Pereiti prie pagrindinio turinio
Dienos apžvalga

Rugsėjo 25-oji: Suomija ir Švedija pirmąkart kartu atpažino Rusijos orlaivius

Rugsėjo 25-oji: Suomija ir Švedija pirmąkart kartu atpažino Rusijos orlaivius
Šaltinis: https://mnd-assets.mynewsdesk.com/image/upload/fl_attachment/aoxwkhxjibcu0enzebq1p1
Šrifto dydis

Rugsėjo 25-osios naujienos parodė, kaip praktiškai keičiasi Šiaurės Europos oro pajėgų bendradarbiavimas: Suomijos ir Švedijos naikintuvai jau vykdo bendras operacines užduotis. Briuselyje tą pačią dieną sutarta dėl anksčiau užblokuotų paramos Ukrainai lėšų panaudojimo. Tuo metu Lietuvoje pradėtas didelis valstybės pasirengimo patikrinimas, kuriam įprastų gyventojų kasdienybės keisti nereikia.

Esmė

Pirmoji bendra Suomijos ir Švedijos oro misija, ES susitarimas dėl paramos Ukrainai, Lietuvos pratybos ir kiti rugsėjo 25-osios įvykiai.

  • Bendra oro misija Suomija ir Švedija pirmą kartą kartu vykdė operacinę Rusijos karinių orlaivių atpažinimo misiją virš Suomijos įlankos. Ji įvyko rugsėjo 24 d., apie ją paskelbta rugsėjo 25-ąją.
  • Susitarimas dėl 6,6 mlrd. eurų ES valstybės pasiekė politinį susitarimą dėl ilgai įstrigusios karinės paramos Ukrainai. Iki faktinio lėšų išmokėjimo dar reikia teisinių sprendimų.
  • Lietuvoje – pratybos ir finansavimo prašymas Prasidėjo „Vyčio skliautas 2026“, o Europos Komisijai pateiktas paskutinis „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymas.
  • Kitos svarbios žinios Per Rusijos dronų ataką Kyjive žuvo paauglys; Iranas pateikė sąlyginį Hormuzo sąsiaurio atvėrimo planą, o Kazachstanas tiria 14 karių žūtį per pratybas.

Suomijos ir Švedijos naikintuvai pirmą kartą kartu vykdė operacinę atpažinimo misiją

Rugsėjo 24 d. Suomijos ir Švedijos budintys naikintuvai virš Suomijos įlankos kartu atpažino Rusijos karinių orlaivių grupę. Švedijos ginkluotosios pajėgos rugsėjo 25 d. paskelbė, kad tai buvo pirmoji tokia bendra abiejų šalių oro pajėgų operacinė misija.

Virš Suomijos įlankos atpažintas Rusijos naikintuvas MiG-31
Per rugsėjo 24 d. misiją atpažintas Rusijos MiG-31. Švedijos ginkluotųjų pajėgų nuotrauka, skirta naudoti žiniasklaidoje.

Misijoje dalyvavo Suomijos F/A-18 „Hornet“ ir Švedijos JAS 39 „Gripen“. Jie atpažino transporto lėktuvą Tu-134 bei naikintuvus MiG-31 ir Su-30. Orlaiviai skrido tarptautinėje oro erdvėje – pranešime nekalbama apie Suomijos ar Švedijos oro erdvės pažeidimą.

Šios šalys kartu treniruojasi jau seniai, tačiau dabar jų bendradarbiavimas apima ir realias budėjimo užduotis. Tai aktualu visam Baltijos jūros regionui, įskaitant NATO oro policijos veiklą Baltijos šalyse.

ES susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų paramos Ukrainai panaudojimo

Rugsėjo 25 d. ES valstybių atstovai pasiekė politinį susitarimą dėl 6,6 mlrd. eurų karinės paramos Ukrainai pagal Europos taikos priemonę. Šios lėšos buvo įstrigusios nuo 2023 metų. Apie susitarimą paskelbė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, pranešė „Euronews“.

Kaja Kallas su kitais dalyviais Ukrainos atstatymui skirtame renginyje Niujorke
Archyvinė rugsėjo 23 d. nuotrauka iš Ukrainos atstatymui skirto renginio Niujorke; ji nerodo rugsėjo 25 d. susitarimo. Derek French / © Europos Sąjunga, 2026, CC BY 4.0.

Numatyta 4,7 mlrd. eurų skirti valstybėms narėms kompensuoti už Ukrainai perduotą ginkluotę, 1 mlrd. eurų – bendriems karinės įrangos pirkimams, o 900 mln. eurų – Ukrainos karių mokymo misijai. Tai dar nėra pranešimas apie įvykusį pinigų pervedimą: prieš atlaisvinant lėšas turi būti priimti reikalingi teisės aktai.

Lietuvoje prasidėjo „Vyčio skliautas 2026“

Rugsėjo 25 d. prasidėjo iki spalio 3 d. vyksiančios nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2026“. Jose numatytas maždaug 3 tūkst. institucijų ir organizacijų atstovų bei apie tūkstančio savanorių dalyvavimas.

