Prieš vieną pasaulio taurės finalą Nedas Nedzveckas išgirdo patarimą geriau nekovoti. Ukrainietis varžovas atrodė pavojingas, treneriai įspėjo apie riziką, o pats sportininkas prisipažįsta jautęs ir baimę, ir jaudulį. Vis dėlto į ringą jis žengė. Finalą pralaimėjo, tačiau ši kova tapo viena svarbiausių jo paties akyse: ji padėjo įsitikinti, kad gali varžytis su labai pajėgiais priešininkais.
Šiandien Lentvaryje užaugusio „Diamond Fight Club“ atstovo laukia kitas išbandymas. Lapkričio 28 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje, „UTMA 21“ turnyre, jis susikaus su Oskaru Buinicku. Būsima iki 81 kg kategorijos dvikova viešai paskelbta lapkričio 4-ąją. Kai buvo kalbamasi su N. Nedzvecku, varžovo pavardės jis dar neatskleidė.
Esmė
Esmė
Lentvarietis Nedas Nedzveckas pasakoja apie pirmą pralaimėjimą, patyčias, trenerės vaidmenį ir lapkričio 28-osios kovą su Oskaru Buinicku.
- Lapkričio 28-ąją – dvikova Kaune „UTMA 21“ turnyre „Žalgirio“ arenoje jis kovos su Oskaru Buinicku svorio kategorijoje iki 81 kg.
- Kelias nebuvo vien pergalingas Po pirmojo pralaimėjimo naujokų varžybose jis nepasitraukė, o vėliau Europos čempionate iškovojo auksą.
- Didžiausias laimėjimas kartais nėra medalis Kovotojas pasakoja apie baimę prieš stipresnius varžovus, vaikystės patyčias ir žmones, padėjusius jam augti.
Pirmosios varžybos baigėsi pralaimėjimu
Į kovinį sportą Nedas atėjo maždaug penkiolikos. Iki tol buvo išbandęs futbolą, krepšinį, imtynes ir sambo, bet nė viena veikla taip neįtraukė. Lūžis įvyko, kai trenerė Alina Martyniuk ir Sergejus Maslobojevas apsilankė jo mokykloje Lentvaryje. Pamatęs jų pristatomą sportą, vaikinas nusprendė pats ateiti į treniruotę.
Iš pradžių, pasak Nedo, jis sportavo tik dėl savęs. Maždaug po dviejų mėnesių trenerė pasiūlė išmėginti jėgas naujokų varžybose. Jaunuolis sutiko nedvejodamas, bet ringe gavo priešininką, kuris jau buvo treniravęsis gerokai ilgiau. Pirmąją kovą pralaimėjo.
Nesėkmė jo neatbaidė. Jis toliau lankė treniruotes, dalyvavo turnyruose ir vėliau iškovojo pirmąją pergalę. Būtent tada suprato, kad nori siekti daugiau. 2025 metais Atėnuose N. Nedzveckas tapo Europos jaunių muaitai čempionu svorio kategorijoje iki 75 kg.
Finalas, kuriame svarbiausia buvo įveikti save
Kalbėdamas apie įsimintiniausias kovas, Nedas išskiria ne titulą, o pasaulio taurės finalą. Prieš tai jis buvo įveikęs Lenkijos atstovą, o finale laukė ukrainietis, kurį sportininko aplinka laikė itin stipriu. Nedas svarstė, ar verta rizikuoti, tačiau galiausiai pasirinko kovoti.
Po pralaimėjimo buvo skaudu. Jo vertinimu, iki pergalės trūko nedaug, bet kartu jis liko patenkintas, kad išėjo į ringą ir atidavė visas jėgas. Paklaustas, ar tai buvo pergalė prieš patį save, kovotojas atsakė: „Psichologinę tai konkrečiai laimėjau.“
Jo požiūriu, pralaimėjimai skiriasi. Jei ringe išnaudoji visas galimybes ir vis tiek nusileidi varžovui, lieka dirbti toliau. Kur kas sunkiau susitaikyti su nesėkme, kai žinai, jog pats neatlikai to, ką galėjai.

Lentvaris, tapatybė ir vaikystės patirtys
Sportininkas save vadina lentvariečiu – čia augo, čia lanko treniruotes, čia jį atpažįsta pažįstami, kai bėgioja miesto gatvėmis. Vis dėlto augant teko susidurti ir su nemaloniu kitų dėmesiu. Dėl tamsesnės odos spalvos žmonės kartais iš anksto manydavo, kad jis nekalba lietuviškai, o vaikystėje pasitaikydavo ir patyčių.
