Šios dienos įvykiai atskleidė dvi tarpusavyje susijusias Europos problemas – būtinybę stiprinti saugumą ir kartu apsaugoti ekonomiką nuo karo bei geopolitinių sukrėtimų. Greta jų dėmesio sulaukė nauja įtampa Korėjos pusiasalyje ir diplomatijos pastangos užtikrinti humanitarinę pagalbą.
Esmė
Esmė
Rusijos smūgis Dnipro stočiai, Lietuvos sprendimai dėl šaukimo, ECB vadovės pasitraukimas ir svarbiausios spalio 29-osios pasaulio naujienos.
- Dnipre – mažiausiai 14 žuvusiųjų Rusijos reaktyvinis dronas smogė keleivių pilnai geležinkelio stoties platformai. Ukrainos pareigūnų naujausiais duomenimis, žuvo 14 žmonių, dar 14 sužeista.
- Lietuva rengiasi visuotiniam šaukimui Valstybės gynimo taryba sutarė siekti, kad nuo 2032 metų visi reikalavimus atitinkantys vaikinai būtų šaukiami į kariuomenę. Tam dar reikės pasirengimo ir teisinių sprendimų.
- Christine Lagarde pasitrauks iš ECB Europos Centrinio Banko pirmininkė paskelbė paliksianti pareigas 2027 metų vasario 7 dieną. Tuo pat metu ECB nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų.
- Juodojoje jūroje nuskendo krovininis laivas Prie Bulgarijos krantų po jūrinių dronų atakos nuskendo konteinerinis laivas „Contship Jet“. Visi 18 įgulos narių buvo išgelbėti, o atsakomybė už ataką dar nenustatyta.
Rusijos dronas smogė Dnipro geležinkelio stočiai: mažiausiai 14 žuvusiųjų
Ketvirtadienį, spalio 29 d., Rusijos reaktyvinis dronas smogė geležinkelio stoties platformai Ukrainos Dnipro mieste. Ten stovėjo priemiestinis traukinys ir keleivinis sąstatas, o žmonės rengėsi kelionei į Zaporižią. Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Hanžos paskelbtais duomenimis, žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar 14 buvo sužeista. Tai spalio 29-osios duomenys, kurie vykstant gelbėjimo ir tyrimo darbams dar galėjo keistis.

Pasak Ukrainos geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznytsia“, ataka surengta reaktyviniu dronu, kuris pataikė į platformą greta Dnipras–Zaporižia maršruto traukinio Nr. 866. Prieš smūgį buvo paskelbtas oro pavojus, o bendrovė teigė iš anksto raginusi žmones evakuotis. Vis dėlto nemažai keleivių tebebuvo prie traukinio.
Geležinkelių operatorius pradėjo detaliai aiškintis įvykių seką, įskaitant įspėjimų ir evakuacijos veiksmus. Vien tai, kad perspėjimas buvo paskelbtas, neatsako į klausimą, kodėl žmonėms nepavyko pasitraukti į saugią vietą. Galutinės tyrimo išvados spalio 29-ąją dar nebuvo pateiktos.
Sužeistieji patyrė sunkias skeveldrines traumas. Dalis jų buvo operuojami Dnipro ligoninėse, o medikai pranešė apie kelis itin sunkios būklės pacientus.
Tą pačią dieną Rusijos smūgiai pareikalavo gyvybių ir kituose Ukrainos miestuose. Černihive žuvo dvi paauglės, o Kremenčuke – dar trys žmonės. Ukrainos valdžia šias atakas vadino smūgiais civiliams, o Maskva neigia sąmoningai taikanti į civilinius objektus. Dnipro tragedija dar kartą atskleidė, kokia pažeidžiama karo sąlygomis išlieka keleivius vežanti geležinkelių sistema.
Lietuvoje sutarta siekti visuotinio vaikinų šaukimo nuo 2032 metų
Spalio 29 d. posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė, kad Lietuva nuo 2032 metų turėtų pereiti prie visuotinio reikalavimus atitinkančių vaikinų šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Prezidentas Gitanas Nausėda po posėdžio patvirtino pasirinktą datą. Tai svarbus valstybės gynybos politikos sprendimas, tačiau naujoji tvarka dar nepradėta taikyti – jai įgyvendinti reikės teisinių pakeitimų, infrastruktūros ir papildomo finansavimo.