Bus tikrinama, kaip valstybė valdytų išteklius, organizuotų evakavimą, užtikrintų būtinųjų paslaugų tęstinumą ir koordinuotų institucijų veiksmus sutrikus įprastam gyvenimui. Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad pratybos yra mokomosios: gyventojams papildomų veiksmų imtis nereikia, nebent jų vietovėje institucijos iš anksto paskelbtų konkrečius nurodymus.

Lietuva pateikė paskutinį europinio finansavimo prašymą

Rugsėjo 25 d. Lietuva Europos Komisijai pateikė septintąjį, paskutinį, maždaug 1,1 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą. Finansų ministerijos duomenimis, įvertinus įvykdytus rodiklius gruodžio pabaigoje tikimasi 992,8 mln. eurų išmokos, pranešė ELTA.

Prašymas apima atsiskaitymą už reformas ir investicijas, susijusias su susisiekimu, sveikata, energetika, renovacija, kibernetiniu saugumu bei švietimu. Prašymo pateikimas nereiškia, kad pinigai jau gauti – mokėjimas priklauso nuo Europos Komisijos vertinimo.

Per dronų ataką Kyjive žuvo 14-metis

Rugsėjo 25 d. rytą Rusijos dronas pataikė į 16 aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo Pečersko rajone. Žuvo 14 metų berniukas. Dieną skelbti duomenys rodė, kad per tos dienos atakas sostinėje sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 20, pranešė „Ukrinform“.

Pirminiuose pranešimuose buvo minimi mažiausiai septyni sužeistieji prie daugiabučio, tačiau vėlesnis skaičius apėmė platesnes tos dienos atakų Kyjive pasekmes. Taip pat apgadintas Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatas.

VRM pranešė apie neteisėtą prieigą prie archyvinės sistemos

Rugsėjo 25 d. paskelbta, kad ankstesnį, rugsėjo 24-osios, vakarą buvo įsilaužta į Vidaus reikalų ministerijos administruojamą archyvinę EPEKIS sistemą. Joje saugomi dėl Lietuvos pilietybės besikreipusių užsieniečių duomenys.

Neteisėta prieiga buvo užkardyta. Skelbiant apie incidentą dar nebuvo nustatyta, kad duomenys būtų atsisiųsti, todėl teigti, jog jie nutekėjo, būtų netikslu. Apie įvykį informuotos teisėsaugos, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo institucijos, pranešė ELTA.

Iranas pateikė sąlyginį Hormuzo sąsiaurio atvėrimo planą

Rugsėjo 25 d. paviešintos naujos Irano užsienio reikalų ministro Abbas Araghchi per tarpininkus JAV perduoto pasiūlymo detalės. Pagal jį Iranas galėtų per septynias dienas atverti Hormuzo sąsiaurį ir grįžti prie derybų dėl branduolinės programos, jeigu būtų įvykdytos Teherano sąlygos.

Tarp jų, kaip pranešė „Euronews“, remdamasis AP, – JAV jūrinės blokados panaikinimas, naftos sankcijų sušvelninimas ir paliaubos, apimančios Libaną. Tai pasiūlymas, o ne pasiektas susitarimas. Sąsiaurio veikla svarbi pasaulinei naftos prekybai, todėl derybų eiga aktuali ir Europos energijos rinkoms.

Kazachstanas tiria 14 karių žūtį Kaspijos jūroje

Rugsėjo 25 d. Kazachstanas paskelbė gedulą po praėjusios dienos nelaimės per karinio jūrų laivyno pratybas Kaspijos jūroje. Pablogėjus orams į vandenį pateko 17 karių: trys buvo išgelbėti, 14 žuvo. „Reuters“ pranešė, kad sulaikyti penki gynybos sistemos pareigūnai.

Jie įtariami galimu aplaidumu ir laivybos saugos taisyklių pažeidimais. Tyrėjai aiškinasi sprendimus, priimtus blogėjant orams, bei laivo techninę būklę. Sulaikymas ir pareikšti įtarimai savaime nereiškia nustatytos kaltės.

Dėl vairo mechanizmo tikrinami milijonai „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių

Rugsėjo 25 d. paskelbta apie pasaulinį maždaug 2,86 mln. galimai paveiktų „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių atšaukimą dėl vairo mechanizmą tvirtinančio varžto korozijos rizikos. Tam tikromis sąlygomis varžtui lūžus gali sutrikti vairavimas, nurodo „Euronews“, remdamasis Vokietijos transporto priemonių priežiūros institucija KBA.

Tarp nurodytų modelių – „Audi Q3“, „Volkswagen Golf“, „Tiguan“, „Touran“ ir „Caddy“, tačiau tai nereiškia, kad paveiktas kiekvienas šių modelių automobilis. Savininkams praktiškiausia pagal transporto priemonės VIN kreiptis į įgaliotąjį atstovą ir pasitikrinti, ar konkrečiai jų automobiliui taikoma atšaukimo kampanija.

Ką manote apie šį straipsnį?

Būkite pirmas – pasidalinkite savo nuomone.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Pasirinkite, kurį straipsnį skaityti toliau.