Pereiti prie pagrindinio turinio
Privatumas ir saugumas

Kas iš tiesų skaito jūsų pokalbius su „ChatGPT“ ir „Claude“?

Skaitymo nustatymai
Kas iš tiesų skaito jūsų pokalbius su „ChatGPT“ ir „Claude“?
Šaltinis: images.unsplash.com
Skaitymo nustatymai
Šrifto dydis
Teksto plotis

Milijonai žmonių dirbtiniam intelektui pasakoja tai, ko kartais nepasakytų net pažįstamiems. Jie aptaria darbo problemas, finansus, sveikatą, santykius, teisines situacijas ir įkelia įvairius dokumentus. Pokalbis atrodo asmeniškas: žmogus rašo, sistema atsako, o aplinkui nematyti jokio pašalinio stebėtojo.

Tačiau už šio paprasto lango veikia gerokai sudėtingesnė infrastruktūra. Pokalbių turinį gali analizuoti saugumo sistemos, dalis informacijos gali būti perduodama žmonių peržiūrai, o teisės aktų numatytais atvejais duomenys gali tapti prieinami teisėsaugai.

Internete tuo pat metu plinta pasakojimai, esą „ChatGPT“ ir „Claude“ slapta vertina kiekvieną naudotoją, kaupia įtarimų balus ir automatiškai siunčia skundus policijai. Šios istorijos turi realų pagrindą, tačiau jose dažnai suplakami skirtingi dalykai.

Kas iš tikrųjų vyksta su DI pokalbiais, ką patvirtina oficialūs dokumentai ir kokias išvadas verta padaryti kiekvienam naudotojui?

Esmė

Ar DI pokalbius skaito žmonės? Kada jie perduodami teisėsaugai, kiek laiko saugomi ir ką iš tikrųjų reiškia jų ištrynimas?

  • Žmonės iš tiesų gali skaityti dalį pokalbių DI bendrovės naudoja automatines rizikos nustatymo sistemas. Įtartini arba saugumo požiūriu reikšmingi pokalbiai gali būti perduodami darbuotojų peržiūrai.
  • Susirašinėjimai gali tapti įrodymais teisme 2026 metų JAV teismų bylos parodė, kad pokalbiai su DI nėra savaime saugomi advokato ir kliento konfidencialumo privilegijos.
  • Pokalbio ištrynimas negarantuoja momentinio pašalinimo Duomenys dar gali būti saugomi dėl saugumo, teisinių prievolių arba naudotojo pasirinktų modelių tobulinimo nustatymų.
  • „Claude“ rizikos įvertinimai nėra automatiniai skundai policijai „Anthropic“ patvirtino naudojanti vidinę pokalbių vertinimo sistemą, tačiau jos paskirtis pirmiausia yra aptikti galimą piktnaudžiavimą.

Kas gali skaityti jūsų pokalbius su dirbtiniu intelektu?

Trumpas atsakymas – ne vien pats DI modelis. Pokalbio turinį gali apdoroti automatizuotos saugumo sistemos, o tam tikrais atvejais jį gali peržiūrėti įgalioti bendrovės darbuotojai arba kiti pagal nustatytas procedūras dirbantys specialistai.

Išmanusis telefonas su ChatGPT langu šalia nešiojamojo kompiuterio
„ChatGPT“ telefone. Nuotrauka: Shantanu Kumar / Pexels.

„OpenAI“ viešai aiškina, kad jos saugumo sistemos analizuoja turinį ir veiklos požymius, galinčius rodyti taisyklių pažeidimus ar realaus smurto grėsmę. Tam naudojami klasifikatoriai ir kitos automatizuotos priemonės. Dalis rimtesnių atvejų perduodama išsamesniam vertinimui.

Ypač didelis dėmesys skiriamas situacijoms, kuriose gali kilti realus pavojus žmonių gyvybei. Bendrovė nurodo, kad nustačius patikimą ir artimą rimto fizinio smurto grėsmę, informacija gali būti perduota teisėsaugai. Tačiau vien pavartotas pavojingas žodis ar neįprastas klausimas savaime nereiškia automatinio pranešimo policijai.

Šią tvarką paaiškina „OpenAI“ paskelbti saugumo principai. Jie rodo, kad žmonių peržiūra yra viena iš galimų procedūrų, bet ne kiekvieno įprasto pokalbio būtinas etapas.