Šiuo metu Lietuvoje kasmet pašaukiama daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių. Pagal pristatytą būsimos sistemos vertinimą, įgyvendinus visuotinį šaukimą kasmet tarnybą galėtų pradėti apie 7,5 tūkst. vaikinų. Tai prognozuojamas skaičius, priklausantis nuo demografinės padėties ir nuo to, kiek jaunuolių atitiks sveikatos bei kitus tarnybos reikalavimus.
Prezidento teigimu, perėjimas prie naujos tvarkos galėtų kainuoti apie 100–120 mln. eurų. Lėšų prireiktų šauktinių apgyvendinimui, instruktoriams, ginkluotei ir mokymo infrastruktūrai. Ši suma yra pateiktas įgyvendinimo išlaidų vertinimas, o ne jau patvirtintos ar išleistos lėšos.
VGT taip pat aptarė galimybę išplėsti tarnybos formas – daugiau šauktinių galėtų būti rengiami kaip dronų operatoriai, prisidėti prie valstybės sienos apsaugos ar gelbėjimo pajėgumų. Konkrečios tokių tarnybos būdų sąlygos dar turės būti nustatytos.
Pagal dabar aptartą modelį merginoms privalomoji tarnyba nebūtų taikoma – jos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Kariuomenės vadovybė neatmeta galimybės prie moterų šaukimo klausimo sugrįžti ateityje, tačiau spalio 29-ąją toks sprendimas nebuvo priimtas.
Praktiškai svarbiausia būsimiems šauktiniams žinoti, kad 2032 metų data nėra jau šiandien įsigaliojusi nauja karo prievolės taisyklė. Kol nepriimti atitinkami įstatymų pakeitimai, galioja dabartinė šaukimo sistema.
Christine Lagarde pasitrauks iš ECB, palūkanų normos nekeičiamos
Europos Centrinis Bankas spalio 29 d. oficialiai paskelbė, kad jo pirmininkė Christine Lagarde paliks pareigas 2027 metų vasario 7 dieną. Ji apie sprendimą informavo ECB valdančiąją tarybą ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą. C. Lagarde vadovavimas bankui turėjo tęstis iki 2027 metų spalio, todėl jos pasitraukimas įvyks anksčiau, nei iš pradžių numatyta.

Pasitraukimo datą bankas patvirtino, tačiau naujas ECB vadovas dar nėra paskirtas. Įpėdinį pagal Europos Sąjungos sutartyse nustatytą procedūrą turės paskirti Europos Vadovų Taryba. Pristatydama savo sprendimą C. Lagarde aiškino norinti turėti daugiau laisvės kalbėti ir veikti klausimais, nesusijusiais vien su pinigų politika.
Tą pačią dieną ECB valdančioji taryba priėmė atskirą sprendimą nekeisti visų trijų pagrindinių palūkanų normų. Indėlių galimybės palūkanų norma liko 2,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės – 2,90 proc.
ECB pabrėžė, kad brangstanti energija kelia papildomą infliacijos riziką ir kartu gali slopinti ekonomikos augimą. Bankas nenurodė iš anksto nustatyto būsimų palūkanų keitimo grafiko: tolesni sprendimai priklausys nuo naujų infliacijos, darbo užmokesčio, ekonomikos ir finansavimo sąlygų duomenų.
Lietuvoje šis sprendimas ypač aktualus gyventojams, turintiems būsto paskolas su kintamomis palūkanomis, ir verslui, kuris planuoja skolintis. Tačiau ECB nustatomos normos nėra tapačios EURIBOR, todėl konkreti paskolos įmoka priklauso nuo sutarties sąlygų, banko maržos ir palūkanų perskaičiavimo datos. C. Lagarde pasitraukimas savaime nereiškia automatinio paskolų palūkanų pasikeitimo.
Juodojoje jūroje nuskendo dronų atakuotas konteinerinis laivas
Spalio 29 d. paaiškėjo, kad po ankstesnę dieną įvykusios jūrinių dronų atakos Juodojoje jūroje nuskendo konteinerinis laivas „Contship Jet“. Liberijos vėliava plaukiojantis, Graikijos bendrovės valdomas laivas buvo užpultas Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, už šalies teritorinių vandenų ribų. Visi 18 įgulos narių buvo išgelbėti.
