kandidatai žada stiprinti institucijų nepriklausomumą ir kovoti su korupcija.
Rinkimų baigtis svarbi ir Europai. Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau kartu palaiko santykius su Rusija ir Kinija. Nauja politinė dauguma galėtų pakeisti šalies vidaus politikos prioritetus bei santykių su ES kryptį.
Iki šios apžvalgos rengimo momento galutiniai rezultatai dar nebuvo paskelbti. Balsavimo apylinkės turi užsidaryti 20 val. Serbijos laiku, todėl prognozių negalima pateikti kaip galutinio rinkėjų sprendimo.
Šaltiniai: Reuters, Laisvosios Europos radijas.
Brazilijoje prezidento rinkimų antrasis turas: Lula varžosi su Flávio Bolsonaro
Spalio 25 d. Brazilijos rinkėjai antrajame prezidento rinkimų ture renkasi tarp dabartinio prezidento Luizo Inácio Lulos da Silvos ir senatoriaus Flávio Bolsonaro, buvusio prezidento Jairo Bolsonaro sūnaus.

Pirmajame ture spalio pradžioje Flávio Bolsonaro gavo apie 47,03 proc., o Lula – 45,16 proc. galiojančių balsų. Kadangi nė vienas kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės balsų, prireikė antrojo turo.
Lula kampanijoje pabrėžia socialinių programų svarbą, ekonominį saugumą ir šalies savarankiškumą tarptautinėje politikoje. Bolsonaro siekia konservatyvesnės krypties, glaudesnių ryšių su JAV ir griežtesnės politikos kovojant su organizuotu nusikalstamumu.
Rezultatas gali turėti pasekmių Lotynų Amerikos politikai, prekybai su JAV ir Kinija bei Brazilijos klimato politikos prioritetams. Brazilija yra didžiausia regiono ekonomika ir viena svarbiausių pasaulio žemės ūkio produkcijos eksportuotojų.
Balsavimas apžvalgos rengimo metu dar vyksta. Laimėtojas neįvardijamas, kol nėra patikimų rinkimų rezultatų.
Šaltiniai: Agência Brasil, Reuters.
Saudo Arabija pranešė perėmusi raketas ir dronus, nors Rijado oro uostas iš dalies atnaujino veiklą
Spalio 25 d. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemene paskelbė perėmusi dronus ir raketas, paleistas iš hučių kontroliuojamų teritorijų. Pranešta apie dvi bepiločių orlaivių ir balistinės raketos grėsmes Rijadui, taip pat apie kitus raketų paleidimus pietinių šalies miestų kryptimi.

Saudo Arabijos pareigūnai nurodė, kad vien per sekmadienį šalies pietuose perimta dešimt balistinių raketų. Civilinės saugos tarnybos išsiuntė įspėjimus gyventojams, o vėliau paskelbė, kad tiesioginis pavojus praėjo. Šie duomenys pateikti pagal koalicijos pranešimus ir nėra nepriklausomas kiekvieno perėmimo patvirtinimas.
Tą pačią dieną Rijado Karaliaus Khalido tarptautinis oro uostas iš dalies atnaujino veiklą po ankstesnių atakų sukelto sustabdymo. Numatytas pirmojo terminalo naudojimas vidaus reisams, antrojo – tarptautiniams skrydžiams. Tačiau hučių atstovai vėl pagrasino oro uostui, todėl veiklos atkūrimas savaime nereiškia, kad saugumo grėsmė išnyko.
Konflikto eskalacija svarbi tarptautinei aviacijai ir energetikos rinkoms, nes Saudo Arabija yra viena didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų. Rizikos regione gali paveikti skrydžių maršrutus, draudimo sąnaudas ir prekybos logistiką.
Šaltiniai: Reuters, Al Jazeera.
Rusijos dronui smogus gyvenamajam pastatui Ukrainoje žuvo trys žmonės
Spalio 24 d. vakarą Rusijos dronas smogė gyvenamajam pastatui Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, Sinelnykovėje. Regiono administracijos vadovo Oleksandro Hanžos pateiktais duomenimis, žuvo trys civiliai, o sužeistųjų skaičius išaugo iki dvylikos.