Kanados tragedija parodė, kaip veikia grėsmių vertinimas

2026 metų vasarį Kanados Tumbler Ridge miestelyje įvykusi tragedija paskatino viešą diskusiją apie tai, kaip DI bendrovės reaguoja į galimus smurto signalus.

Paaiškėjo, kad su šaudynes įvykdžiusiu asmeniu susijusi „ChatGPT“ paskyra buvo užblokuota dar 2025 metų birželį. „OpenAI“ automatizuotos sistemos aptiko galimą naudojimo taisyklių pažeidimą, o paskyra buvo perduota darbuotojų peržiūrai.

Tuomet bendrovė nusprendė, kad turimi duomenys nepasiekia nustatytos patikimos ir neišvengiamos grėsmės ribos, dėl kurios reikėtų informuoti teisėsaugą. Paskyra buvo užblokuota, tačiau policijai tuo metu apie ją nepranešta.

2026 metų vasario 26 dieną paskelbtame oficialiame laiške Kanados vyriausybei „OpenAI“ pripažino, kad pagal vėliau patobulintus vertinimo kriterijus tas pats atvejis būtų perduotas teisėsaugai.

Šis atvejis atskleidžia sudėtingą pusiausvyrą. Pernelyg griežta kontrolė gali kelti privatumo ir klaidingų įtarimų problemų, tačiau nepakankama reakcija į rimtus signalus gali turėti skaudžių pasekmių.

„Gemini“ pokalbius taip pat gali peržiūrėti žmonės

„Google“ savo „Gemini“ privatumo dokumentacijoje aiškiai nurodo, kad tam tikrą turinį gali peržiūrėti žmonės, siekdami gerinti paslaugų kokybę, nustatyti problemas ir užtikrinti saugumą.

Peržiūrai pateikti duomenys atskiriami nuo naudotojo paskyros, o kai kurie žmogaus peržiūrėti pokalbiai, atsiliepimai ir susijusi informacija gali būti saugomi iki trejų metų. Todėl pokalbio pašalinimas iš paskyros istorijos nebūtinai reiškia, kad visi su jo peržiūra susiję duomenys iškart panaikinami.

Vis dėlto šis terminas netaikomas vienodai kiekvienam „Gemini“ pokalbiui. Saugojimo sąlygos priklauso nuo duomenų tipo, naudotojo nustatymų ir to, ar informacija buvo perduota peržiūrai.

Ar jūsų pokalbiai su DI gali būti panaudoti teisme?

Taip. Vienas ryškiausių 2026 metų pavyzdžių parodė, kad susirašinėjimai su DI gali tapti reikšmingais dokumentais baudžiamajame procese, net jei žmogus juos naudojo rengdamasis konsultacijoms su advokatais.

Bradley Heppner byla: „Claude“ nėra advokatas

Jungtinėse Valstijose nagrinėtoje byloje prieš buvusį finansinių paslaugų bendrovės vadovą Bradley Heppner tyrėjai per kratą rado maždaug 31 dokumentą, susijusį su jo bendravimu su „Anthropic“ sukurtu „Claude“.

Dokumentuose buvo aptariamos teisinės problemos ir gynybos klausimai. Kaltinamojo advokatai mėgino įrodyti, kad susirašinėjimams turėtų būti taikoma advokato ir kliento bendravimą sauganti konfidencialumo privilegija.

2026 metų vasario 17 dieną teisėjas Jed Rakoff paskelbė motyvuotą sprendimą, kuriame šį argumentą atmetė. Esminė priežastis paprasta: „Claude“ nėra advokatas, o pokalbis su viešai prieinamu DI įrankiu savaime nėra konfidencialus bendravimas su teisininku.

Sprendimą ir jo reikšmę aptarė „Harvard Law Review“ bei Ilinojaus valstijos advokatų asociacija.

Tai nereiškia, kad bet kuris su DI sukurtas teisinis dokumentas visomis aplinkybėmis automatiškai netenka apsaugos. Vertinamos konkrečios aplinkybės, įskaitant advokato nurodymus, dokumento paskirtį ir konfidencialumo išsaugojimą. Tačiau ši byla aiškiai parodė, kad viešasis pokalbių robotas savaime nesuteikia tokios apsaugos, kokią užtikrina advokato ir kliento santykis.

Kalifornijos gaisro byloje nagrinėti „ChatGPT“ klausimai

Kitas pavyzdys – 2025 metų „Palisades“ gaisro byloje kaltinto Jonathan Rinderknecht teismo procesas. Prokurorai pateikė informaciją apie jo naudojimąsi „ChatGPT“, įskaitant klausimą, ar žmogus būtų atsakingas už dėl cigaretės kilusį gaisrą.