Laivą, gabenusį 421 konteinerį iš Izraelio Haifos uosto į Rumunijos Konstancą, trečiadienį apgadino trys jūriniai dronai. Įgula paliko laivą, o gelbėjimo operacijoje dalyvavo Bulgarijos karinės jūrų pajėgos ir pakrančių apsaugos tarnybos. Išgelbėti 14 Filipinų ir keturi Ukrainos piliečiai buvo nugabenti į Varnos uostą.
Spalio 29-ąją atsakomybė už ataką dar nebuvo patikimai nustatyta. Vien tai, kad laivas nukentėjo regione, kuriame vyksta su Rusijos karu Ukrainoje susiję jūriniai incidentai, neįrodo konkretaus užpuoliko tapatybės.
Bulgarijos pareigūnų pirminės apžiūros duomenimis, akivaizdžių taršos požymių aplink nuskendusį laivą iš pradžių nepastebėta. Vis dėlto jo krovinys kėlė papildomų rūpesčių: tarp konteineriuose gabentų medžiagų buvo ličio jonų baterijų, rūgščių ir kitų pavojingų pramoninių komponentų. Todėl būtina tolesnė aplinkos stebėsena.
Incidentas kelia susirūpinimą dėl komercinės laivybos saugumo vakarų Juodojoje jūroje. Tai svarbus transporto koridorius Bulgarijai, Rumunijai ir kitoms Europos valstybėms, todėl pasikartojančios atakos gali didinti draudimo, logistikos ir krovinių gabenimo išlaidas.
Šiaurės Korėja paleido apie dešimt balistinių raketų
Spalio 29 d. Šiaurės Korėja paleido maždaug dešimt trumpojo nuotolio balistinių raketų Japonijos jūros kryptimi, pranešė Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas. Pietų Korėjos kariuomenės duomenimis, raketos iš Vonsano apylinkių paleistos apie 12.30 val. vietos laiku ir nuskrido maždaug 250 kilometrų. Tai preliminariai karinių radarų nustatyti duomenys, o detalios raketų charakteristikos dar buvo analizuojamos.
Japonijos institucijos taip pat užfiksavo galimą balistinių raketų paleidimą ir pranešė, kad jos, turimais duomenimis, nenukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Pietų Korėja nurodė stiprinanti stebėjimą ir informacijos apsikeitimą su Jungtinėmis Valstijomis bei Japonija.
Paleidimai įvyko paaštrėjus ginčui prie abiejų Korėjų sienos. Anksčiau šį rudenį sprogus minoms buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai. Seulas apkaltino Pchenjaną padėjus minas, tačiau Šiaurės Korėja atsakomybę neigė. Pietų Korėja siūlė karines derybas, kurios padėtų išvengti atsitiktinių susidūrimų pasienyje.
Raketų bandymai savaime nereiškia, kad prasidėjo tiesioginis karinis konfliktas, tačiau jie didina įtampą regione. Tarptautinei bendruomenei svarbu, ar Pchenjanas į derybų pasiūlymą atsakys diplomatiniais veiksmais, ar tęs karinį spaudimą.
Ukrainos Oleškų mieste laikinos paliaubos atvėrė kelią humanitarinei pagalbai
Spalio 29 d. Rusijos ir Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad Rusijos kontroliuojamo Oleškų miesto apylinkėse Chersono srityje galioja laikinas, šešioms dienoms numatytas ugnies nutraukimo susitarimas. Jo tikslas – sudaryti sąlygas pristatyti maistą bei vaistus ir padėti civiliams, kurie karo zonoje susiduria su dideliais aprūpinimo sunkumais.
Remiantis abiejų šalių pareiškimais ir tarptautinės žiniasklaidos pranešimais, prie susitarimo tarpininkavimo prisidėjo Jungtinės Valstijos. Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pranešė vykstantis su delegacija Oleškų link. Tačiau išvykimas į humanitarinę misiją dar nereiškia, kad visa pagalba jau sėkmingai perduota gyventojams arba kad visos numatytos evakuacijos įvyko.
