Rugsėjo 6-oji: AfD pirmauja Saksonijoje-Anhalte, rodo apklausos

Rugsėjo 6-osios vakaras Europoje pažymėtas politiniu lūžiu Vokietijoje: balsavusiųjų apklausa Saksonijoje-Anhalte AfD skyrė 44,5 proc. balsų – gerokai daugiau nei kanclerio Friedrich Merz CDU. Tuo pat metu JAV pasiuntiniai Kyjive bandė atgaivinti derybas dėl karo Ukrainoje, o Hormuzo ir Libano įtampa priminė, kad saugumo ir energijos tiekimo rizikos niekur nedingo. Lietuvoje po rugpjūčio 22-osios audros 1,4 tūkst. vartotojų sekmadienio rytą dar buvo be elektros.

AfD Saksonijoje-Anhalte – apie 44,5 proc.

Kraštutinių dešiniųjų „Alternative für Deutschland“ (AfD) rugsėjo 6-ąją užtikrintai išsiveržė į pirmą vietą Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose. Reuters cituojama ARD balsavusiųjų apklausa AfD skyrė 44,5 proc., o CDU – 18,5 proc. balsų.

Tai istorinis AfD rezultatas, tačiau svarbiausias praktinis klausimas dar neatsakytas: ar partijai pakaks mandatų valdyti vienai. Kitos pagrindinės partijos bendradarbiavimą su AfD atmeta, todėl, jei absoliučios daugumos nebus, Vokietijos rytinėje žemėje gali prasidėti sudėtingos koalicijos paieškos. Rezultatas kartu yra smūgis Friedrich Merz vadovaujamiems krikščionims demokratams ir stiprus signalas federalinei politikai.

JAV pasiuntiniai po Maskvos atvyko į Kyjivą

JAV pasiuntiniai Steve Witkoff ir Jared Kushner rugsėjo 6-ąją susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyr Zelenskyy. Tai buvo pirmasis jų vizitas Kyjive einant JAV derybininkų vaidmenį. Reuters duomenimis, jie į Ukrainą atvyko po maždaug tris valandas trukusių pokalbių su Vladimir Putin Maskvoje dieną anksčiau.

Maskvos susitikimas akivaizdaus proveržio neatnešė. Kyjive JAV pasiuntiniai pokalbius apibūdino kaip padrąsinančius, o Zelenskyy pabrėžė saugumo garantijų ir orios, ilgalaikės taikos poreikį. Tą pačią dieną Ukrainos sostinėje buvo ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjai, todėl diplomatinis procesas tęsiamas platesniu formatu.

Vokietija rengia platesnę apsaugą nuo dronų ir kibernetinių atakų

Vokietijos vidaus reikalų ministerija rugsėjo 6-ąją patvirtino planuojanti platesnį priemonių paketą prieš dronų atakas, kibernetinius įsilaužimus ir kitą sabotažą. Ministerijos planus aprašė Reuters.

Tarp numatomų priemonių – mobilūs kovos su dronais padaliniai, kritinės infrastruktūros operatoriams suteikiamos platesnės teisės gintis nuo dronų ir vadinamasis „cyberdome“ – skaitmeninių jutiklių tinklas kibernetinėms atakoms aptikti bei stabdyti. Tai kol kas planuojamas paketas, o ne jau priimtas įstatymas. Jis rengiamas po rugpjūtį įvykusio bandymo atakuoti Leipcigo/Halės oro uostą dronu; Vokietija dėl to apkaltino Rusiją, Maskva kaltinimą neigia.

Iranas skelbia apie smūgį JAV laivui, Vašingtonas tai neigia

Iranas rugsėjo 6-ąją pareiškė pataikęs į JAV bepilotį laivą, mėginusį įplaukti į strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. JAV kariuomenė šį teiginį paneigė. Associated Press aprašytoje versijoje abi pusės pateikė prieštaringus teiginius, todėl paties smūgio negalima laikyti nepriklausomai patvirtintu faktu.

Šis ginčas yra tiesioginis naujos eskalacijos tęsinys. Rugsėjo 5-ąją JAV Centrinė vadovybė paskelbė smogusi trims Irano naftos tanklaiviams po to, kai, JAV teigimu, Iranas paleido balistines raketas į du JAV karinio jūrų laivyno laivus. Hormuzo sąsiauris svarbus pasaulinei naftos prekybai, todėl net riboti kariniai incidentai šiame maršrute gali greitai persikelti į energijos kainas ir laivybos riziką.

