Skirtumas tarp 6,2 ir 7,4 °C iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti menkas. Tačiau klimato vidurkis nėra termometro rodmuo vieną konkrečią dieną. Kai visas temperatūrų pasiskirstymas pasislenka į šiltesnę pusę, keičiasi tai, kiek dažnai patiriame ilgą šaltį, snieguotą žiemą ar vasariškai karštą dieną.
Būtent tai rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos palyginimas tarp dviejų nepersidengiančių 30 metų laikotarpių – 1961–1990 ir 1991–2020 m. standartinių klimato normų.
Esmė
Esmė
Per 30 metų Lietuvos metų norma pakilo 1,2 °C: 14 mažiau ledo dienų, 21 mažiau sniego dienų ir 10 daugiau vasariškai karštų dienų.
- Metų norma pakilo 1,2 °C Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo nuo 6,2 iki 7,4 °C. Labiausiai sušilo sausis ir vasaris – atitinkamai 2,2 ir 2,1 °C.
- Šaltos žiemos dienos traukiasi Dienų, kai temperatūra visą parą nepakyla virš 0 °C, sumažėjo nuo 58 iki 44 per metus, o dienų su bent 1 cm sniego danga – nuo 85,1 iki 64,2.
- Šiltasis sezonas pailgėjo Dienų, kai temperatūra pasiekia bent 25 °C, padaugėjo nuo 21 iki 31 per metus, o meteorologinė vasara vidutiniškai pailgėjo 13 dienų.
Tas pats termometro skaičius šiandien reiškia ką kita
Pagal 1961–1990 m. normą vidutinė Lietuvos metų temperatūra buvo 6,2 °C. Pagal šiuo metu naudojamą 1991–2020 m. normą – 7,4 °C. Pokytis siekia 1,2 °C, tačiau jis labai nevienodas per metus.
| Mėnuo | 1961–1990, °C | 1991–2020, °C | Pokytis, °C |
|---|---|---|---|
| Sausis | -5,1 | -2,9 | +2,2 |
| Vasaris | -4,6 | -2,5 | +2,1 |
| Kovas | -0,7 | 0,9 | +1,6 |
| Balandis | 5,4 | 7,2 | +1,8 |
| Gegužė | 11,9 | 12,5 | +0,6 |
| Birželis | 15,4 | 15,9 | +0,5 |
| Liepa | 16,7 | 18,3 | +1,6 |
| Rugpjūtis | 16,2 | 17,6 | +1,4 |
| Rugsėjis | 11,9 | 12,8 | +0,9 |
| Spalis | 7,2 | 7,3 | +0,1 |
| Lapkritis | 2,0 | 2,6 | +0,6 |
| Gruodis | -2,4 | -1,1 | +1,3 |
Kasdieniškai tai galima suprasti taip. Sausis, kurio mėnesio vidurkis būtų -4 °C, pagal 1961–1990 m. normą atrodytų maždaug 1,1 °C šiltesnis nei tuomet įprasta. Pagal dabartinę normą toks pats sausis jau būtų maždaug 1,1 °C šaltesnis už įprastą. Liepos vidurkis 17 °C prieš kelis dešimtmečius būtų buvęs beveik normalus, o dabar būtų apie 1,3 °C vėsesnis už 1991–2020 m. normą.
Kas anksčiau buvo įprasta žiemą, dabar pasitaiko rečiau
Ryškiausiai pasikeitė šaltasis metų laikas. LHMT skaičiavimu, vadinamųjų ledo dienų – kai maksimali paros temperatūra išlieka žemiau 0 °C – vidutiniškai sumažėjo nuo 58 iki 44 per metus. Tai 14 dienų mažiau.
Stipraus šalčio dienų, kai minimali temperatūra nukrenta iki -15 °C ar žemiau, taip pat sumažėjo vidutiniškai maždaug šešiomis dienomis per metus. Tuo pačiu dienų, kai net naktį temperatūra nenukrenta žemiau nulio, padaugėjo 16.
Sniego pokytis dar lengviau pastebimas be termometro. Dienų su bent 1 cm sniego danga sumažėjo nuo 85,1 iki 64,2 per metus – beveik trimis savaitėmis. Dienų su bent 5 cm sniego danga sumažėjo nuo 59,6 iki 38,9. Tai nereiškia, kad gausus snygis nebegalimas: metinis maksimalus sniego storis sumažėjo daug mažiau, nes vienas intensyvus snygis vis dar gali greitai suformuoti storą dangą.
Pasikeitė ir sezonų trukmė. Meteorologinė žiema, nustatoma pagal pastovų vidutinės paros temperatūros perėjimą žemiau 0 °C, sutrumpėjo nuo 106 iki 90 dienų. Kitaip tariant, dabartinė klimato norma žiemai skiria vidutiniškai 16 dienų mažiau.
Vasariškai šiltų dienų – beveik perpus daugiau
Kitoje metų pusėje pokytis juda priešinga kryptimi. Dienų, kai maksimali temperatūra pasiekia bent 25 °C, pagal senąją normą Lietuvoje buvo vidutiniškai 21 per metus, o pagal 1991–2020 m. normą – 31. Tai 10 papildomų vasariškai šiltų dienų.
Meteorologinė vasara per tą patį palyginimą pailgėjo nuo 79 iki 92 dienų. Šis 13 dienų skirtumas nereiškia, kad kiekvienų metų vasara tiksliai dviem savaitėmis ilgesnė. Tai daugiametis vidurkis, rodantis, kad šiltajam sezonui būdingos temperatūros Lietuvoje vidutiniškai užsilaiko ilgiau.
Šalta žiema klimato atšilimo nepanaikina
Klimato norma nėra pažadas, kokie bus konkretūs metai. Tai gerai parodė 2025–2026 m. žiema: LHMT duomenimis, jos vidutinė temperatūra Lietuvoje siekė -5,0 °C, arba 2,8 °C mažiau už 1991–2020 m. žiemos normą. Tai buvo keturiolikta šalčiausia žiema nuo 1961 m.
Tokie epizodai neprieštarauja ilgametei tendencijai. Šaltos žiemos, speigai ir gausus sniegas tebėra Lietuvos klimato dalis, tačiau 30 metų vidurkiai rodo, kad šalti režimai užima mažesnę metų dalį, o šilti – didesnę.
„Normalu“ klimato kalboje nėra tas pats, kas „visada“
Standartinė klimato norma apskaičiuojama iš 30 metų duomenų ir naudojama kaip atskaitos taškas, leidžiantis pasakyti, ar konkretus mėnuo buvo šiltesnis, šaltesnis, sausesnis ar drėgnesnis nei įprasta. LHMT aiškina, kad dėl spartesnių klimato pokyčių normos dabar perskaičiuojamos kas 10 metų; Lietuvoje šiuo metu naudojamas 1991–2020 m. laikotarpis.
Todėl pokytis nuo 6,2 iki 7,4 °C nėra abstraktus skaičius. Jis reiškia mažiau dienų, kai šaltis neišleidžia temperatūros virš nulio, maždaug trimis savaitėmis trumpesnę sniego dangos trukmę ir dešimčia daugiau dienų, kai termometras pasiekia bent 25 °C. Tai ir yra klimato normų šiltėjimas kasdieniame gyvenime.
Komentarai