Mieste, kuriame prieš plataus masto Rusijos invaziją gyveno apie 24 tūkst. žmonių, pagal tuo metu skelbtus vertinimus buvo likę maždaug 1,5 tūkst. gyventojų. Jie susidūrė su vandens, maisto ir medicinos priemonių stygiumi. Humanitarinių organizacijų ir pareigūnų pastangos nukreiptos į tai, kad civiliai gautų būtiniausią pagalbą.
Šios paliaubos yra vietinio pobūdžio. Jos nereiškia, kad visoje Ukrainoje nutraukti karo veiksmai, ir nebuvo taikomos tokioms vietovėms kaip Dnipras, kur tą pačią dieną tęsėsi mirtinos atakos. Vis dėlto net ribotas susitarimas gali turėti tiesioginę reikšmę nuo karo atkirstiems žmonėms.
Europos Sąjunga ir Kanada aptaria gilesnį ekonominį bei gynybinį bendradarbiavimą
Spalio 29 d. Monrealyje prasidėjo dvi dienas truksiantis Europos Sąjungos ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas. Europos Sąjungai atstovauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Derybose daugiausia dėmesio skiriama prekybai, ekonominiam saugumui, kritinėms žaliavoms, skaitmeninėms technologijoms ir gynybai.
Vienas pagrindinių numatomų rezultatų – platesnės ilgalaikės partnerystės pagrindas, apimantis pramonės tiekimo grandines, inovacijas, energetiką ir bendrą atsaką į tarptautines saugumo grėsmes. Vis dėlto spalio 29-ąją paskelbta susitikimo darbotvarkė nėra tas pats, kas galutinai pasirašyti nauji susitarimai. Bendras vadovų pareiškimas numatytas susitikimo pabaigoje.
Europos Sąjungos Tarybos duomenimis, 2025 metais ES ir Kanados prekybos prekėmis bei paslaugomis vertė siekė apie 130 mlrd. eurų. Abi pusės jau bendradarbiauja pagal išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA bei 2025 metais sudarytą saugumo ir gynybos partnerystę.
Kanada taip pat dalyvauja Europos Sąjungos gynybos investicijų iniciatyvoje SAFE, kurios mastas siekia 150 mlrd. eurų. Naujos derybos gali suteikti daugiau galimybių bendriems projektams, tačiau jų konkretų poveikį verslui ir saugumui bus galima įvertinti tik paskelbus ir įgyvendinus susitarimus.
Maloni žinia iš Škotijos: pasaulį išvydo trys kapibarų jaunikliai
Edinburgo zoologijos sodo darbuotojai pranešė apie tris naujus gyventojus – spalio 27-osios naktį į spalio 28-ąją kapibarų porai Lunai ir Rodney gimė trys jaunikliai. Zoologijos sodas apie juos oficialiai paskelbė spalio 28 d., o spalio 29-ąją ši džiugi žinia toliau sklido tarptautinėje žiniasklaidoje. Visi trys jaunikliai, pasak prižiūrėtojų, jaučiasi gerai ir laikosi arti motinos.

Prižiūrėtojai pastebėjo, kad jaunikliai jau pradeda tyrinėti savo aplinką, nors kol kas daugiausia laiko praleidžia greta mamos. Per artimiausias savaites numatoma pirmoji jų sveikatos patikra. Tuomet darbuotojai tikisi nustatyti jauniklių lytį ir parinkti vardus.
Kapibaros yra didžiausi pasaulyje gyvenantys graužikai. Edinburgo zoologijos sode jų šeima šiemet jau buvo pagausėjusi: gegužę gimęs Bru tapo pirmuoju Škotijoje per 18 metų gimusiu kapibaros jaunikliu. Dabar jis turi tris jaunesnius šeimos narius.
Zoologijos sodo gyvūnų priežiūros vadovas Darrenas McGarry pasakojo, kad Bru iš pradžių nėra itin patenkintas praradęs visą dėmesį, tačiau darbuotojai tikisi, jog jaunikliai netrukus susidraugaus. Naujoji kapibarų šeima jau suteikė daug džiaugsmo ją stebintiems prižiūrėtojams ir lankytojams.