Izraelio smūgiai Libane nusinešė septynias gyvybes

Izraelio smūgiai pietų Libane rugsėjo 6-ąją pražudė septynis žmones, tarp jų dvi moteris, pranešė Libano sveikatos ministerija. Reuters skelbia, kad Izraelio kariuomenė teigė smogusi „Hezbollah“ ginklų sandėliams ir vadavietei pastate, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip ligoninė.

Izraelis smūgius siejo su „Hezbollah“ dronų atakomis jo kariuomenės kontroliuojamose teritorijose. Libano prezidentas Joseph Aoun įvykius pavadino pavojinga eskalacija. Ypač svarbus kontekstas – birželį paskelbtos JAV tarpininkautos paliaubos: sekmadienio evakuacijos perspėjimas buvo tik antras toks nuo jų paskelbimo.

OPEC+ spalio naftos gavybos politikos nekeičia

OPEC+ rugsėjo 6-ąją nusprendė spalį nekeisti naftos gavybos politikos. Grupės sprendimą paskelbė Reuters. Kitas septynių pagrindinių susitikime dalyvavusių valstybių posėdis numatytas spalio 4 dieną.

Sprendimas svarbus ne tiek dėl naujos gavybos apimties – jos šįkart nebus – kiek dėl rinkos aplinkos. Konfliktas su Iranu trikdo eksportą per Hormuzo sąsiaurį ir mažina OPEC+ galimybes faktiškai valdyti pasaulinę pasiūlą vien kvotomis. Todėl artimiausias klausimas rinkai yra ne vien oficialūs gavybos tikslai, bet ir tai, kiek naftos realiai gali pasiekti pirkėjus.

Anak Krakatau pelenai sustabdė aštuonių oro uostų darbą

Indonezijoje rugsėjo 6-ąją Anak Krakatau ugnikalnio pelenai privertė sustabdyti skrydžius aštuoniuose oro uostuose, įskaitant pagrindinį Džakartos Soekarno-Hatta oro uostą. Indonezijos transporto ministerijos duomenis cituojanti Reuters skelbė, kad sutrikimai paveikė daugiau kaip 1,5 tūkst. skrydžių ir apie 170 tūkst. keleivių.

Pelenų debesis Sumatros pusėje kilo iki maždaug 15 kilometrų aukščio. Kai kur sustabdytos pamokos ir žvejyba, gyventojams dalytos kaukės. Indonezijos nelaimių valdymo agentūra nurodė, kad artimos cunamio grėsmės nėra. Sekmadienio materialus pokytis buvo ne pats išsiveržimo pradžios faktas, o didelio masto poveikis aviacijai ir kasdieniam gyvenimui.

Lietuvoje 1,4 tūkst. vartotojų dar laukė elektros

Praėjus dviem savaitėms po rugpjūčio 22-osios audros, rugsėjo 6-osios rytą Lietuvoje apie 1,4 tūkst. vartotojų vis dar neturėjo elektros, pranešė ESO. LRT ir BNS duomenimis, sudėtingiausia padėtis išliko Utenos rajone, taip pat Zarasų, Anykščių, Visagino ir Radviliškio savivaldybėse. Iš be elektros likusių objektų 450 buvo negyvenami.

Tą pačią dieną ūkininkai pranešė, kad dėl besitęsiančių kritulių žala derliui toliau auga, o dalis žemdirbių jau abejoja, ar laiku spės pasėti žieminius javus. Tai rodo, kad audros pasekmės nebėra vien elektros tinklo atkūrimo klausimas – jos persikelia ir į rudeninių žemės ūkio darbų grafiką.

Artimiausias neatsakytas klausimas Europoje – ar galutiniai Saksonijos-Anhalto rezultatai suteiks AfD absoliučią daugumą. Saugumo srityje svarbiausia stebėti, ar Kyjivo derybos virsta konkrečiais pasiūlymais ir ar nauji incidentai Hormuzo sąsiauryje dar labiau neapsunkins energijos tiekimo.