Smūgis sukėlė gaisrą ketvirtajame daugiabučio aukšte. Apgadinti ir netoliese stovėję automobiliai bei parduotuvė. Tarp sužeistųjų yra vienuolikmetė mergaitė. Kelis sunkiai sužeistus žmones medikai operavo ligoninėje.
Šis išpuolis įvyko regione, kuris nuolat patiria Rusijos dronų ir raketų atakas. Artėjant šaltajam sezonui civilinių gyventojų padėtį papildomai apsunkina energetikos infrastruktūros apgadinimai ir elektros tiekimo pertrūkiai.
Ukrainos pareigūnų paskelbti aukų skaičiai gali būti tikslinami. Rusijos ir Ukrainos karo kontekste svarbu atskirti patvirtintus civilių aukų duomenis nuo skirtingų kariaujančių pusių pareiškimų apie karinius taikinius.
Šaltiniai: The Kyiv Independent, RBC-Ukraine.
Kenijoje susidūrus autobusui ir sunkvežimiui žuvo mažiausiai 22 žmonės
Spalio 25 d. rytą Kenijoje, Makuenio apygardoje, pagrindiniame Nairobio ir Mombasos kelyje susidūrė keleivinis autobusas ir sunkvežimis. Policijos duomenimis, žuvo mažiausiai 22 žmonės, dar keliolika buvo sužeisti. Avarijos aplinkybės tiriamos.

Autobusu važiavę žmonės, kaip pranešama, grįžo į Mombasą po laidotuvių. Dalis sužeistųjų buvo nugabenti į Mtito Andėjaus regiono gydymo įstaigas. Pareigūnai įspėjo, kad aukų skaičius gali pasikeisti, nes gelbėjimo darbai ir nukentėjusiųjų būklės vertinimas dar tęsiasi.
Nelaimė įvyko tame pačiame svarbiame transporto koridoriuje, kuriame vos prieš tris savaites per kitą avariją žuvo 17 žmonių. Kenijos kelių saugos institucijos šį ruožą jau anksčiau buvo įvardijusios kaip pavojingą.
Kol vyksta tyrimas, negalima galutinai įvardyti susidūrimo priežasties. Pirminiuose pranešimuose minimi galimi lenkimo pažeidimai, tačiau tikslus transporto priemonių judėjimas ir atsakomybė dar turi būti nustatyti.
Šaltiniai: Associated Press, Daily Nation.
Po protestų Prancūzijoje sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių
Spalio 25 d. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pateikė duomenis apie šeštadienį, spalio 24-ąją, vykusius masinius protestus. Visoje šalyje sulaikyta 1 314 žmonių. Dauguma organizuotų eitynių vyko taikiai, tačiau kai kuriuose miestuose pasibaigus demonstracijoms kilo susirėmimų.

Protestuotojai reiškė nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidomis, viešųjų paslaugų būkle ir valdžios politika. Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, spalio 24 d. demonstracijose dalyvavo apie 410 tūkst. žmonių, iš jų 110 tūkst. Paryžiuje. Profesinės sąjungos nurodo didesnį, apie 800 tūkst., dalyvių skaičių.
Po eitynių kai kuriuose miestuose įvyko susirėmimų su policija. Paryžiuje pareigūnai prieš agresyviai besielgiančius asmenis naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Pranešta apie sužeistuosius, tačiau didžioji protestų dalis praėjo be plataus masto smurto.
Organizatoriai ragina rengti naujas demonstracijas. Šie protestai rodo stiprėjantį spaudimą Prancūzijos valdžiai spręsti gyvenimo brangimo ir socialinės nelygybės problemas. Kartu svarbu nepainioti taikių demonstracijų dalyvių su asmenimis, įtariamais smurtiniais veiksmais.
Bulgarijoje vyksta prezidento rinkimai, kuriuos temdo saugumo krizė Juodojoje jūroje
Spalio 25 d. Bulgarijos gyventojai balsuoja prezidento rinkimuose. Dėl valstybės vadovo pareigų varžosi 27 kandidatai. Tarp svarbiausių pretendentų minimi pareigas einanti prezidentė Ilijana Jotova ir buvęs laikinosios vyriausybės vadovas Andrejus Giurovas.

Šalies prezidento pareigos daugiausia reprezentacinės, tačiau institucija turi reikšmės politinėms krizėms, laikinųjų vyriausybių formavimui ir Bulgarijos užsienio politikos krypties diskusijoms.
Šių metų rinkimams papildomo svorio suteikia saugumo situacija Juodojoje jūroje. Pastaruoju metu prie Bulgarijos pakrantės pranešta apie dronų smūgius prekybiniams laivams. Incidentai paskatino klausimus dėl laivybos apsaugos ir sąjungininkų paramos. Bulgarijos valdžia kol kas nėra oficialiai priskyrusi visų atakų vienam konkrečiam vykdytojui.
Rinkimų rezultatai bus svarbūs vertinant, kaip Bulgarijos visuomenė mato šalies vaidmenį NATO ir Europos Sąjungoje. Galutiniai balsavimo duomenys apžvalgos rengimo metu dar nebuvo paskelbti.
Šaltiniai: Reuters, Papildoma rinkimų informacija.