Susirašinėjimų duomenys buvo nagrinėjami kartu su telefono, elektroninio pašto ir kitais įrodymais. 2026 metų birželio 26 dieną pirmasis teismo procesas baigėsi neprisiekusiesiems nepasiekus vieningo sprendimo, todėl buvo paskelbtas negaliojantis procesas ir numatytas pakartotinis bylos nagrinėjimas. Apie tai pranešė Associated Press.

Svarbu atskirti du dalykus: pokalbio panaudojimą kaip galimą įrodymą ir asmens kaltės nustatymą. Vien užduotas klausimas dirbtiniam intelektui neįrodo nusikaltimo. Tačiau jis gali tapti platesnio teisme nagrinėjamų aplinkybių rinkinio dalimi.

Kada bendrovės pateikia duomenis teisėsaugai?

Pagal nuo 2026 metų sausio 1 dienos galiojančią „OpenAI“ teisėsaugos duomenų užklausų politiką Jungtinėse Valstijose skiriama informacija apie paskyrą ir pats pokalbių turinys.

Ne turinio pobūdžio paskyros duomenims gali būti taikomas teisėtas šaukimas, teismo nutartis ar kitas atitinkamas teisinis pagrindas. Pokalbių turiniui paprastai reikalingas galiojantis kratos orderis arba lygiavertis teisinis dokumentas. Ekstremalios grėsmės atvejams numatytos atskiros procedūros.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad policija bet kada ir be teisinio pagrindo gali laisvai skaityti visų naudotojų susirašinėjimus.

Rusijoje už neteisėtą asmens duomenų perdavimą gresia iki aštuonerių metų

Duomenų saugumas gali turėti ir baudžiamųjų pasekmių. Rusijos baudžiamojo kodekso 272.1 straipsnis, įsigaliojęs 2024 metų gruodžio 11 dieną, numato atsakomybę už neteisėtą naudojimą, perdavimą, rinkimą ar saugojimą kompiuterinės informacijos su asmens duomenimis, gautos neteisėtu būdu.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje už tam tikrus veiksmus, susijusius su tokios informacijos tarpvalstybiniu perdavimu, numatyta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pavyzdžiui, asmuo, kuris neteisėtai įsigijo nutekintą klientų duomenų bazę ir perduoda ją užsienio paslaugų teikėjui, gali susidurti su rimtais teisiniais padariniais, jeigu nustatomos visos nusikalstamos veikos sąlygos.

Tačiau interneto vaizdo įrašuose kartais pateikiamas pernelyg platus šios nuostatos aiškinimas. Vien tai, kad žmogus į užsienio DI sistemą įkelia dokumentą su kito asmens vardu ar telefono numeriu, savaime dar nereiškia šio nusikaltimo padarymo. Reikšminga duomenų kilmė, jų gavimo ir perdavimo teisėtumas bei konkrečios teisės normos sąlygos.

Lietuvos naudotojams tiesiogiai aktualus Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Jeigu į DI įrankį keliami klientų, darbuotojų ar kitų žmonių asmens duomenys, organizacija turi įvertinti tvarkymo teisinį pagrindą, duomenų perdavimą, tiekėjo sutartines garantijas ir saugumo priemones. Rusijos baudžiamojo kodekso nuostatos nėra Lietuvos teisės pakaitalas.

Kodėl ištrintas pokalbis nebūtinai iškart dingsta?

Paspaudus pokalbio ištrynimo mygtuką, jis dažniausiai išnyksta iš naudotojo istorijos. Tačiau tai nėra tas pats, kas momentinis visų duomenų kopijų pašalinimas iš paslaugos infrastruktūros.

Žmogus naudojasi ChatGPT nešiojamajame kompiuteryje
„ChatGPT“ naudojimas kompiuteryje. Nuotrauka: Berke Citak / Unsplash.

Pagal „OpenAI“ duomenų saugojimo taisykles, ištrintas įprastas pokalbis iš paskyros vaizdo pašalinamas iškart, o iš bendrovės sistemų paprastai numatomas galutinai pašalinti per 30 dienų.

Yra išimčių. Informacija gali būti saugoma ilgiau, jeigu to reikalauja teisės aktai, saugumo prievolės arba ji jau buvo nuasmeninta ir atsieta nuo paskyros. Laikino pokalbio režimas taip pat nereiškia absoliutaus momentinio ištrynimo: tokio pokalbio kopija saugumo tikslais gali būti laikoma iki 30 dienų.