Per pokalbį prisiminta situacija, kai pašnekovas pirmą kartą Nedą pasveikino angliškai, o šis atsakė paprastu „Labas“. Sportininkui lietuvių kalba yra kasdienė ir savaime suprantama. Jis sako, kad Lentvaryje aplinkiniai prie jo jau seniai įpratę, o kitur smalsių žvilgsnių dar sulaukia.
Vaikystėje į pašaipas stengėsi nekreipti dėmesio, nors, kaip pats pripažįsta, tai ne visada pavykdavo. Dabar pokalbyje apie save jis pirmiausia kalba kaip apie kovotoją, turintį aiškų tikslą ir žmones, kurie juo tiki.
Trenerė, kuria iš pradžių netikėjo kiti
Nedą nuo pirmųjų treniruočių lydi Alina Martyniuk. Jis prisimena girdėdavęs komentarų, esą moteris negalės rimtai paruošti kovotojo. Pats sportininkas tokias abejones atremia pasiektais rezultatais ir pasitikėjimu trenere.
Jų darbe, pasak jo, yra ir palaikymo, ir griežtumo. Kai pasiruošimas varžyboms įsibėgėja, trenerė reikalauja daugiau, o Nedas pripažįsta, kad toks spaudimas padeda neatsipalaiduoti. Šiuo metu jis taip pat keičia kovos stilių: anksčiau dažniau laukdavo varžovo veiksmų ir atsakydavo kontratakomis, o dabar mokosi pats diktuoti tempą.
Ne mažiau svarbus klubas. „Mes kaip šeima, mes realiai kaip šeima tiesiog vienas kitą palaikom“, – pasakoja jis apie treniruočių draugus ir sirgalius. Arenose jį garsiai palaiko ne tik artimieji, bet ir kitų klubo vaikų šeimos.
Mamos palinkėjimas ir pirmosios pirštinės
Nedo mama džiaugiasi sūnaus pasirinktu sportu, tačiau jos palinkėjimas prieš varžybas neįprastas. Vietoj raginimo bet kokia kaina laimėti ji, pasak sūnaus, paprašo pagailėti priešininko. Nedas šypsodamasis prisimena, kad pats visada eidavo į ringą siekti pergalės.
Pirmąją treniruotę vaikinas atėjo turėdamas tik dantų apsaugą. Pirštines ir kitas apsaugas iš pradžių skolinosi, vėliau vienas klubo lankytojas jam padovanojo pirmąjį rinkinį. Šias dovanas, tikisi sportininkas, dar pavyks surasti namuose.

Iš pirmųjų kovų honorarų, pasakoja jis, dalį pinigų skyrė mamai, dalį išleido naujoms pirštinėms ir kasdieniams pirkiniams. Uždirbti iš sporto jam svarbu, tačiau dar svarbiau – galimybė sportuoti aukštesniu lygiu. Jis svajoja ne tik likti UTMA, bet ilgainiui išbandyti ir tarptautinę „Glory“ organizaciją.
Ką reikš kova su Oskaru Buinicku?
Rugsėjį „UTMA Rising 3“ turnyre Nedas teisėjų sprendimu įveikė Beną Šorochovą ir užsitikrino kontraktą su UTMA. Ši pergalė jau aprašyta ESMYN turnyro apžvalgoje. Dabar jo laukia labiau patyręs UTMA dalyvis Oskaras Buinickas, šioje organizacijoje dar siekiantis pirmosios pergalės.
Interviu metu Nedas teigė nejaučiantis didelio jaudulio dėl artėjančio pasirodymo ir besitreniruojantis po du kartus per dieną. Jis nenori likti tik kontratakuojančiu kovotoju, bet kartu pabrėžia, kad prisitaikys prie konkretaus varžovo. Kaip šis sumanymas veiks prieš O. Buinicką, paaiškės tik ringe.
Ilgalaikė ambicija – čempiono diržas, galbūt net skirtingose svorio kategorijose. Nedas svarsto, kad ateityje galėtų kovoti ir iki 75 kg, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmęs. Kol kas svarbiausias jo žingsnis – lapkričio 28-osios dvikova Kaune ir galimybė patikrinti, kiek pažengė per vos kelerius kovinio sporto metus.