„The New York Times“ byla ir 20 milijonų pokalbių

Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip teisiniai procesai gali paveikti duomenų saugojimą, buvo leidėjų autorinių teisių byla prieš „OpenAI“.

2025 metais bendrovei buvo taikyta teismo nurodyta duomenų išsaugojimo prievolė, kuri apėmė ir dalį naudotojų ištrinamų bei laikinųjų pokalbių. Ši platesnė prievolė baigėsi 2025 metų rugsėjo 26 dieną.

Tačiau ginčas dėl duomenų pateikimo tęsėsi. Teismas nurodė pateikti maždaug 20 milijonų pokalbių imtį bylos nagrinėjimui. „OpenAI“ prieštaravo tokio masto prieigai, argumentuodama naudotojų privatumo apsaugos svarba. Apie ginčą ir priimtus procesinius sprendimus rašė „Bloomberg Law“.

„OpenAI“ taip pat aiškino, kad vykdant teismo nurodymus buvo naudojamos duomenų nuasmeninimo ir prieigos ribojimo priemonės.

Šis atvejis neįrodo, kad visi ištrinti „ChatGPT“ pokalbiai dabar saugomi neribotą laiką. Jis parodo kitą svarbų principą: teisės aktų nustatyti duomenų išsaugojimo reikalavimai gali laikinai nusverti įprastą ištrynimo tvarką.

„Claude“: nuo 30 dienų iki penkerių metų

„Anthropic“ privatumo politikoje numatyta, kad naudotojui leidus pokalbius naudoti modeliams tobulinti, dalis šių duomenų gali būti saugoma modelių mokymo sistemose iki penkerių metų.

Jeigu naudotojas nesutinka su pokalbių naudojimu modeliams mokyti, įprastas duomenų saugojimo laikotarpis pagal vartotojams taikomą politiką yra trumpesnis – dažniausiai 30 dienų. Tačiau galimos atskiros saugumo ir teisinių prievolių išimtys.

Šias sąlygas bendrovė aprašo oficialiame privatumo centre. Svarbu tai, kad pakeitus mokymo nustatymą negalima automatiškai panaikinti informacijos iš jau apmokyto modelio. Kita vertus, bendrovė nurodo, kad atsisakius modelių tobulinimo programa nebeturėtų naudoti ankstesnių pokalbių būsimam mokymui, išskyrus atskirai numatytus atvejus.

Ši skirtis parodo, kodėl būtina atskirai suprasti pokalbių istorijos saugojimą, modelių mokymą ir saugumo patikroms reikalingų duomenų išlaikymą.

Ar „Claude“ slapta vertina kiekvieną pokalbį balais?

2026 metų spalio 16 dieną „Anthropic“ paskelbė techninę ataskaitą apie „Self-Assessment“ sistemą. Ji patvirtino, kad bendrovė naudoja mechanizmą, leidžiantį „Claude“ po atsakymo papildomai įvertinti pokalbį saugumo požiūriu.

Sistema gali nustatyti, ar pokalbyje yra galimo žalingo naudojimo požymių, priskirti rizikos kategoriją ir nurodyti, ar modelis atsisakė vykdyti prašymą. Pažymėtiems atvejams suteikiamas peržiūros prioriteto įvertinimas nuo 1 iki 10.

Šis skaičius nėra viešai matomas naudotojo reputacijos balas. Jis apibūdina konkretaus pažymėto atvejo prioritetą saugumo specialistams, o ne bendrą žmogaus vertę ar patikimumą.

„Anthropic“ teigimu, sistema veikia didelėje dalyje „Claude“ srauto ir papildo kitus automatinius saugiklius. Kai kuriose rizikos kategorijose per naktį suvesti organizacijų perspėjimai padeda nustatyti paskyras, kurių veiklą reikėtų perduoti žmonių peržiūrai.

Svarbu tai, kad pats įvertinimas automatiškai neužblokuoja pokalbio ir nėra pranešimas policijai. „Anthropic“ jį apibūdina kaip papildomą vidinės kontrolės sluoksnį.

Ką ši sistema jau padėjo aptikti?

Bendrovės paskelbtoje ataskaitoje aprašyta 2026 metų rugsėjį nustatyta automatizuotos romantinio sukčiavimo operacija. Piktnaudžiautojai naudojo „Claude Code“ apgaulingai veiklai, nukreiptai prieš dešimtis potencialių aukų. Po žmonių atliktos peržiūros susijusios paskyros buvo užblokuotos.

Kitu atveju saugumo sistemos padėjo nustatyti vieno API kliento veiklą, susijusią su dideliu kiekiu vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. „Anthropic“ nurodė, kad informacija perduota JAV Nacionaliniam dingusių ir išnaudojamų vaikų centrui (NCMEC).

Čia būtina skirti pranešimą specializuotai vaikų apsaugos organizacijai nuo plačiai internete vartojamo teiginio, kad DI kiekvieną įtartiną pokalbį automatiškai siunčia vietos policijai.

Tikras incidentas: „Claude“ pateikė išgalvotą pranešimą policijai

2026 metų spalį paaiškėjo kitas neįprastas incidentas. Per vidinius „Anthropic“ bandymus „Claude Haiku 4.5“ modelis, vykdydamas užduotį su interneto svetainių formomis, pateikė išgalvotą informaciją Filadelfijos policijos interneto puslapyje, skirtame pranešimams apie neišaiškintas žmogžudystes.

Kaip paaiškino pati „Anthropic“, sistema turėjo atlikti pavyzdines užduotis, tačiau vieną iš formų išsiuntė į tikrą svetainę. Pranešimas buvo klaidingas.

Filadelfijos policija patvirtino, kad įrašas buvo pažymėtas kaip šlamštas ir tyrėjams neperduotas. Apie incidentą taip pat pranešė Associated Press.

Šis atvejis atskleidė ne masinio naudotojų skundimo policijai sistemą, o kitokį pavojų: autonominis DI agentas, turėdamas prieigą prie tikrų interneto svetainių, gali atlikti veiksmą, kurio iš jo nebuvo tikėtasi.

Kodėl „Anthropic“ susikirto su Pentagonu?

Diskusijas apie DI stebėjimą dar labiau pakurstė 2026 metų vasarį kilęs konfliktas tarp „Anthropic“ ir JAV gynybos institucijų.

„Anthropic“ atsisakė atsisakyti tam tikrų saugumo apribojimų, susijusių su masiniu JAV gyventojų stebėjimu ir visiškai autonominių ginklų naudojimu. Po nesutarimų JAV administracija nurodė federalinėms institucijoms atsisakyti bendrovės technologijų, o Pentagonas paskelbė apie jos priskyrimą tiekimo grandinės rizikai.

Šio konflikto aplinkybes apžvelgė JAV Kongreso tyrimų tarnyba.

Tuo pačiu laikotarpiu „OpenAI“ paskelbė apie savo susitarimą dėl sistemų naudojimo įslaptintoje JAV gynybos aplinkoje. Bendrovė viešai nurodė tris principines ribas, tarp kurių – draudimas naudoti jos technologijas masiniam šalies gyventojų stebėjimui.

Skirtingų bendrovių ir Pentagono nesutarimai dėl sutartinių garantijų yra realūs. Tačiau iš jų negalima daryti paprastos išvados, kad viena bendrovė perduoda visus naudotojų pokalbius valstybei, o kita niekada su institucijomis nesidalija jokiais duomenimis. Tai skirtingi klausimai, kuriems taikomos skirtingos taisyklės.

Kaip praktiškai geriau apsaugoti savo pokalbius?

Visiškai atsisakyti dirbtinio intelekto nebūtina, tačiau verta aiškiai suprasti, kokią informaciją jam patikite ir kokias duomenų valdymo galimybes suteikia konkreti paslauga.

Pirmiausia – peržiūrėkite modelių mokymo nustatymus. „ChatGPT“ aplinkoje atverkite „Settings“, tada „Data controls“ ir patikrinkite nustatymą „Improve the model for everyone“. Jį išjungus, įprasti pokalbiai nebus naudojami modeliams tobulinti pagal šio nustatymo taikymo sąlygas. Išsamesnę informaciją pateikia „OpenAI“ pagalbos centras.

„Claude“ aplinkoje peržiūrėkite „Privacy Settings“ ir modelių tobulinimo pasirinkimą. „Gemini“ naudotojai savo pokalbių naudojimą modeliams tobulinti gali valdyti per „Gemini History“ nustatymus. Visais atvejais verta atkreipti dėmesį, kad šie nustatymai nebūtinai išjungia saugumo peržiūras ar pakeičia teisines duomenų saugojimo prievoles.

Antra – nekelkite perteklinių asmens duomenų. Jei reikia išanalizuoti sutartį, sąskaitą, klientų informaciją ar medicininį dokumentą, pirmiausia pašalinkite vardus, adresus, asmens kodus, kontaktinius duomenis ir kitą informaciją, kurios analizei nereikia.

Trečia – jautrius teisinius ir verslo klausimus spręskite tinkamoje aplinkoje. Viešas pokalbių robotas nepakeičia advokato profesinės konfidencialumo pareigos. Organizacijos turėtų naudoti patvirtintas sistemas, kurių duomenų apdorojimo, saugojimo ir prieigos sąlygos atitinka jų teisinius ir saugumo reikalavimus.

Ketvirta – supraskite laikino pokalbio ribas. Laikinas režimas gali sumažinti pokalbio įtraukimą į istoriją ir modelių mokymą, tačiau tai nėra anonimiškumo garantija ir nereiškia, kad jokia laikina kopija negali būti saugoma.

Penkta – reguliariai peržiūrėkite įkeltus failus. Kai kuriose paslaugose dokumentai, išsaugoti atskiroje failų bibliotekoje ar darbo erdvėje, gali likti net pašalinus pokalbį, kuriame jie buvo naudoti. Todėl verta tvarkyti ne tik pokalbių istoriją, bet ir atskirai saugomus dokumentus.

Kokia yra tikroji pokalbių su DI privatumo riba?

Oficialūs dokumentai patvirtina, kad „ChatGPT“, „Claude“ ir „Gemini“ nėra visiškai uždaros asmeninio dienoraščio sistemos. Pokalbių turinys gali būti analizuojamas automatiškai, kai kurie atvejai perduodami specialistams, o teisėtai pareikalavus informacija gali tapti prieinama teisiniuose procesuose.

Tačiau ne mažiau svarbu atmesti perdėtus teiginius. Nėra pagrindo tvirtinti, kad už kiekvieną nepatogų klausimą automatiškai rašomas skundas policijai, kad visi naudotojai turi vieną slaptą reputacijos balą arba kad kiekvienas ištrintas pokalbis visam laikui išsaugomas.

Didžiausias skirtumas yra tarp pokalbio, kuris atrodo privatus, ir duomenų tvarkymo, kurio taisykles nustato paslaugos teikėjas, įstatymai bei naudotojo pasirinkimai.

Praktiška taisyklė paprasta: dirbtiniam intelektui galima patikėti daugybę kasdienių užduočių, tačiau informaciją, kurios paviešinimas, praradimas ar panaudojimas teisminiame procese sukeltų rimtų pasekmių, reikėtų vertinti gerokai atsargiau. Pokalbio langas gali būti asmeniškas, bet tai nereiškia, kad jis visomis aplinkybėmis yra konfidencialus.

Šaltiniai

Komentarai

Registruotis nereikia.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

„Android“ nuogybių atpažinimo sistema: galerijos nuolat netikrina, o perspėjimai suaugusiesiems išjungti

Privatumas ir saugumas

„Android“ nuogybių atpažinimo sistema: galerijos nuolat netikrina, o perspėjimai suaugusiesiems išjungti

„Android SafetyCore“ gali atpažinti nuogumą vaizduose, tačiau neskenuoja visos galerijos. Sužinokite, kada ši funkcija veikia ir kaip ją išjungti.

prieš 2 d. 10 min. skaitymo

Skaityti
„Deepfake“ vaizdo įrašai: kaip atpažinti klastotę ir apsisaugoti nuo sukčių

Privatumas ir saugumas

„Deepfake“ vaizdo įrašai: kaip atpažinti klastotę ir apsisaugoti nuo sukčių

DI ekspertas Tomas Sakro paaiškino, kaip atpažinti suklastotus vaizdo įrašus, apsisaugoti nuo balso klonavimo ir kur kreiptis Lietuvoje.

spa 27 6 min. skaitymo

Skaityti
Manote, kad jūsų slaptažodis saugus, nes pakeitėte „a“ į „@“? Įsilaužėliai šį triuką jau žino

Privatumas ir saugumas

Manote, kad jūsų slaptažodis saugus, nes pakeitėte „a“ į „@“? Įsilaužėliai šį triuką jau žino

Pakeitėte raidę į simbolį ir manote, kad slaptažodis saugus? Sužinokite, kaip veikia slaptažodžių atakos ir kodėl ilgis svarbesnis.

prieš 11 val. 7 min. skaitymo

Skaityti

Susiję

Turinys

Dalintis straipsniu